Norinčius maitintis sveikiau nuolat konsultuojanti V.Kurpienė pastebi, kad valgyti duoną žmonės atsisako dėl skirtingų priežasčių. Vis dėlto dažniausiai jas nulemia vien žinių stygius ir įvairūs nepagrįsti įsitikinimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Pavyzdžiui, daugelis žmonių įtikėję, kad „labai blogai“ yra duonoje esantis glitimas, nors iš tiesų jo netoleruoja tik vos keli procentai visuomenės. Kiti tuo tarpu nežino, kad duonos asortimentas nuolat keičiasi, todėl pasiūloje vyrauja didelė įvairovė – visagrūdės ar originalesnės avižinės duonos jau galima įsigyti ir prekybos centruose, o ne vien turguje.
Galiausiai nemažai žmonių yra girdėję, kad duonoje daug cukraus, nors iš tiesų daugelyje duonos gaminių gamintojai cukraus kiekį smarkiai sumažino“, – vardija mitybos specialistė.
Svarbiausia – įvertinti sudėtį
Pasak V.Kurpienės, vyraujant tokiai plačiai duonos gaminių pasiūlai, duona duonai iš tiesų nelygi. Tačiau atskirti, kuri duona yra vertingesnė, galima jau vien paragavus: vienos ir riekės gana, kad iškart pasijustume sotūs, o kitos net kepalėlį galima vienu sykiu suvalgyti, ir atrodys dar negana. Taigi rinktis reikėtų tokią, kurios pakanka mažesnės porcijos.
Vis dėlto svarbiausia renkantis duoną yra atkreipti dėmesį į jos sudėtį. „Pavyzdžiui, jei sudėtyje pažymėta, kad duonoje yra išties nemažai skaidulinių medžiagų (5 g ir daugiau 100 g produkto), vadinasi, tokia duona teikia ilgalaikį sotumo jausmą, gali pagerinti virškinimą, o tirpiosios skaidulos gali padėti suaktyvinti gerąsias bakterijas žarnyne. Vertinga sudedamoji duonos dalis yra baltymai, kurie taip pat teikia kokybišką sotumo jausmą.
Puikus pasirinkimas, jei 100 g duonos yra 10 g ir daugiau baltymų. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į cukraus kiekį.
Rekomenduotina, kad 100 g duonos cukrus neviršytų 5 g, visai tobula, jei jo yra 2 g ar dar mažiau“, – vardija V.Kurpienė.
Mitybos specialistė taip pat atkreipia dėmesį ir į įvairias sėklas, kuriomis neretai gardinami duonos gaminiai. Pavyzdžiui, moliūgų ar saulėgrąžų, taip pat linų sėmenis, kas ypač vertinga kiekvienam, norinčiam maitintis sveikiau.
Rekomenduotina, kad 100 g duonos cukrus neviršytų 5 g, visai tobula, jei jo yra 2 g ar dar mažiau.
„Sėklose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios žmogaus organizmui teikia visą eilę naudų. Riebalai skatina išsiskirti malonumo hormonus, be to, gali padėti užtikrinti sklandžią nervų, smegenų, širdies veiklą.
Sėklos taip pat aktualios ir norintiems sulieknėti, nes jose esantis varis, cinkas ir manganas gali padėti spartinti medžiagų apykaitą. Tiesa, jei duoną valgysite su riebiu maistu, tokio efekto tikėtis neverta, – šypsosi V.Kurpienė. – Juk nepaisant sudėties svarbiausia – saikas. Jis yra pats geriausias sveikatos draugas.“
Vertingas užkandis
Grąžinti duoną į mitybos racioną V.Kurpienė ragina dar ir todėl, kad vos viena bemielės su mažai cukraus pilno grūdo miltų duonos riekė gali padėti išvengti organizmui nepalankaus greitojo maisto – jos galima užkąsti ir darbe, ir kelionėje, nes yra išties patogu pasiimti su savimi.
„Pati duonos visad įsidedu į rankinį bagažą, jei tik kur skrendu lėktuvu – vertingi sumuštiniai, mano nuomone, daug sveikiau nei lėktuvo maistas. Taip pat ir prieš ilgesnę kelionę automobiliu pasiruošiu, jei tik žinau, kad „pakaks“ laiko praalkti. Žymiai geriau nei išalkti (ir dėl to stoti kimšti dešrainių) yra alkį slopinti užkandant duonos su priderintais ingredientais: avokadu, daržovėmis, natūraliu sūriu“, – įsitikinusi V.Kurpienė.
Pasak ekspertės, norint maitintis sveikai, reikėtų vengti derinti duoną su rūkytais, pramoniniu būdu perdirbtais maisto produktais, kurie žmogaus organizmui nėra palankūs.
„Tačiau ji puikiai tinka su natūraliu sviestu, natūraliu fermentiniu ar varškės sūriu, avokadu. Dar kelios skanios sveikuoliškų sumuštinių idėjos – duona su sviestu ir pomidoru ar raugintu agurku arba su sūdyta silke, lašiša ar kepto orkaitėje buroko rieke. Variantų, kaip patiekti duoną sveikai, apstu“, – sako V.Kurpienė.