Pagal kinų mediciną, taisyklingas kvėpavimas sveikatai turi daugiau įtakos nei sveika mityba. Paklausite, kaip jis susijęs mūsų sveikata? Gyvas įrodymas – 120 metų sulaukę jogai, kurie atrodo daug jaunesni. Ir tai – jokia mistika! Mokslininkų ištirta, kad kvėpavimas reguliuoja visus organizmo procesus, tačiau retas kuris kreipiame dėmesį, kaip kvėpuojame. Specialistų teigimu, dažniausiai netaisyklingas, paviršinis kvėpavimas krūtine būdingas moterims. Deja, netaisyklingai kvėpuodami, gauname mažiau deguonies, todėl lėtėja organizmo medžiagų apykaita, kaupiasi stresas, kuris trikdo energijos tekėjimą. Silpnumas, energijos stoka, nuolatinis nuovargis gali būti netaisyklingo kvėpavimo pasekmė. Be to, per tankiai ir negiliai kvėpuodami greičiau išeikvojame prigimtinę gyvybinę energiją ir trumpiname gyvenimą.
Specialistų teigimu, taisyklingas yra kvėpavimas diafragma (pilvu), arba gilusis. Taip paprastai kvėpuoja vaikai. Taip pat sportininkai ir tie žmonės, kurie praktikuoja kvėpybą ar kitas sporto rūšis.
Įvairios kvėpybos praktikos, joga, cigunas, energinis kvėpavimas (rebefingas), netgi šokiai, dainavimas gali padėti išmokti taisyklingai kvėpuoti, t. y. lėtai ir retai diafragma (įkvepiant turi kilti ne krūtinė, o pilvas). Svarbiausia, kad tai ilgainiui virstų kasdieniu įpročiu.
Kas vyksta netaisyklingai kvėpuojant
Visi gimstame mokėdami taisyklingai kvėpuoti, deja, bėgant metams, dėl nejudraus gyvenimo būdo, netaisyklingos laikysenos, antsvorio, rūkymo, dažnai patiriamo streso ir kitų priežasčių šį gebėjimą prarandame. Kvėpuojant negiliai, deguonis plaučius pasiekia mažomis dozėmis, todėl jie priversti dirbti intensyviau ir imame kvėpuoti tankiau. Anot natūraliosios medicinos specialistų, plaučių audiniuose susidaro „mirusios zonos“ su apmirusiomis, nefunkcionuojančiomis ląstelėmis. Dėl to organizmas jaučia vis didesnį deguonies badą (net kai būname gryname ore). Tai skatina ne tik kvėpavimų takų, bet ir kraujotakos, kepenų bei inkstų ligas.
Teigiama, kad netaisyklingas kvėpavimas – viena iš pagrindinių padidėjusio kraujospūdžio, alergijos, skrandžio ir žarnyno ligų priežasčių. Deguonies badas ypač kenkia galvos smegenų ląstelėms. Kai trūksta deguonies, organizme išsiskiria ir mažiau vadinamųjų laimės hormonų, jaučiamės pavargę ir blogai nusiteikę.
Taisyklingo kvėpavimo nauda
Be deguonies smegenys negalėtų apdoroti gautos informacijos, neatsinaujintų ląstelės, iš organizmo nebūtų pašalintos nuodingosios medžiagos. Taip pat nevyktų medžiagų apykaita, sutriktų kraujotaka, virškinimo sistema, maisto medžiagos nebūtų paverčiamos energija ir kt.
Taisyklingai kvėpuodami gauname deguonies, kuris būtinas kiekvienai kūno ląstelei. Įkvėptas deguonis su krauju patenka į plaučius. Plaučiuose „paima“ anglies dioksidą, kuriame yra susikaupusių nuodingųjų medžiagų. Taigi su kiekvienu įkvėpimu plaučiai išsilaisvina nuo visų juose susitelkusių nuodų (toksinų, alergenų, virusų, mikroorganizmų ir kt.). Anot kinų medicinos, netaisyklingai kvėpuojant, kai sutrinka gaunamo deguonies ir pašalinamo anglies dioksido pusiausvyra, susidaro palankios sąlygos organizmui apsinuodyti. Kvėpybos specialistai teigia, kad visi mikroorganizmai, virusai, bakterijos ir net vėžio ląstelės dauginasi esant deguonies trūkumui.
Kvėpavimas ir antsvoris
Mokslininkų įrodyta, kad kai gauname pakankamai deguonies, greitėja medžiagų apykaita, virškinimas, šalinami toksinai bei šlakai ir kt. Deguonis spartina riebalų deginimą, todėl kvėpavimą derinant su mankšta ypač veiksmingai lieknėjama. Be to, taisyklingai kvėpuojant ir padidėjus deguonies kiekiui kraujyje, valosi organizmas. Taip pat gaminasi daugiau raminamai veikiančių hormonų – tai slopina įtampą, dėl kurios negalime atsispirti norui nuolat užkandžiauti. Kvėpybos specialistai teigia, kad, pavyzdžiui, kasdien po kelis kartus 30 sekundžių sulaikant kvėpavimą, per du mėnesius galima numesti 2–4 kg svorio. Taigi įvairios kvėpavimo praktikos yra puikus būdas norintiems sulieknėti.
Patarimas sportuojantiems
Jeigu mankštindamiesi taisyklingai kvėpuosite, pasieksite geresnių rezultatų ir nepakenksite sveikatai. Todėl prieš pradedant sportuoti vertėtų pasikonsultuoti su specialistu. Vienu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant, reikia laisvai kvėpuoti per burną, lengvai įkvepiant ir iškvepiant. Kitu atveju, pavyzdžiui, kilnojant svarmenis, reikia kvėpuoti tolygiai, neužlaikant kvėpavimo darant judesius: keldami svorį iškvepiame, leisdami – įkvepiame ir t. t. Atliekant jogos pratimus, kvėpuojama ritmingai su tam tikru laiko intervalu ir tik pro nosį.
Kad nesirgtumėte
Šaltuoju metų laiku dažnai kimba sloga ir kitos peršalimo ligos? Ko gero, net neįtariate, kad neretai dėl to „kaltas“ netaisyklingas kvėpavimas. Kad rečiau sirgtumėte, specialistai pataria ne tik grūdintis, bet ir kvėpuoti pro nosį (šiukštu ne per burną), ypač lauke esant minusinei temperatūrai. Taisyklingai lėtai diafragma kvėpuojant pro nosį, nosies ertmėje esantys plaukeliai sulaiko iš išorės patekusius mikrobus, virusus, dulkes ir kitus mikroorganizmus, tokiu būdu apsaugo nuo infekcijos sukėlėjų (taigi nepersistenkite juos pešiodama dėl estetinių sumetimų). Be to, kvėpuojant pro nosį, oras yra sušildomas arba atvėsinamas.
Įdomus faktas
Pasak kvėpavimo terapijos meistrės Dalios Beatos Kasmauskaitės, kiekvieno žmogaus kvėpavime nuolat fiksuojasi tai, kas su mumis vyksta. Patyrus tam tikrų emocijų (pyktį, baimę), išgyvenimų, keičiasi ir kvėpavimas: nutrūksta, tarsi užgniaužia kvapą. Ta emocija užsifiksuoja ir išlieka ilgam, skleidžia sąmonei tam tikro dažnio vibracijas, kurios veikia mūsų savijautą, nuotaiką, elgesį. Taip žmogaus sąmonėje formuojasi tarsi kreivas veidrodis, trukdantis realiai suvokti save, kitus žmones ir supantį pasaulį. Tampame susikurtos energijos įkaitais, pasidaro sunku ištrūkti iš kamuojamų problemų rato. Vienintelė išeitis – išmokti sekti, valdyti, pritaikyti savo kvėpavimą ir keisti mums reikiama kryptimi. Jeigu patirdami negatyvių emocijų nesustabdome kvėpavimo, o sugebame sutelkti į jį dėmesį ir tolygiai vientisai kvėpuoti, negatyvūs emociniai išgyvenimai nedaro neigiamos įtakos. Taigi, įvaldę kvėpavimo subtilybes, galite ne tik pagerinti sveikatą, bet ir išmokti valdyti emocijas, atsikratyti neigiamų energijų ir lengviau įveikti iškilusius sunkumus. Kuo laisvesnis, neįsitempęs ir harmoningesnis kvėpavimas, tuo laisvesni tampame, daugiau harmonijos atsiranda ir gyvenime. Svarbiausia – suvokti, kad kvėpavimas yra esminė viską kurianti energijos tėkmė, kuriai įtakos daro mūsų vidinis ir išorinis pasaulis.
----------------------------------------------------
Ar žinote, kad...
• Per vieną minutę įkvepiame apie 6,15 l oro.
• Per dieną vidutiniškai įkvepiame ir iškvepiame iki 23 tūkstančių kartų.
• 90 proc. plaučių tūrio sudaro oras.
• Plaučiai – didžiausias kūno organas. Išskleidę vidinį jų paviršių, užklotumėte maždaug 100 kv. m plotą.
• Per plaučius, kvėpuojant, organizmas pašalina net 70 proc. medžiagų apykaitos produktų liekanų (toksinų, šlakų ir kt.).
• Per dieną kvėpuodami išgariname apie 500 ml vandens.
• Žiovaujant į plaučius patenka daugiau deguonies.
• Daugiausia deguonies suvartoja smegenys, joms tenka net 25 proc. viso įkvėpto deguonies.
Mini testas
Pasitikrinkite, ar taisyklingai kvėpuojate
Jeigu į visus teiginius atsakysite taip, vadinasi, kvėpuojate taisyklingai.
→ Jūsų kvėpavimas tylus, negirdimas.
→ Kvėpuojant nesikilnoja krūtinės ląsta.
→ Kvėpuojant pečių juostos raumenys nejuda.
→ Kvėpuojant kilnojasi pilvas (įkvepiant jis išsipučia, o iškvepiant susitraukia).
→ Nesinori giliai atsidusti.
→ Kvėpuojate pro nosį.
→ Kvėpavimo dažnis – ne daugiau kaip 10–15 kartų per minutę.
→ Pridėję delną prie nosies, iškvėpdami jaučiate ne oro srovę, o šilumą.
Taip pat skaitykite:
