Kad cukraus kiekis kraujyje būtų pastovus, svarbiausia kuo sveikiau maitintis, judėti ir palaikyti normalų kūno svorį. Taip pat reikėtų profilaktiškai kas metus pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje, net jei jis iki tol nebuvo padidėjęs. Cukraus kiekio kraujyje norma – 3,5–5,6 milimolių litre. Per mažas arba per didelis cukraus kiekis kraujyje gali būti cukrinio diabeto simptomas.
Mityba
Anot specialistų, kad cukraus kiekis kraujyje nešokinėtų ir išliktų pastovus, reikia valgyti reguliariai (5–6 kartus per dieną), bet po mažai. Jei cukraus kiekis jūsų kraujyje yra padidėjęs, vertėtų pamėgti grikių košę. Anot mitybos specialistų, ji gelbsti gydant ne tik cukrinį diabetą, bet ir kepenų bei inkstų ligas. Be to, įvairių rūšių kruopos – nepakeičiamas medžiagų apykaitą gerinantis ląstelienos šaltinis.
Gerkite trūkažolių ar mėlynių arbatų – mažina cukraus kiekį kraujyje ir reguliuoja virškinimo sistemos veiklą. Gydomųjų savybių turi ir šviežių citrinų bei šaltalankių sultys – normalizuoja cukraus kiekį kraujyje, stimuliuoja insuliną gaminančios kasos veiklą. Į valgiaraštį įtraukite ir aronijų. Šios uogos mažina cukraus kiekį kraujyje. Jų valgykite po 50–100 g tris kartus per dieną pusvalandį prieš valgį.
Maistą gardinkite kokybišku cinamonu. Anot užsienio mokslininkų, šis prieskonis skatina ląstelių jautrumą insulinui. Ištirta, kad cinamonas net 20 kartų padidina gliukozės pasisavinimą riebalų ląstelėse. Vartokite medžiagų apykaitą reguliuojančių jonažolių, trispalvių našlaičių, raudonėlių, verbenų arbatų (prieš tai būtinai pasitarkite su specialistu).
Maždaug 50–60 proc. dienos raciono turi sudaryti gerieji (sudėtiniai) angliavandeniai: kruopos, rupi duona, makaronai, ankštiniai augalai. Taip pat daržovės bei vaisiai. Venkite saldumynų ir cukraus. Svarbiausia – rinkitės mažą glikemijos indeksą (GI) turinčius produktus, t. y. tuos, kurie neviršija 55 GI (knygynuose ar internete rasite reikiamos informacijos).
Mažą glikemijos indeksą turintys produktai kraujo cukrumi organizme virsta pamažu, nesukeldami staigaus gliukozės pertekliaus ir didelio insulino išsiskyrimo. Pavyzdžiui, duonos su grūdais glikemijos indeksas yra 48, o bandelės – 61 GI, baltos duonos – 71 GI (didelis), o prancūziško batono itin didelis – 95 GI. Net kukurūzų dribsniai turi didelį glikemijos indeksą (net 83 GI), riebūs ir saldūs ledai – 61 GI, arbūzai – 72 GI, keptos bulvės – 85 GI, pastarnokai – 97 GI. Taigi nuo to, ką dėsite į lėkštę, priklauso jūsų sveikata.
Mažą glikemijos indeksą (GI) turintys produktai
Gėrimai: sojų pienas (30 GI), obuolių sultys (GI 41), morkų sultys (45 GI), ananasų sultys (46 GI), greipfrutų sultys (48 GI), apelsinų sultys (52 GI).
Duona, grūdai: rupi įvairių grūdų duona (48 GI), viso grūdo duona (50 GI), sėlenos 942 GI), javainiai (52 GI), perlinės kruopos (25 GI), ruginės (34 GI), ryžių dribsniai (46 GI), miežinės kruopos (50 GI), rudieji ryžiai (55 GI), vermišeliai (25 GI) spagečiai (37 GI).
Pienas ir jo produktai: neriebus, saldintas jogurtas (14 GI), šokoladinis pienas (24 GI), pienas (27 GI), neriebūs ledai (50 GI).
Vaisiai, uogos: greipfrutai (25 GI), vyšnios (22 GI), džiovinti abrikosai (31 GI), obuoliai ir kriaušės (38 GI), slyvos (39 GI), persikai (42 GI), apelsinai (44 GI), vynuogės (46 GI), kiviai (53 GI) bananai (54 GI).
Daržovės: brokoliniai kopūstai, salierai, žiediniai kopūstai, agurkai, baklažanai, pomidorai, špinatai, cukinijos, lęšiai – tik 15 GI, džiovinti žirniai (22 Gi), virtos pupelės (29 GI), avinžirniai (33 GI), virtos morkos (39 GI), raudonosios pupelės (41 GI), virtos bulvės (56 (GI).
Dėmesio! Renkantis mažą glikemijos kiekį turinčius produktus lengviau kontroliuoti ne tik cukraus kiekį kraujyje, bet ir svorį. Jis greičiau krinta laikantis dietos.
Apie gliukozę
Anot mitybos specialistų, mums būtina gauti gliukozės kaip ir kitų maisto medžiagų. Be jos nevyktų daugelis gyvybiškai svarbių medžiagų apykaitos procesų. Kai stinga gliukozės, organizmas ją sintetina, o tam reikia daug energijos. Tad jei valgysite retai, smarkiai sumažės cukraus kiekis kraujyje, stigs energijos, būsite nedarbinga ir vangi.
Pasak mitybos specialistų, net jei žmogus nevalgo saldumynų, nevartoja cukraus, nemėgsta vaisių, jo kraujyje gali būti padidėjęs cukraus kiekis, nes organizmas pats kompensuoja gliukozės stygių. Tad angliavandeniai mums būtini, bet būtina juos rinktis kuo sveikesnius. Gliukozės atsargas papildykite valgydama ne saldumynus, o vaisius (ypač džiovintus) ir daržoves. Taip pat puikus gliukozės šaltinis – medus (gyvūninės kilmės cukrus). Na, o jei negalite gyventi be cukraus, geriau rinkitės rudąjį. Žmonėms, dirbantiems protinį darbą, reikia gauti daugiau gliukozės, nes ji greitina smegenų kraujotaką.
Ką daryti, kad cukraus kiekis būtų normalus
► Reguliuokite mitybą, venkite saldumynų ir cukraus (ypač gazuotų vaisvandenių). Būtina subalansuoti baltymų, riebalų ir angliavandenių santykį. Naujausių JAV mokslininkų tyrimų rezultatai rodo, kad ne tik blogųjų angliavandenių, bet ir per didelis baltymų kiekis gali būti cukrinio diabeto priežastis.
► Stenkitės išlaikyti normalų kūno svorį. Anot medikų, daugiau nei pusė žmonių nesirgtų cukriniu diabetu, jei neturėtų antsvorio. Anot statistinių duomenų, aštuoni iš dešimties suserga II tipo cukriniu diabetu dėl nutukimo sutrikdytos medžiagų apykaitos.
► Fizinis krūvis mažina gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Kasdien darykite mankštą po 10–15 minučių, o trissyk per savaitę po valandą pasportuokite sporto salėje ar lauke. Anot specialistų, treniruotės pradžioje organizmas eikvoja glikogeno atsargas, esančias raumenyse ir kepenyse, po 15–20 minučių jis mėgina imti energiją iš riebalų. Bet tam reikalingi tam tikri fermentai, kurie gaunami skylant raumenų ląstelėms. Taigi kurį laiką energija imama iš raumenų. Jeigu per trumpai ar pasyviai sportuojama, organizmas nespėja pradėti eikvoti energijos iš riebalų, todėl riebalinis sluoksnis nemažėja. Be to, po treniruotės žmogus jaučiasi pavargęs, nes taip ir „neįjungė“ riebalų deginimo sistemos. Tie, kurie treniruojasi intensyviai, po treniruotės jaučiasi žvalesni ir aktyvūs išlieka iki vakaro. Sergantiems cukriniu diabetu fizinį krūvį turi parinkti specialistas.
► Jei cukraus kiekis kraujyje padidėjęs, galite vartoti homeopatinių ar žolinių preparatų, mažinančių cukraus kiekį kraujyje (pasitarkite su vaistininku ar gydytoju). Ypač veiksmingi preparatai su šilkmedžių lapų ekstraktu.
Cukraus (angliavandenių) perteklius organizme...
... virsta riebalais ir yra viena iš antsvorio priežasčių,
... didina cukrinio diabeto, Parkinsono ir Alzheimerio ligų riziką,
... kenkia nervams, kaulams ir dantims,
... skatina ankstyvąją sklerozę.
Verta žinoti. Gliukoze minta ir pakitusios, supiktybėjusios ląstelės. Dėl to didėja rizika susirgti onkologinėmis ligomis.
Ar žinote, kad...
♦ Anot statistinių duomenų, pasaulyje cukriniu diabetu serga daugiau nei 100 mln. žmonių. Iš jų 26 milijonai Europoje, Lietuvoje – apie 5 proc. gyventojų.
♦ Kasmet pasaulyje šia liga suserga apie 70 tūkst. vaikų, jaunesnių nei 15 metų.
♦ Kasmet nuo diabeto pasaulyje miršta per 1,1 mln. žmonių. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2030 m. mirštančių nuo šios ligos padvigubės.
♦ Nors cukrinis diabetas buvo žinomas daugiau kaip tris tūkstančius metų, dėl neryškių pradinių ligos simptomų ir XXI a. cukrinis diabetas dažnai diagnozuojamas pavėluotai.
♦ Cukrinis diabetas sukelia begalę komplikacijų. Sergantieji cukriniu diabetu dažniau nei kiti kenčia dėl didelio kraujospūdžio, regėjimo, širdies ir kraujagyslių bei odos ligų. Infarkto rizika padidėja net du kartus. Jei liga negydoma, sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.
♦ Viena sunkiausių diabeto komplikacijų – inkstų funkcijos nepakankamumas.
♦ Kad pasisavintų cukrų, organizmas jį turi paversti gliukoze, o šiam procesui reikalingas kalcis. Kai vartojama daug saldumynų, cukraus, saldintų gėrimų, saldainių, organizmas ima naudoti kalcio atsargas iš dantų, kaulų, kur jo yra susikaupę daugiausia. Todėl saldumynų mėgėjai paprastai negali pasigirti sveikais sąnariais, kaulais ar dantimis.
