Kasotės? Vadinasi, gera imuninė sistema
„Viskas priklauso nuo to, kaip reaguoja mūsų imuninė sistema. Taip, svarbiausią vaidmenį atlieka būtent ji, o ne oda ir jos ypatybės. Vabzdžiai pažeidžia gilesnius odos sluoksnius, todėl gali atsirasti paraudimas, patinimas. Būtent šie simptomai priklauso nuo tam tikrų odos savybių. Vienų imuninė sistema reaguoja lėtai, kitų stipriau, kartais net dramatiškai – kai ištinka anafilaksinis šokas. Tačiau tai labiau būdinga įgėlus bitei, vapsvai ar širšei, uodų įkandimas anafilaksinio šoko nesukels“, – aiškina Vilniaus Naujininkų poliklinikos vidaus ligų gydytojas Jonas Kastys.
Pasak jo, organizmo reakcija į vabzdžių įkandimą priklauso nuo jų vietos ir nuodų (seilių ar kitų suleidžiamų medžiagų) kiekio.
Jeigu smarkiai kasomės po įkandimo, vadinasi, imuninė sistema veikia gerai? „Iš dalies taip, bet jeigu kasomasi labai smarkiai, pasireiškia alerginės reakcijos ar net anafilaksinis šokas, tai rodo, jog organizmo imuninis atsakas yra per didelis. Kai imuninė sistema per aktyvi, ji jau negina organizmo, o ima ardyti savo audinius. Odoje gali atsirasti žaizdelės, pūslės. Jeigu reakcija odoje išplinta, žmogų gali pradėti kamuoti kiti simptomai: silpnumas, galvos svaigimas, širdies plakimas, alpimas, dusulio priepuoliai, panašūs į astmos“, – komentuoja gydytojas.
Imuninės sistemos pajėgumai
Visi neabejotinai pažįstame tokių žmonių, kurie nei jaučia, nei kasosi, nors jiems įgelia ne tik uodas, bet ir kokia vapsva. Pasak gydytojo, jų imuninė sistema į alergenus reaguoja lėtai ir ramiai.
Jei žmogus visą gyvenimą ramiai reaguodavo į uodų įkandimus, o šią vasarą staiga ėmė labiau kasytis, ką tai reiškia? „Greičiausiai jo imuninėje sistemoje įvyko kokie nors pokyčiai arba jo kūnas susidūrė su anksčiau nematytu vabzdžiu. Yra toks įdomus faktas iš girininkų gyvenimo: jie beveik neserga erkiniu encefalitu. Pasirodo, atlikus kraujo tyrimus, jų organizmuose buvo rasti dideli kiekiai antikūnų prieš erkinį encefalitą. Jiems nereikia ir skiepytis, nes dirbdami miške nuolat kažkokiu būdu kontaktuoja su erkėmis. Nebūtinai ta erkė turi įsisiurbti, jis gali per augalus liestis su jos paliktomis seilėmis, kontaktuoti per karvių ar ožkų pieną ir pan. Taip jie po truputį imunizuojasi ir kai erkė įkanda, nesuserga. Taip nuostabiai veikia mūsų imuninė sistema“, – aiškina J.Kastys.
Toksinė ir alerginė reakcija: koks skirtumas?
Po pirmo įkandimo būna toksinė reakcija, o po antro jau gali būti alerginė.
Medikas aiškina, kad reikia skirti toksines ir alergines reakcijas įkandus vabzdžiui. „Toksinė reakcija vyksta, kai į organizmą patenka kažkoks kiekis nuodų ir jis organizmą apnuodija. Toksinė reakcija priklauso nuo įkandimų skaičiaus ir suleistų nuodų kiekio. Tik uodai neturi nuodų, jie suleidžia antikoaguliantus (medžiaga, stabdanti kraujo krešėjimą), kad jiems būtų patogiau siurbti kraują. O alerginė reakcija niekuomet nekyla pirmą kartą susidūrus su vabzdžio įkandimu. Ji kyla, kai vyksta pakartotinis susidūrimas su ta pačia medžiaga. Kai vabzdys suleidžia toksines medžiagas, organizmas ima gaminti antikūnus prieš jį, tie antikūnai laukia organizme pasirodant nuodų ir kai antrą kartą vėl patenka to paties toksino, jau vyksta audringa reakcija. Taigi, alerginė reakcija pasireiškia tik įvykus pakartotiniam įkandimui. Tad po pirmo įkandimo būna toksinė reakcija, o po antro jau gali būti alerginė“, – aiškina medikas.
Kas tiksliai įkando?
Vidaus ligų gydytojas sako, kad vabzdys nelygu vabzdžiui. Pasak jo, uodai nuodų neturi, tai, ką jie suleidžia, yra vaistas, kuris naudojamas kraujo trombų prevencijos tikslais. Gydytojas sako, jog uodų įkandimo sukeltas niežėjimas dažnai yra tiesiog mūsų kantrybės išbandymas. Anot jo, naudoti kokius nors vaistus reikia tik tokiu atveju, kai dėl kasymosi negalite miegoti ar stiprėja odos reakcijos.
Įkandus uodui visai normalu, jei niežti kelias dienas, tačiau jei paraudimas darosi didesnis nei 5 cm skersmens, atsirado žaizdelių ar pūslelių, verta naudoti tepalus, kurie mažina uždegimą.
„Vapsvos, bitės, kamanės suleidžia nuodus, todėl į šių vabzdžių įgėlimus organizmo reakcija būna stipresnė. Pirmą kartą įkandus bus toksinis poveikis: gali pasireikšti silpnumas, širdies plakimas, alpimai. Pakartotinai susidūrus su šiais vabzdžiai gali būti stipri alerginė reakcija, kuri pasireiškia anafilaksiniu šoku. Tai rimta būklė“, – sako medikas.
Tėvai turėtų neprarasti budrumo, nes ant vabzdžių vaikai dažniausiai užmina, o pavojingiausia, kai vabzdys patenka į burną.
Tėvai dažnai nerimauja dėl vaikų, nežinodami, kaip jų organizmas reaguos, jeigu jiems įgeltų bitė. Gydytojas sako, jog budresni turi būti tėvai, kurių vaikai nuo mažų dienų turi įvairių alergijų, pavyzdžiui, maisto produktams, serga astma, jų oda jautriau į viską reaguoja. „Tokie vaikai turi didesnę riziką, kad jiems kils stipresnė reakcija įgėlus vabzdžiui. Alergiškiems vaikams gamtoje pavojų yra daugiau. Jų imuninė sistema gali audringai reaguoti į augalus, žiedadulkes. Tėvai turėtų neprarasti budrumo, nes ant vabzdžių vaikai dažniausiai užmina, o pavojingiausia, kai vabzdys patenka į burną“, – perspėja medikas.
Mažiausią pavojų žmogui kelia rudosios skruzdėlės. Jos mėgsta kandžiotis, tačiau jų suleidžiama skruzdžių rūgštis jokio pavojaus žmogui nekelia. Tik labai jau skausmingas būna tas įkandimas.
Pirmosios pagalbos vaistinėlė
Alergiškų vaikų tėvams vidaus ligų gydytojas J.Kastys rekomenduoja turėti kelis svarbesnius vaistus iškylų krepšelio vaistinėlėje. „Jeigu vyksta anafilaksinis šokas, efektyviausiai padeda adrenalinas, tačiau jį suleisti gali tik greitosios pagalbos medikai. Vietoj adrenalino tinka naudoti hormoninius preparatus (pavyzdžiui, prednizolonas). Jei žinome, kad vaikui po bet kokių vabzdžių įkandimo būna bloga, silpna, reikia turėti antihistamininių, priešalerginių vaistų. Jeigu būna tik vietinės reakcijos odoje, tuomet verta turėti ir naudoti tepalus, slopinančius vietines reakcijas. Kuo greičiau patepsite įgėlimo vietą, tuo geriau“, – sako gydytojas.
Jeigu apie vaistinėlę nepagalvojote, o jau esate gamtoje, teks pasitelkti naminius sprendimus. Gydytojas sako, jog galima sutrinti trauklapio lapelį ir gautą košelę dėti ant vabzdžio įgėlimo vietos. „Tinka amoniakas, perpjauta bulvė, perpjautas svogūnas. Jei turite eterinių aliejų, vietinį uždegimą gerai mažina arbatmedžio, levandų eteriniai aliejai. Alijošius gerai ramina. Esmė – kuo greičiau tepti įkandimo vietą. Tikrai nereikėtų kasytis ir spaudyti, nes sutraiškysite audinius, o ten esantys vabzdžio nuodai dar geriau išplis. Įkandus uodams žmonės ypač mėgsta kasytis, kyla rizika įnešti infekciją (jeigu rankos purvinos), tada jau teks rimtai gydyti. Įkandus ar įgėlus bet kokiam vabzdžiui tinka tas vietas šaldyti“, – teigia medikas.
Kada gali prireikti staigios medikų pagalbos?
Įkandimai aukščiau pečių juostos yra pavojingesni.
Vidaus ligų gydytojas J.Kastys įspėja, jeigu įkandus vabzdžiui vaikas ar suaugęs darosi vangus, jį pila prakaitas, svaigsta galva, jis alpsta, verta greičiau kreiptis į greitosios pagalbos tarnybą.
„Taip pat pavojingos situacijos, kai įgeliama į liežuvį, kaklą ar galvą. Vabzdžiui įkandus į gomurį ar liežuvį, jis gali ištinti, užtverti kvėpavimo takus. Jeigu įkando į tokią vietą, geriau nedelsti ir skubėti į greitąją pagalbą. Taip neretai nutinka, kai atsigeriama kokių sulčių prieblandoje. Taip pat – jeigu įkanda į kaklą ar galvą ir ten prasideda tinimas. Įkandimai aukščiau pečių juostos yra pavojingesni“, – sako medikas.
