Šiandien kalbinamas „Eurovaistinės“ vaistininkas Dainius Viederis dėl visų ligų streso nelinkęs kaltinti, tačiau pritaria, kad nervinė įtampa yra priskiriama prie rizikos faktorių, galinčių daryti įtaką sveikatos sutrikimams. Ypač tampriai mūsų smegenys susijusios su virškinimo sistema.
„Jei žvelgtumėme iš fiziologinės pusės, smegenų perduodami signalai daro tiesioginę įtaką virškinimui. Pamačius, užuodus maistą ar net pagalvojus apie jį, jau prasideda virškinimo procesas. Smegenys perduoda nervinius impulsus skrandžio ląstelėms ir pradedamas skrandžio sulčių išsiskyrimas“, – sako specialistas, primindamas, kad dar XX a. pradžioje rusų fiziologas I. Pavlovas, tirdamas šunis, patvirtino, kad stresas gali sukelti virškinamojo trakto ligas.
Organizmo apsauginis atsakas į stresą pablogina ne tik psichinę, bet ir fizinę būklę, o viena iš pirmųjų nukenčia mūsų virškinimo sistema. Ir visai nesvarbu, patyrėte ilgalaikį ar trumpalaikį stresą, visi virškinimo organai į jį reaguoja. Sutrikus virškinimo organų veiklai gali ne tik kilti jų uždegimas, bet ir sumažėti organizmo atsparumas bet kokioms infekcijoms.
Kaip veikia stresas
Tikriausiai esate pastebėję, kad streso metu mums sutrinka virškinimas, dingsta apetitas arba atsiranda neadekvatus noras valgyti, skrandis ima „nevirškinti“, „suka“ pilvą ir panašiai.
Stresas priverčia aktyvuotis visas raumenų grupes ir dėl šios priežasties mes viską imame daryti greičiau – judėti, ryti, kramtyti, kas dar labiau padidina įtampą ir nerimą.
Valgydami streso metu mes mažiau kramtome ir dažniausiai „suryjame“ maistą su visomis blogomis emocijomis. Pasak „Eurovaistinės“ farmacininko, patekęs į skrandį toks maistas sukelia sunkumo jausmą ir pykinimą. Stresas akimirksniu sukelia virškinimo sistemos reakciją, o išsiskyrę streso hormonai ir neurocheminės medžiagos mobilizuoja kraujotaką, kuri sustiprina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, tačiau tuo metu susilpnėja virškinimo procesai, kadangi į skrandį ir žarnyną patenka mažiau kraujo. Dėl šios priežasties sumažėja virškinimo fermentų ir skrandžio rūgšties išsiskyrimas.
Stresas priverčia aktyvizuotis visas raumenų grupes ir dėl šio spriežasties mes viską imame daryti greičiau – judėti, ryti, kramtyti, kas dar labiau padidina įtampą ir nerimą.
Be to, veikiami streso mes dažnai negalime savęs kontroliuoti ir tiesiog prisikemšame, taip perpildydami skrandį. Tačiau mūsų virškinimo sistema pajėgi suvirškinti tik tam tikrą kiekį maisto. Persivalgius virškinimo organai neturi reikiamo kiekio fermentų maisto pertekliui apdoroti, todėl skrandyje jaučiamas sunkumas bei pilvo pūtimas.
Streso metu organizmas visą energiją nukreipia į raumenis, nepalikdamas jos virškinimui. Todėl ilgalaikis stresas gali sukelti rimtas virškinimo sistemos ligas.
Ar galima stresą kontroliuoti?
Žmonės dažnai pasakoja istorijas, kaip nuo didžiulio streso atsivėrė žaizda skrandyje ar dvylikapirštėje. „Eurovaistinės“ vaistininko teigimu, tokie atvejai būna, bet labai retai.
„Stresas, nuolatinis skubėjimas, mitybos įpročių pokyčiai daro didelę įtaką skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinės būklei. Šių organų pirminiai pokyčiai gali ir nesukelti ypatingo skausmo ar diskomforto, bet nesikeičiant situacijai būklė po truputį blogėja, kol galų gale išdidėję pažeistos gleivinės ploteliai tiesiog plyšta“, – perspėja specialistas. Anot jo, kaip taisyklė, dažniau skrandžio ar virškinimo trakto negalavimų linkę turėti emociškai jautresni žmonės.
Dažniau skrandžio ar virškinimo trakto negalavimų linkę turėti emociškai jautresni žmonės.
D. Viederis pataria pamėginti surasti būdą, kaip sau padėti išvengti streso ir nervinės įtampos būklių, o į jas patekus – efektyviai kontroliuoti. Tokių būdų yra ne vienas, tačiau lengva pasakyti, o sunku padaryti.
„Pradžiai ar papildomam efektui galima rasti ne vieną saugų preparatą vaistinėje, kuris palengvintų streso kontrolę. Pasitaikius sunkesniems negalavimams rasti laiko pokalbiui su gydytoju. Ir, žinoma, savęs analizė, veiklos, padedančios mažinti įtampą, o gal kitiems užteks tik gero laiko planavimo“, – vardija specialistas.
Kaip pagerinti virškinimą ir išvengti bėdų
Kad galėtume sumažinti streso padarinius mūsų virškinimo sistemai, pirmiausia turime išsiaiškinti streso priežastis, kad kitą kartą galėtume adekvačiai reaguoti ir padarytume mažiau žalos savo organizmui.
Valgant nereikėtų galvoti apie problemas, diskutuoti ir ginčytis, prie stalo nepageidautinos ir technologijos – išmanieji telefonai bei kompiuteriai ar televizorius. Skaityti knygą taip pat blogas pasirinkimas, nes valgymo metu geriausia būtų koncentruotis į maistą ir mėgautis juo.
Gražiai patiektas maistas ir paserviruotas stalas sumažina įtampą ir maloniai nuteikia valgymo procesui. Valgant rekomenduojama neskubėti ir kiekvieną kąsnį sukramtyti 32 kartus.
Pervargimas, įtampa, didelis fizinis nuovargis – neigiami faktoriai, trikdantys normalią virškinamojo trakto veiklą, todėl tokioje būsenoje maisto verčiau atsisakyti.
Valgyti patariama reguliariai, 4-5 kartus per dieną. Paskutinis valgymas turėtų būti ne vėliau nei likus trims valandoms iki miego.
Pervargimas, įtampa, didelis fizinis nuovargis – neigiami faktoriai, trikdantys normalią virškinamojo trakto veiklą, todėl tokioje būsenoje maisto verčiau atsisakyti. Labai pavargus geriau pailsėti ir be streso su malonumu bei neskubant pavalgyti – organizmas bus atsigavęs ir virškinimo sistema pagamins reikiamą kiekį fermentų.
Virškinimą pagerina pasivaikščiojimas gryname ore – judėjimas ne tik nuima nervinę įtampą, bet ir stimuliuoja skrandžio veiklą.
