Tad nuo kada ir kaip reikėtų pradėti vaikus mokyti tinkamų higienos ir sveikos gyvensenos įpročių ir kodėl, pasak specialistų, lengvi susirgimai ankstyvame amžiuje vaikui yra naudingi?
Rūpestį kelia du rodikliai
Dar 2020 metais Lietuvos higienos institutas paviešino tyrimą, kurio metu buvo išanalizuoti šalies vaikų sveikatos pokyčiai ir netolygumai per penkerius metus.
Rengiant ataskaitą prastėjančios tendencijos pastebėtos analizuojant du reikšmingus Lietuvos vaikų sveikatos rodiklius.
Per penkerius metus Lietuvoje smuko ne tik vaikų skiepijimo nuo įvairių ligų apimtys, tačiau gerokai suprastėjo ir rūpinimasis vaikų burnos bei dantų higiena.
Tuo tarpu sergančių vaikų skaičius per penkerių metų laikotarpį Lietuvoje didėjo nuo 778,5 iki 817,2 vaikų iš 1000.
Vaikų darželio–mokyklos „Mažasis Klaipėdos licėjus“ sveikatos priežiūros specialistės Aušros Kairienės
teigimu, norint, kad vaiko sveikata būtų kuo atsparesnė įvairioms ligoms ir susirgimams, itin svarbu jau itin ankstyvame amžiuje pradėti ugdyti tinkamus higienos įpročius.
„Kabant apie burnos ir dantų higieną, dantis vaikui rekomenduotina pradėti valyti nuo tada, kai jam išdygsta pirmasis dantukas. Kuo anksčiau pradėsime vaikui diegti tinkamus higienos įpročius, tuo ateityje jam bus paprasčiau savarankiškai jų laikytis ir taip natūraliai išugdysime atsakingą požiūrį į tinkamą sveikatos priežiūrą“, – sako A. Kairienė.
Svarbus ir ugdymo įstaigos indėlis
Pasak A. Kairienės, mokantis tinkamų higienos ir sveikatos priežiūros įpročių vaikams itin svarbu matyti teigiamus pavyzdžius šeimoje. Visgi, specialistės teigimu, ne ką mažiau reikšmingas dėmesys vaiko higienos ir sveikos gyvensenos ugdymui turi būti skiriamas ir ugdymo įstaigose.
„Gyvename gan sparčiu tempu ir natūralu, kad tėvams ne visuomet pavyksta skirti reikiamą dėmesį vaikų higienos įpročių ugdymui. Be to, vaikai tikrai daug laiko praleidžia ugdymo įstaigoje, tad joje privaloma
skirti kiek įmanoma didesnį dėmesį tinkamam vaiko higienos ir sveikatos priežiūros įgūdžių ugdymui“, – pastebi sveikatos specialistė Aušra Kairienė.
Jos teigimu, formuojant vaiko higienos įpročius itin svarbu pasirinkti patrauklias ir pagal vaiko amžių tinkamas ugdymo priemones.
„Pavyzdžiui, mažiausius savo auklėtinius jau nuo pusantrų metukų žaidimo forma pradedame mokyti rankų plovimo etiketo. Plaudami rankas dainuojame linksmas vaikiškas daineles apie bakterijų ir mikrobų išvarymą, tam, kad vaikai rankų plovimą sietų su švara ir sveikata. Iki penkerių metų vaikai yra itin imlūs įvairiems dalykams, tad šiuo laikotarpiu tinkamai suformuoti higienos įpročiai suteiks didelę naudą vaiko sveikatos būklei ateityje“, – teigia specialistė.
Milteliai, parodantys mikrobus ant rankų, lempa – dantų apnašas
Pasak A. Kairienės, „Mažajame Klaipėdos licėjuje“ jau ketverius metus vykdoma plačios apimties sveikatos ugdymo programa, kuri nuo ankstyvo amžiaus padeda ugdyti bendrą vaikų suvokimą apie sveiką
gyvenseną. Specialistės teigimu, ugdymo metu pasitelkiamos įvairios mokymo ir žaidimo priemonės, kurios padeda vaikams efektyviau įsisavinti žinias.
„Jau 4-5 metų vaikus pradedame edukuoti apie mikrobus ir virusus. Tam pasitelkiame specialius miltelius, kuriais nudažius rankas vaikai patys gali plika akimi išvysti, kiek ant jų rankų yra likę įvairių nešvarumų.
Mokymui apie dantų priežiūrą naudojame specialią dantų pastą ir lempą, kurios suteikia galimybę pamatyti prastai nuo dantų nuvalytas apnašas. Tokios priemonės padeda vaikams patiems vizualiai suvokti higienos įpročių spragas ir juos nuosekliai tobulinti“, – patirtimi dalijasi specialistė.
Priešmokyklinėse ir pradinėse klasėse, pasak A. Kairienės, licėjaus auklėtiniai jau yra mokomi ir apie sveiką mitybą, pirmosios pagalbos suteikimą, tinkamą ir saugią aprangą skirtingais metų sezonais, taip pat apie įvairias natūralias imuniteto stiprinimo priemones bei žmogaus organizmo anatomiją.
„Viso to mokomės per pažinimą ir patyrimą. Kepame sveikuoliškus vaflius be cukraus, gaminame įvairių žmogaus organų sistemų modelius, ragaujame natūralius vitamino C šaltinius, reguliariai einame į žygius šiaurietiškomis lazdomis, mokomės, kaip tinkamai tvarstyti žaizdas ar suteikti pagalbą užspringus. Taip pat kalbame ir apie meditacijos naudą psichologinei sveikatai. Visos šios priemonės padeda vaikui plačiau suvokti, kokią žalą ir naudą tam tikri dalykai gali suteikti jo sveikatai“, – teigia sveikatos priežiūros specialistė.
Dėmesys ir vaikų psichologinei sveikatai
Visgi, pasak A. Kairienės, dažna vaikų nusilpusios sveikatos ir imuniteto priežastis būna ir prasta vaiko psichologinė būsena. Todėl įvairios sveikatos problemos dažnai paūmėja tuomet, kai vaikas pradeda
lankyti ikimokyklinę ugdymo įstaigą.
„Tai natūralus procesas, nes vaikas atsitraukia nuo tėvų ir sau saugios aplinkos. Tai vaikui kartais sukelia stresą. Todėl itin svarbu, kad vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje visų pirma atrastų tinkamą ryšį su
pedagogais ir nauja aplinka. „Mažajame Klaipėdos licėjuje“ turime įsirengę sensorinius kambarius, kurie itin teigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Jose taip pat vykdome įvairias ugdomąsias veiklas, kurios padeda vaikams susidoroti su neigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, drauge su vaikais gaminame antistresinius kamuoliukus arba sekame įvairias pasakas, kurios padeda vaikams geriau pažinti savo emocijas“, – teigia A. Kairienė.
Šioje įstaigoje dirba visa pagalbos vaikui specialistų komanda: bendradarbiauja logopedai, psichologė, sveikatos specialistė ir masažuotojai. Vaikai gauną visokeriopą aukštos kvalifikacijos pagalbą, kurie padeda įveikti iššūkius tiek ugdymo procese, tiek emocinius sunkumus.
Visgi, A. Kairienės teigimu, dažnai lengvi susirgimai ikimokykliniame amžiuje yra tiesiog natūrali vaiko imuniteto formavimosi proceso dalis.
„Vaikas ateidamas į kolektyvą atsineša ir savo imunitetą. Tad, kaip ir vaikas darželyje mokosi įvairių dalykų, taip prie aplinkos pasikeitimų mokosi prisitaikyti ir jo imunitetas. Vitaminai ir kitos sveikatinimo priemonės yra naudingos vaiko sveikatos stiprinimui, tačiau efektyviausiai organizmas su įvairiomis ligomis dorotis mokosi būtent sirgdamas. Tad dažnu atveju tėvams tikrai nereikėtų jaudintis dėl to, kad ikimokykliniame amžiuje jų vaikai dažnai serga. Tokiu nelengvu būdu stiprėja vaiko atsparumas ligoms ir laikui bėgant susirgimų skaičius natūraliai mažėja“, – teigia specialistė.
Reabilitacija po ligų – vaikų darželyje – mažesnė apkrova gydymo įstaigoms
A. Kairienės teigimu, ateityje Lietuvos ugdymo įstaigose turėtų būti skiriamas ne tik didesnis dėmesys vaikų higienos ir sveikos gyvensenos ugdymui, bet ir vaikų reabilitacijai ir atsistatymui po įvairių ligų.
„Mažasis Klaipėdos licėjus“ savo iniciatyva prieš porą metų įdiegė reabilitacijos programą ir tam skirtą priemonių bazę, todėl čia vaikams atliekamos įvairios inhaliacinės procedūros, skirtos atsistatyti po
viršutinių kvėpavimo takų ligų. Taip pat atliekami įvairūs masažai: laikysenos korekcijos, plokščiapėdystės, virškinimo gerinimo, vykdomos mankštų programas, kurios naudingos bendrai vaiko sveikatai, padeda atsistatyti po lengvų traumų. Visos šios veiklos vyksta specialiai ikimokyklinio amžiaus vaikams pritaikytose erdvėse.
Ateityje ketiname licėjuje įrengti ir druskų terapijos kambarį, kuris efektyviai prisidėtų tiek prie vaikų reabilitacijos po ligų, tiek prie bendros auklėtinių sveikatos būklės gerinimo“, – teigia specialistė.
Vaikai čia atlieką ir korekcinę mankštą, kuri yra įtraukta į bendrą ugdymo procesą, mankštos vyksta erdvioje ir modernioje salėje. Šios mankštos padeda ne tik formuoti taisyklingą vaikų laikyseną, tačiau
moko taisyklingo kvėpavimo, padeda išlaikyti darnią vidaus organų veiklą. Taip pat vaikai mokomi ir dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) kvėpavimo technikos pagrindų, kurie itin reikalingi norint
susitvarkyti ir suvaldyti savo emocijas. Visos šios veiklos kartu sudaro palankias sąlygas vaikams geriau jaustis ne tik emociškai, tačiau ir lengviau įveikti adaptacijos procesą vaikų darželyje ar pilnai atsistatyti po ligų.
Pasak A. Kairienės, siekiant geresnių šalies vaikų sveikatos rodiklių, panašios reabilitacinės paslaugos galėtų ateityje būti įdiegtos ir kitose šalies ugdymo įstaigose.
„Suprantama, kad tokia vizija šiandieniniame Lietuvos ugdymo įstaigų situacijos kontekste neatrodo reali, tačiau siekiant gerinti Lietuvos vaikų sveikatos būklę, tikrai pravartu būtų dalį tokių paslaugų integruoti į šalies ugdymo įstaigas. Tokiu būdu būtų mažiau apkraunama bendra medicinos sistema, o vaikai galėtų operatyviau gauti bent dalį pirminių reabilitacinių ir sveikatinimo paslaugų jiems gerai pažįstamoje aplinkoje“, – mintimis dalijasi sveikatos priežiūros specialistė A.Kairienė.
