Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kodėl testas iš pirmo karto gali neparodyti, jog žmogus užsikrėtęs koronavirusu? Specialistų komentarai

Buvo atliktas testas, tačiau jis – neigiamas. Vėliau pakartojus testą jis parodė jau teigiamą rezultatą. Ar tai – tiesa, ar viešoje erdvėje sklandantys mitai? Ar išties pirmas testas sergančiajam COVID-19 gali būti ir neigiamas?
Koronavirusas
Koronavirusas / 123RF.com nuotr.

Specialistų teigimu, tai, kad pirmasis atliktas testas sergančiam kornavorusu gali būti neigiamas, yra tiesa. Tačiau ne dėl to, jog jis atliktas netinkamai. Priežastys – kitos.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus vyr. specialistės Jurgitos Pakalniškienės teigimu, neigiamas COVID-19 testas nereiškia, kad žmogus neužsikrėtęs.

„COVID-19 laboratorinis tyrimas yra teigiamas tik tuomet, kai šios ligos sukėlėjo (viruso) kiekis paciento organizme yra pasiekęs atitinkamą išmatuojamą lygį, o tai keičiasi labai greitai.

Nesvarbu, teigiamas ar neigiamas COVID-19 testas, jeigu asmuo grįžo iš bet kurios užsienio šalies ar turėjo sąlytį su sergančiu ar įtariamu sergant asmeniu, net tuo atveju, kai jokie ligos simptomai nepasireiškia, saviizoliacija yra privaloma.

Jei saviizoliavcijos metu pasireiškia bent vienas iš šių simptomų: karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas – reikia skambinti karštąja koronaviruso linija 1808“, – teigia J.Pakalniškienė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius Saulius Čaplinkas sako, kad šio viruso tyrimo taisyklės yra tokios pačios, kaip ir kitų užkrečiamųjų ligų.

„Ta pati taisyklė, kaip ir kitų užkrečiamųjų ligų, tik variacijos skiriasi. Vienu atveju greičiau nustatomi tiriamosios medžiagos kiekiai, vienu atveju mes ieškome sukėlėjo, kitu atveju – organizmo atsako į sukėlėją.

Galėčiau lyginti su ŽIV. Jei tyrimas atliekamas netrukus po kontakto su užsikrėtusiuoju, užkrato tyrimas neparodys. Taip pat ir čia.

Kalbant apie COVID-19, galima konkretinti. Jei mes ieškome medžiagos, ji nustatomais lygiais atsiranda tada, kai virusas pradeda daugintis organizme, ir jei pakankamai jo prisidaugino, tai to tyrimo metodu, praėjus dviem paroms, galima nustatyti. Bet nebūtinai visiems tai pavyks iš karto padaryti.

Gali įsivelt ir tepinėlio paėmimo klaida, transportavimo, laboratorijoje klaida gali įsivelt. Bet paprastai šis tyrimas, jei viskas daroma teisingai, yra pakankamai tikslus“, – kalbėjo profesorius.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

S.Čaplinskas akcentavo, kad testas teisingą atsakymą šios ligos atveju gali parodyti po dviejų parų, o tyrimą atlikti iki dviejų parų (po kontakto su užsikrėtusiu žmogumi) nėra prasmės.

„Galėčiau lyginti su ŽIV. Jei tyrimas atliekamas netrukus po kontakto su užsikrėtusiuoju, užkrato tyrimas neparodys. Taip pat ir čia. Todėl tikslinga būtų be reikalo negaišt laiko, nei laboratorijos, nei regentų. Nes tyrimas greičiausiai dar neparodys ir bet kuriuo atveju reikės daryti pakartotinį tyrimą“, – teigė S.Čaplinskas.

S.Čaplinskas jau ne kartą yra kalbėjęs ir apie tai, kad reikia didinti priemonių arsenalą – nuo mobiliųjų patikros punktų iki paprasčiausių testų, taip išvengiant ėjimo į gydymo įstaigas ir socialinės distancijos nesilaikymo.

„Kodėl sakom, kad karantinas 14 dienų? Nes yra paskaičiuota, kad vidutinė inkubacinė trukmė 5,2 dienos, ir daugumai žmonių per 14 dienų gali pasireikšti simptomai arba galima nustatyti laboratoriškai.

Bet vienam iš 100, net ir laikantis karantino sąlygų, gali virusas likti, gali būti užkrečiamas. 14 dienų karantinas dar nereiškia, kad po to nereikia pasisaugot.

Kuo platesnį ginklų arsenalą mes turėsime, tuo sėkmingesnis gali būti mūsų atsakas.

14 dienų karantinas dar nereiškia, kad po to nereikia pasisaugot.

Viskas dabar priklauso nuo piliečių sąmoningumo. Supraskime, kad didžiausia rizika užsikrėsti yra šeimoje, tai yra artimas ilgalaikis kontaktas, jei ten yra virusas. Antroje vietoje – sveikatos priežiūros įstaigos, kur taip pat yra glaudus kontaktas. Ypač rizikuoja medikai.

123RF.com nuotr./Šeima
123RF.com nuotr./Šeima

Kur daug žmonių, pavyzdžiui, prekybos centruose, rizika yra, bet ji maždaug 10 kartų mažesnė nei šeimoje ar sveikatos priežiūros įstaigose.

Jei ten, kur daug žmonių, bus išlaikyta socialinė distancija – bent du metrai – tikimybė užsikrėsti labai maža. Pagrindas, kur plinta, yra artimas, ilgalaikis kontaktas“, – kalbėjo profesorius.

S.Čaplinskas taip pat dar kartą akcentavo saviizoliacijos svarbą, jei žmogus grįžo iš užsienio, turėjo kontaktą su grįžusiu ar jau sergančiu žmogumi darbe ar šeimoje: „Dabar reikia ne sąmokslo teorijų ieškoti, bet pabūti bent dvi savaites, izoliuotis namuose.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai