„Minėdama šią psichikos sveikatos dieną ir problemos aktualumą, jau spalio 11 d., antradienį, bendradarbiaudami su Šiaulių miesto Visuomenės sveikatos biuru, mūsų priklausomybės ligų centro filialo komanda – socialinė darbuotoja, psichologė, psichiatrė ir visuomenės sveikatos specialistė, teiks anonimines konsultacijas tiems, kas susiduria su priklausomybėmis (priklausomi asmenys, artimieji ir visi norintys). Visos konsultacijos bus nemokamos.
Visada siekiame būti arčiau žmogaus, kuriam reikia pagalbos, bet kuris nedrįsta kreiptis ar tiesiog nežino, kur kreiptis ir nuo ko pradėti. Paslaugas iškelsime iš filialo ir vyksime į miesto centrą (visuomenės sveikatos biuro patalpas), kad visiems norintiems būtų kuo patogiau mus pasiekti, o gal net ir drąsiau atvykti į neutralią vietą ir tiesiog pabūti, pabendrauti.
Be to, labai svarbu žinoti, kad šios konsultacijos nebus fiksuojamos jokiuose medicininiuose dokumentuose, taigi tie, kas norėjo, bet iki šiol nedrįso, tegu jausis saugiai, nes dirbsime anonimiškai ir konfidencialiai“, – savanorystės idėją ir kilnią iniciatyvą pristato Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo vadovė Justina Šimanauskaitė.
Praktika rodo, kad žmonės jau gal ir būtų linkę kreiptis pagalbos, tačiau visi žodžiai, kurie prasideda „psi...“ ar „psich...“, jiems kelia atstūmimą, pavojų ir susitikti su tokiais specialistai dažnas vis dar privengia, manydamas, kad „man dar ne ta stadija“, „dar ne tas lygis“, „tai čia tikrai dar ne man“.
Ir tai suprantama – ši patirtis ateina iš sovietinių laikų, kai dažnu atveju neadekvačiai ir neprofesionaliai žmonės būdavo vežami gydytis per prievartą, jiems rėkiant ir priešinantis. Tai sukeldavo labai nemalonias emocijas, netgi traumines patirtis ir normalu, kad atgrasė nuo gydymo įstaigų su pavadinimais iš „psich...“.
Tačiau graikiškai „psyche“ reiškia „siela“ ir bet kokios traumos, ilgalaikės streso situacijos, galų gale, paprastas nepritapimas, jausmas, kad esu atskirtas, nepripažintas, izoliuotas, ne itin sėkmingas šiuo metu – jau irgi gali būti ne „pasiekto lygio“, o paprasta ir labai normali sielos liga ar sutrikimas, kuriuos reikia ir galima gydyti.
Todėl pakalbinome psichologę ir psichiatrę, kad jos paaiškintų, kuo šios profesijos skiriasi, kaip specialistės suteikia pagalbą priklausomybės centre ir kaip atrodo jų darbo diena.
RPLC Šiaulių filialo medicinos psichologė Romena Rakickienė mano, kad yra streso įveikos ir emocijų reguliavimo būdų, kurie tikrai padeda kasdienoje ir ekspertai pacientams žinias perduoti yra pasirengę kasdien.
– Kuo skiriasi psichiatras nuo psichologo?
– Psichiatras – tai medicinos gydytojas, kuris vertina paciento psichinę būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymosi planą, skiria medikamentinį gydymą ir gali išrašyti receptus. Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir magistro universitetines studijas baigęs specialistas. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos psichologai turi specializaciją: klinikinio, sveikatos, organizacinio, pedagoginio ir kt. psichologo specializaciją.
Sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys psichologai turi klinikinio arba sveikatos psichologo specializaciją. Jų pareigybė – tai medicinos psichologas. Šie psichologai, priklausomai nuo medicinos įstaigos specifiškumo, konsultuoja individualiai, veda psichologines grupes, psichoedukacinius užsiėmimus, relaksacijas, atlieka psichologinius vertinimus. Psichologas negali išrašyti vaistų, tačiau stebint psichinių sutrikimų požymius, rekomenduoja ir nukreipia gyd. psichiatro konsultacijai.
– Kaip atrodo Jūsų darbo diena?
– Dirbu Ambulatoriniame ir Abstinencijos gydymo skyriuose. Darbą pradedu nuo Ambulatorinio skyriaus – konsultuoju individualiai ambulatorinius pacientus, po to vedu psichologinį užsiėmimą Abstinencijos gydymo skyriuje. Darbą tęsiu konsultuodama ir abstinencijos skyriaus pacientus. Taip pat pagal poreikį paskyrus gyd. psichiatrams atlieku psichologinius vertinimus, savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą.
– Kaip specifiškai veikiate priklausomybių srityje?
– Darbas konsultacijose labai priklauso nuo to, ar yra diagnozuota priklausomybė, ar žalingas vartojimas, ar motyvuotas žmogus, ir kt. dalykų. Dažnai taikau motyvuojantį interviu, psichoedukaciją apie priklausomybės mechanizmą, sveikimo būdus, atkryčio prevenciją. Labai svarbu yra palaikymas, motyvavimas, drąsinimas, pasitikintis santykis tarp specialisto ir paciento. Taip pat labai svarbu suprasti kas gi „slepiasi“ po priklausomybe arba kitaip sakant – kokią funkciją žmogui atlieka psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar priklausomas elgesys. Tai tos temos užima svarbią vietą konsultacijose. Taip pat vyksta streso įveikimo bei emocijų reguliavimo mokymas.
– Kuo skiriasi užsiėmimai grupinėje terapijoje?
– Grupiniai užsiėmimai Abstinencijos skyriuje yra labiau psichoedukacinio pobūdžio. Nagrinėjamos temos apie priklausomybės mechanizmą, žalingą ar rizikingą vartojimą, gydymo(si) būdus ir galimybes, atkryčio sindromą, atkryčio prevenciją, įvairius mitus, blaivybės privalumus ir kt. Labai svarbi užsiėmimų dalis – motyvacijos tema.
Šiaulių filiale dirba ir psichiatrė. Tai Abstinencijos gydymo skyriaus ir stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja gyd. psichiatrė Olga Rimovskaja. Jos nuomone, gydytojas psichiatras – kaip architektas, kuris sukuria namo projektą, bet patį statinį saugiai sukurs tik kartu su didele komanda:
„Bet kuri priklausomybė sukelia mąstymo, emocijų, elgesio sutrikimus, o susirgimui gilėjant vyksta asmenybės degradacija bei autentiškumo praradimas. Tam, kad pacientas galėtų dirbti su disfunkciniais įsitikinimai, ieškoti funkcionalių mąstymo būdų bei keisti elgesio strategijas, jis turi būti fiziškai ir psichiškai tam pasiruošęs. Todėl asmenys, patekę į priklausomybių skyrių, apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų ar esant abstinencijos (nutraukimo) simptomams, pirmiausiai pereina detoksikacijos gydymo etapą, kuriame pagrindinis vaidmuo skiriamas medikamentiniam gydymui, koreguojamas skysčių disbalansas, taikoma vitaminoterapija.
Gydant priklausomybės sutrikimus, pagrindinis gydytojo psichiatro vaidmuo yra tiksliai nustatyti klinikinę diagnozę, įvertinti psichoaktyvių medžiagų padarytą žalą kaip paciento psichinei taip ir fizinei sveikatai, sudaryti individualų gydymo planą. Savo darbo dieną pradedu apžiūrėdama naujus pacientus bei konsultuodama išvykstančiuosius.
Savo kasdieniniame darbe aš padedu pacientams įsisąmoninti, kad vartojama psichoaktyvi medžiaga nesuteikia to, ko jiems iš tikrųjų reikia. Vartojimas – tai saviapgaulė, kuri suteikia momentinį atsipalaidavimą, pabėgimą nuo sunkumų, tačiau neišspendžia problemos ir nesuteikia stiprybės. Dažnai priklausomų asmenų realūs tikslai lieka neįgyvendinti, nes jie praranda kryptį arba dėl tam tikrų sunkumų eina ne tuo keliu. Svarbu išryškinti ir parodyti pacientui prieštaravimus tarp jo tikslų ir netinkamo elgesio strategijų bei suteikti orientyrą gyventi blaiviai.
Gydytojo psichiatro darbas priklausomybių skyriuje yra tikrai intensyvus, nes čia gydoma iki 20 pacientų. Yra didelė pacientų kaita – dalis pacientų atvyksta vien detoksikacijai ir gydymas užtrunka iki 3 parų. Nemažą dalį laiko atima dokumentų ruošos darbai: istorijų rašymas, epikrizių vedimas į e-sveikatos sistemas, elektroninių receptų rašymas. Dar valandą trunka pacientų vizitacija, likęs laikas skiriamas dokumentams pildyti.
Gydytojo psichiatro darbą galima palyginti su architekto kuriamu namo projektu, prie kurio įgyvendinimo prisideda visi priklausomybių ligų centre dirbantys specialistai.
Taigi gydytojo psichiatro darbas yra labai konstruktyvus. Jį galima palyginti su architekto kuriamu namo projektu, prie kurio įgyvendinimo prisideda visi priklausomybių ligų centre dirbantys specialistai: psichologai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai ir kiti kolegos. O psichologo darbas, mano nuomone, skirtas probleminėms situacijoms, kurios gali paskatinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą, atpažinti, padėti keisti disfunkcinius įsitikinimus, išmokyti keisti netinkamą elgesį ir naudoti efektyvias elgesio strategijas, kad neįvyktų atkrytis.“
Psichikos sveikatos dienos proga Šiauliuose, be kitų sveikatos specialistų, žmones nemokamai konsultuos ir psichologai, ir psichiatrai, ir psichoterapeutai.
– – –
Psichologas – tai psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro studijas universitete baigęs asmuo. Psichologijos bakalauro studijos yra bendros. Psichologijos magistro studijos yra specializuotos, suteikiančios siauresnės psichologijos srities gilesnių žinių: tai klinikinė psichologija, sveikatos psichologija, edukacinė psichologija, organizacinė psichologija, teisės psichologija ir kt. Priklausomai nuo baigtos magistro studijų programos, psichologai turi konkrečią specializaciją: klinikinis psichologas, sveikatos psichologas ir t.t. Psichologo įgytą kvalifikaciją įrodo bakalauro ir magistro psichologijos studijų diplomai.
Psichiatras – tai medicinos studijas ir psichiatrijos rezidentūrą baigęs gydytojas. Jis įvertina paciento psichikos būseną, diagnozuoja psichikos sutrikimus, sudaro gydymo programą, paskiria vaistus psichikos sutrikimams gydyti, nusiunčia pacientą pas kitus reikiamus specialistus.
Psichoterapeutas – tai psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo studijų pabaigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias kurios nors psichoterapijos krypties studijas. Tokiu būdu jis tapo psichologu-psichoterapeutu, psichiatru-psichoterapeutu ar kt. Panašiai kaip psichologas, psichoterapeutas gydo pokalbiu, tačiau problemas analizuoja daug giliau negu psichologinių konsultacijų metu, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma (pavyzdžiui, kognityvine-elgesio, egzistencine, psichodinamine ir kt.) (Šaltinis: Lietuvos psichologų sąjunga).
