Kodėl žuvį valgyti sveika?

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, vienas Lietuvos pilietis per metus vidutiniškai žuvies ir jos produktų suvartojo 18,5 kg. Lyginant su mėsos vartojimu (65 kg per metus), tai yra apie 3,5 kartus mažiau.
Karpiai / NAŽPG nuotr.
Karpiai / NAŽPG nuotr.

Mitybos specialistų teigimu, žuvies reikėtų valgyti bent 3 kartus per savaitę.

Žuvys savo maistinėmis savybėmis yra vienos iš labiausiai vertintinų ir rekomenduojamų maisto produktų žmogui. Mitybos specialistų teigimu, žuvies reikėtų valgyti bent 3 kartus per savaitę.

Tai daug baltymų (15-20 proc.) ir mažai kalorijų turintis maistas, kuriame gausu A bei D vitamino. Taip pat žuvis bei jos produktai ne tik yra lengvai virškinami, bet ir skaido bei padeda iš organizmo pašalinti riebalų molekules. Iš žuvies gaunamas medžiagas žmogaus organizmas pasisavina žymiai geriau ir greičiau nei iš kitų maisto produktų.

Sveikesniam gyvenimui

Žuvis galima laikyti ir maistu, ir vaistu. Be vertingų baltymų ir kitų privalumų jos ypatingai išsiskiria polinesočiosiomis riebalų rūgštimis. Jos padeda palaikyti normalią širdies veiklą ir mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios Lietuvoje yra gana dažnos ir pagrindinė mirties priežastis. Be to, šios riebalų rūgštys mažina pavojų susirgti Alzheimerio liga, aterosklerozės riziką, truputį skystina kraują, taigi saugo nuo infarkto ir insulto bei turi įtakos protiniam vystymuisi, intelekto koeficientui ir gerina regėjimo aštrumą.

Omega-3 grupės riebalų rūgštys taip pat lėtina senėjimo procesus, stiprina imuninę, nervų, kvėpavimo takų, plaučių sistemas, apsaugo nuo vėžinių susirgimų. Žuvies kaloringumas 3-5 kartus mažesnis nei mėsos, todėl ji netukina. „Suvalgius vos 150 g karpio, omega-3 riebalų rūgščių žmogui užtenka dviems dienoms,“ – tikina Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovas Jogeir Toppe.

Suvalgius vos 150 g karpio, omega-3 riebalų rūgščių žmogui užtenka dviems dienom

Žuvų valgytojams ne mažiau svarbu ir jos subtilios skoninės savybės. Žuvies mėsa yra švelnios struktūros, turi mažai jungiamojo audinio, todėl žuvis išverda ir iškepa greitai, visi žuvų patiekalai lengvai virškinami ir organizmas juos gerai pasisavina.

Lietuvos tvenkinių žuvys – ekologiškos

Žuvis yra vienas sveikiausių maisto produktų, o Lietuvos tvenkinių ūkių auginamos žuvys išsiskiria dar ir ekologiškumu, nes turime puikias gamtines sąlygas.

Lietuvos tvenkinių ūkių auginamos žuvys išsiskiria dar ir ekologiškumu, nes turime puikias gamtines sąlygas.

Tvenkinių žuvininkystės verslu užsiimančias įmones, valdančias daugiau kaip 10 tūkstančių hektarų žuvininkystės tvenkinių, kuriuose išauginama apie 4,3 tūkst. tonų gyvų prekinių žuvų, vienija Nacionalinė akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacija. Jos direktorius Vytautas Andriuškevičius teigia, kad dauguma akvakultūros ūkių yra įsikūrę tokiose mūsų šalies vietose, kur gamta natūrali, mažai paliesta urbanizacijos, o tvenkinius maitinančių upelių vanduo yra idealiai švarus.

Tokia ekologinė žuvininkystė šalyje pradėta plėtoti nuo 2003 metų, o jau po 6 metų ekologinei žuvininkystei buvo sertifikuotas beveik 5,4 tūkst. hektarų žuvininkystės tvenkinių plotas. Lietuvoje žuvininkystės tvenkiniuose daugiausiai auginami taip lietuvių pamėgti karpiai, kuriuos vartoja net 47 procentai šalies gyventojų, tai yra beveik kas antras šalies gyventojas. Taip pat auginamos ir kitos žuvys: lydekos, lynai, upėtakiai, karosai, eršketai, šamai, augalėdes žuvys – amūrai ir kt.

Pagrindinis tvenkinių žuvininkystės įmonių tikslas – ištisus metus patiekti Lietuvos gyventojams kuo daugiau šviežios, gyvos, ekologiškos tvenkinių žuvies sveikai mitybai.

Logotipas
NACIONALINĖ AKVAKULTŪROS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJA

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis