Apie tai, kokia turėtų būti žmogaus, susirgusio onkologine liga, mityba, kalbamės su gydytoja onkologe chemoterapeute Edita Juodžbaliene.
– Kuo specifinė onkologinių žmonių mityba?
– Onkologinė liga nėra trauma, kurią patiriame staiga. Tai liga, kuri dažnai vystosi daug metų dėl netinkamos mitybos, fizinio aktyvumo stokos, streso ir daugybės kitų veiksnių. Tai daugialypė, sudėtinga, apimanti visą organizmą ligą. Supiktybėjusios ląstelės be paliovos dauginasi, plinta, formuoja naviką, ir šis procesas sekina organizmą. Taip, ligos pradžioje žmogus jokių simptomų nejaučia, nors žalingi vėžinai procesai jau ardo jo organizmą: vystosi uždegimas, silpnėja imunitetas ir t.t. Taigi nustatant diagnozę organizmas jau būna pažeistas ligos, o, paskyrus gydymą, jam dar tenka papildomas smūgis.
Vėžio gydymas yra sisteminis, jo metu paveikiamos visos greitai besidalijančios ląstelės. Todėl kartu su vėžinėmis gali būti pažeistos gleivinių ląstelės, kaulų čiulpai, plauko folikulai. Dėl to kenčia virškinamoji sistema, oda, širdis, kepenys ir kiti organai ar sistemos. Visa tai lemia, kad onkologinių ligonių mityba turi būti speciali – juk jų virškinamoji sistema itin jautri, dažnai būna pažeistos kepenys.
– Ką apie mitybą turi žinoti pacientas, jei serga ar sirgo vėžiu?
– Gydytojai – tik gaisro gesintojai, jie skiria gydymą, o ligos priežastys glūdi giliau. Jeigu iki ligos su savo organizmu elgėmės netinkamai, nesirūpinome juo, o tik išnaudojome, liga turėtų tapti naujo gyvenimo pradžios atskaitos tašku. Dažnai neskaitome maisto produktų etikečių, valgome greitą maistą, paskubomis, rūkome, vartojame alkoholį, mažai judame ir norime būti sveiki. Liga turėtų priversti susimąstyti, ir bent jau po ligos reiktų pradėti gyventi kitaip.
Žmogus pats atsakingas už savo sveikatą, jokia stebuklinga piliulė pasveikti nepadės – nes tokios piliulės nėra. Onkologinės ligos gydymas kompleksinis. Pagrindinis medicininis vėžio gydymas reikalauja specialių žinių ir lieka gydytojų rankose. Tačiau pacientai taip pat turi domėtis, rinktis alternatyvius organizmo palaikymo ir stiprinimo būdus. Tai mankšta, grūdinimasis, sveika mityba, papildai, augaliniai preparatai. Jei dalis pacientų susirgę nekeičia gyvensenos (toliau rūko, piktnaudžiauja alkoholiu), kita dalis jau nenori būti pasyvūs stebėtojai.
Jei žmogus visą gyvenimą buvo visavalgis, o susirgęs kitą dieną radikaliai pakeičia mitybą, tai bus dar vienas stresas organizmui. Mano supratimu, žodis „dieta“ reiškia mitybą tam tikru laikotarpiu. Tačiau susirgus vėžiu nekalbama apie dietą, neužteks pusę metų maitintis ypatingai – sveikos mitybos principų rekomenduojama laikytis visą likusį gyvenimą. Turime nuolat maitintis taip, kad gautume visų mūsų organizmo funkcionavimui reikalingų medžiagų.
Angliavandeniai, kaip energijos šaltinis, mums taip pat reikalingi, tačiau kokie? Esu už tai, kad nevartotume pridėtinio cukraus, rafinuotų produktų, mielių, baltų miltų, aukšto glikeminio indekso maisto. Geriau maistą virti, troškinti. Pamiršti greitą maistą ir namie gaminti šviežią, paprastą, iš vietinių sezoninių vaisių ir daržovių.
Svarbu ne tik ką suvalgome – svarbiau, ką pasisaviname. Mūsų kepenys neturi būti apkrautos gausiais, sunkiai virškinamais patiekalais. Taip pat didelę reikšmę turi maisto kiekiai, reguliarumas, šviežumas, natūralumas. Kuo mažiau reikia vartoti perdirbtą augalinį maistą, nes aukštoje temperatūroje dingsta mūsų vidaus cheminėms reakcijoms būtini vitaminai, mineralai ir fermentai.
– Dažnai vėžiu sergantys asmenys, griebdamiesi šiaudo, perka bet ką, vartoja tai, ką patarė kaimynė ar visagalis internetas. Kokia Jūsų nuomonė?
Susirgęs onkologine liga, žmogus neretai pasimeta, blaškosi tarp informacijos, kurią randa internete, išgirsta iš pažįstamų, kurie esą išsigydo vėžį kinų papildais, musmirės užpilais ir t.t. Iš tiesų, nemažai ligonių ateina pasisėmę žinių iš „daktaro Google“, kaimynų, giminių. Ir toji informacija dažnai būna netikra, prieštaringa ir visiškai nereikalinga konkrečiam pacientui.
Žmonės, norėdami atsigauti po ligos, vartoja žibalą, „katės nagą“, įvairių kinų grybų ir t.t. Tačiau, užuot stiprinę organizmą, tokiomis įtartinomis priemonėmis jį siaubingai nualina, nes visi šie vadinamieji „liaudiški“ būdai dažnai būna labai toksiški. Kadangi jie nėra įregistruoti Lietuvoje, niekas neatsako už jų kokybę ir poveikį žmogaus organizmui. Be to, nėra jokių duomenų apie jų dozavimą, nepageidaujamus poveikius ir galiausiai – veiksmingumą. Mokslas jų netyrė, o žmonės iš lūpų į lūpas perduoda informaciją apie neva stebuklingas jų savybes. Kiekvienu atveju tai sukelia labai įvairių nepageidaujamų reakcijų, uždegimų, viduriavimų ir apsinuodijimų.
Vaistą nuo nuodo skiria dozė ir vartojimo būdas. Manyčiau, kad rinktis reikia mūsų regiono augalus, o ne atvežtus iš tolimų kraštų, kuriems perdirbti mes galbūt net neturime fermentų. Juk augalinius preparatus reikia ne tik suvartoti, bet ir perdirbti. Neįprastos, niekad nevartotos medžiagos gali ne gydyti, o sukelti alergiją, tuomet gausime ne naudos, o žalos. Dabar labai daug alergiškų žmonių. Be to, augalai gali mažinti ar stiprinti vaistų poveikį, sąveikauti tarpusavyje. Jei vartojami dideli kiekiai įvairių vaistinių medžiagų, gali sutrikti vidaus organų, ypač kepenų, veikla.
– Kaip onkologai vertina augalų vartojimą po chemoterapijos gyvenimo kokybei palaikyti ir gerai savijautai atgauti?
– Onkologai sutinka, kad po chemoterapijos tinka tam tikros alternatyvios priemonės, pvz., fitoterapija, tačiau rekomenduoja vartoti tai, kas patvirtinta, ištirta, legalu, kas parduodama Lietuvos vaistinėse ir už ką gali atsakyti tų produktų gamintojai ir pardavėjai. Nusprendę vartoti maisto papildų, tikimės iš jų naudos, t.y. kad organizmas iš tiesų gaus jam reikalingų papildomų medžiagų. Todėl, rinkdamiesi maisto papildą, turėtume atkreipti dėmesį į veikliųjų medžiagų kiekį, preparato saugumą ir veiksmingumą, svarbu juk ne tai, ką suvalgome, o ką organizmas pasisavina.
Maisto papildas negali būti vartojamas kaip maisto pakaitalas, vietoje maisto. Mane, kaip gydytoją onkologę, stebina, kad žmonės, vartodami brokolių ar žaliosios arbatos tabletes, tikisi, jog tai padės sergant vėžiu. Ir už tai dar moka pinigus! Onkologiniams ligoniams reikalingi ypatingi maisto papildai – jiems neužtenka vien antioksidacinio poveikio, kurį gali suteikti žaliosios arbatos, brokolių ekstraktai ir pan.
Persirgusiems vėžiu svarbu papildomai vartoti alkaloidų – medžiagų, kurios aptinka ir sunaikina vėžines ląsteles. Todėl sergant vėžiu ypač naudingi augalai yra amalas, ugniažolė. Medikai vieningai sutaria: jei jau sirgote vėžiu ir buvote gydyti chemoterapija, pavienių medžiagų, pvz., polifenolių, neužtenka. Rekomenduojama kartu vartoti ir citotoksiškai veikiančių (vėžį veikiančių) junginių – alkaloidų ir glikoproteinų, kurių daugiau kaip 20 yra ugniažolėje. Tai labai svarbu, kad liga negrįžtų.
Verta žinoti, kad kartu su Nacionalinio vėžio instituto Fitoterapijos laboratorija sukurtas specialios medicininės paskirties maisto papildas Lidonium, tiekiamas į rinką tablečių pavidalu. Lidonium skirtas mitybai reguliuoti, esant susilpnėjusiam ląsteliniam imunitetui, po chirurginio, chemoterapinio, spindulinio gydymo, vėžio profilaktikos metu, siekiant pagerinti onkologinių ligonių gyvenimo kokybę, esant skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies pūslės latakų, kvėpavimo takų spazmams, uždegimams.
– Daug tyrimų atlikta su kurkuminu, resveratroliu, kitais polifenoliais. Ką galite pasakyti apie juos?
– Polifenoliai yra ne tik stiprūs antioksidantai, kartu jie pasižymi uždegimą slopinančiomis savybėmis, poveikiu vėžiui. Pastaruoju metu onkologijoje plačiai tyrinėjami tokie polifenoliai, kaip kurkuminas ir resveratrolis. Atlikta tyrimų, kurie įrodo kurkumino ir resveratrolio, kaip papildomos priemonės, naudą tiek tarp chemoterapijos kursų, tiek specifinio vėžio gydymo metu kartu su tam tikrais vaistais nuo vėžio (resveratrolio – Baur & Sinclair, 2006, Nat Rev Drug Discov, kurkuminoidų – Panahi et al., 2014, Phytotherapy Research, Wilken et al., 2011, Mol Cancer).
Kurkuminas (jo yra ciberžolėje) yra unikalus ir daug žadantis polifenolinis junginys, tačiau jis mažai tirpus vandenyje ir prastai pasisavinamas organizmo. Su maistu pakliuvęs į skrandį ir žarnyną, kurkuminas absorbuojamas blogai, o žarnyne ir kepenyse jis greitai suskaidomas į kitus junginius, todėl, pagardinus maistą prieskoniu, turinčiu kurkumino, kraujyje dažniausiai randami tik šios medžiagos pėdsakai. Dar blogiau, žmonės internete randa kurkumino su pipirais, vartoja jo su citrina. Sveikas skrandis atlaikys. O jei šiais produktais susižavi onkologinis ligonis?! Taip galima smarkiai pakenkti ir taip jau ligos ir gydymo pažeistai virškinamajai sistemai. Kalbant apie visus produktus, ne tik fitoterapinius, visada aktualu domėtis, kaip jie pasisavinami.
Onkologinių ligonių skrandis, kepenys itin jautrūs. Jiems tabletė, kuri virškinama skrandyje –peilis organizmui. Ką jau kalbėti apie tokių produktų pasisavinimą – jis bus labai blogas. Siekdami išspręsti naudingų medžiagų pasisavinimo problemą, lietuvių mokslininkai sukūrė inovatyvų kurkumino ir resveratroliu papildą, kurio gamybos forma – mikrokapsulė.
– Kodėl pasirinkta būtent mikrokapsuliuota forma?
– Kaip jau minėjau, kai ligonis vartoja papildus, jam svarbu, kad jie būtų veiksmingi, o tam būtina, kad juose esančias medžiagos būtų tinkamai pasisavinamos. Mikrokapsulė leido pagerinti kurkumino ir resveratrolio biologinį prieinamumą.
Į mikrokapsules įterptų arba kapsuliuotų polifenolių pasisavinimas yra veiksmingesnis dėl kelių priežasčių:
- Pirma, dėl mikrokapsulės dydžio. Nereikia smulkinti, jos jau yra paruoštos, kad ląstelės jas „suvirškintų“. Patenka tiesiai į žarnyną.
- Dar vienas svarbus momentas – mikrokapsulės apvalkalas apsaugo veikliąją medžiagą nuo aplinkos poveikio – rūgščių, šviesos. Taigi mikrokapsuliuoti maisto papildai apsaugo jų sudėtyje esančias medžiagas nuo suirimo skrandyje, neerzina skrandžio, užtikrina gerą medžiagų pasisavinimą, prilyginama injekcijoms į veną.
- Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kurkuminas mikrokapsulėmis gali būti pasisavinamas iki 6 kartų geriau nei kurkumino milteliai.
- Resveratrolis mikrokapsulėmis taip pat pagerina kurkumino stabilumą ir lėtą atsipalaidavimą. Be to, tyrimai atskleidžia, kad resveratrolis padidina kurkumino biologinį prieinamumą ir stabilumą.
Taigi, jei jau norime papildyti mitybą, rekomenduojama vartoti tai, kas pasisavinama, ir nemėtyti pinigų bei nežaloti sveikatos.
Mikrokapsuliuoto maisto papildo su kurkuminu ir resveratroliu ieškokite Lietuvos vaistinėse. Prieš vartodami šiuos specialios paskirties maisto papildus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
