Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kojų venų ligos jaunėja: kuo gali baigtis negydoma varikozė

Kojų venų ligomis visame pasaulyje serga vis daugiau žmonių. Jei prieš dešimtmetį jos buvo dažniausiai nustatomos vyresniems nei 50 metų amžiaus asmenims, šiandien kraujagyslių chirurgai turi nemažai jaunų, vos 18–30 metų sulaukusių pacientų. Daugeliu atvejų tai lemia genetinis polinkis, prisideda ir sėslus gyvenimo būdas, antsvoris, stovimas darbas, įtakos turi kai kurios ligos. Labiausiai paplitusi kojų venų liga – venų varikozė. Ji nustatoma 10–30 proc. vyrų ir 25–55 proc. moterų, vidutiniškai – 30 proc. Lietuvos gyventojų, teigiama pranešime žiniasklaidai.
Venų varikozė
Venų varikozė / Pranešimo žiniasklaidai siuntėjų nuotr.

Problema, kad sergantieji nelinkę ieškoti pagalbos, nemaža jų dalis ignoruoja simptomus daugelį metų, ir tik tada, kai dėl skausmo nebegali miegoti naktimis ar prasideda pavojingos komplikacijos, kreipiasi į specialistus. Šiaulių Senojo bokšto klinikos vadovas Tadas Kondratavičius sako: „Didžiausią pavojų sveikatai ir gyvybei kelia giliųjų venų trombozė, kasmet diagnozuojama daugiau kaip 5 tūkst. asmenų. Maždaug kas 3–4-am pacientui susidaro trombai (krešuliai). Jie su krauju gali nukeliauti į plaučių arterijas, jas užkimšti ir sukelti jų emboliją. Laiku nesuteikus pagalbos, gali ištikti staigi mirtis“.

Venų ligomis sergančius pacientus konsultuoja gydytojas kraujagyslių chirurgas. Į jį ir reikėtų nedelsiant kreiptis pajutus venų varikozės požymius. Tai kojų nuovargis, maudimas, sunkumas, kurio anksčiau nebuvo, skausmas, mėšlungiai, ypač naktį, niežulys, dažniausiai blauzdų, pėdų tinimas. Vėliau atsiranda odos ir kraujagyslių pakitimų: pirmiausiai išsiplečia paviršinės kraujagyslės, po to ir venos, formuojasi jų mazgai, oda ilgainiui gali patamsėti ar tapti balkšva. Gali atsiverti žaizdos – trofinės opos, dažniausiai ant blauzdų, ties kulkšnimis.

Venos ima plėstis dėl lėtinio venų nepakankamumo. Taip vadinamas veninės kraujotakos sutrikimas, kai kraujas iš apatinių galūnių sunkiau sugrįžta į širdį. Dažniausiai tai lemia venų vožtuvų nesandarumas. Dėl jo kraujas grįžta į galūnę nepasiekęs širdies ir spaudžia venas, o šios ima plėstis. Dėl spaudimo sienelės pažeidžiamos mechaniškai, prasideda uždegimas, pakinta jų struktūra. Tada nustatoma venų varikozė. Dažniausiai išsiplečia paviršinės venos, kurių sienelės silpnesnės. Venų sienelės praranda elastingumą, o vožtuvai sandarumą ir su amžiumi.

„Kuo anksčiau nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai“ – dėstė T.Kondratavičius. Todėl vizito pas gydytoją kraujagyslių chirurgą geriau neatidėlioti. Kai kurie sergantieji venų varikoze ilgai nejaučia jokio diskomforto, todėl, jei priklausote padidintos rizikos grupei, verta pasitikrinti profilaktiškai. Pirmiausiai tai turėtų padaryti tie, kurių tėvai sirgo šia liga. Tokiu atveju tikimybė, kad ją paveldėjote, siekia 4045 proc. Jei serga abu tėvai, ji išauga dvigubai. Profilaktinis patikrinimas rekomenduojamas dirbant stovimą darbą, vyresniame amžiuje, turint antsvorį, nėštumo metu.

Konsultacijos metu gydytojas kraujagyslių chirurgas apžiūrės pacientą, surinks ligos anamnezę ir atliks tyrimą – kojų venų echoskopiją, kurios metu jos ištiriamos ultragarsu. Šis tyrimas parodys, dėl kokios priežasties atsirado varginantys simptomai: venų varikozės, giliųjų venų trombozės, aterosklerozės ar kokių nors venų patologijų. Nustatęs diagnozę, gydytojas kraujagyslių chirurgas skirs gydymą. Jei venų varikozė dar nedaug pažengusi, chirurginio gydymo neprireiks, dažniausiai tokiu atveju atliekama kojų venų sklerozavimo procedūra.

Ji neskausminga ir nesudėtinga, gijimas greitas. Naudojant labai ploną adatą į ligos pažeistą veną suleidžiama specialaus preparato – sklerozuojančios medžiagos. Po šios injekcijos praėjus dviemtrims savaitėms pažeista kraujagyslė užanka, dėl to sustabdomas kraujo tekėjimas ir išnyksta visi simptomai. Kojų kraujotaka dėl to nenukenčia, nes paviršinėmis venomis prateka tik apie 10 proc. kraujo, likusieji 90 proc. teka giliosiomis kojų venomis, tad šios puikiai kompensuoja praradimą. Dažniausiai prireikia 34 skleroterapijos procedūrų.

Sudėtingesniais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo. Gali būti atliekama atvira chirurginė operacija arba lazerinė, kurios metu pažeista kraujagyslė sunaikinama iš vidaus suardant jos sieneles. Operuojant lazeriu, nereikia pasiruošimo, nes taikoma tik vietinė nejautra, gijimas žymiai paspartėja, mažiau skauda, nelieka randų, greičiau atgaunamas darbingumas. Be to, naudojant lazerinį gydymo būdą reikia tik vienos procedūros, varikozės atsinaujinimo tikimybė tik 10 proc., tuo metu po chirurginės operacijos naudojant skalpelį – net 50 proc.

„Nustačius giliųjų venų trombozę, pacientai gydomi medikamentais, mažinančias kraujo krešumą, kurie ištirpdo trombus, ir kompresine terapija“, – pabrėžė T.Kondratavičius. Kitos priežastys, dėl kurių šia liga susergama dažniausiai, yra onkologinės ligos, didelės traumos ar operacijos, kraujo krešėjimo sutrikimai. Jų rizika išauga po insulto, miokardo infarkto. Požymiai labai panašūs į venų varikozės: tai kojų skausmas vaikščiojant, tinimas, paprastai vienos kojos, ji gali parausti ar pamėlti, tampa jautri, oda karšta. Tik gydytojas kraujagyslių chirurgas gali nustatyti tikrąją šių negalavimų priežastį

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs