Haloterapija yra nemedikamentinis gydymas, specialiame kambaryje dirbtinai sukuriant druskų kasyklų mikroklimatą su pastovia temperatūra, drėgme ir druskų koncentracija. Toks druskų dalelėmis prisotintas oras naudojamas gydant kvėpavimo bei kitas ligas. Tiesa, Lietuvoje apie haloterapiją žino retas.
„Šiandien įvairios kvėpavimo, širdies kraujagyslių ir odos ligos mūsų tyko ištisus metus. Vos tik ateina ruduo, puola peršalimas. Vos tik prasideda žiema, esame atakuojami virusų, o pavasarį – žiedadulkių, kurios daliai žmonių sukelia siaubingą alergiją, net astmą. Norėdami pasveikti, žmonės griebiasi vaistų, ir tik nedaugelis renkasi gydytis alternatyviais būdais – pavyzdžiui, haloterapija“, – sako Dalia Jurevičiūtė, „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja.
Prielaidą, kad druskos dalelių pilnas oras pasižymi gydomosiomis savybėmis, pirmasis padarė lenkų gydytojas Feliksas Bočkovskis dar 1843 metais. Veličkoje netoli Krokuvos, kurioje yra garsios druskų kasyklos, jis įkūrė gydyklą, kur buvo gydomi įvairiomis kvėpavimo ligomis sergantys ligoniai.
Taip pat skaitykite: Druskos terapija
Pasak gydytojos D. Jurevičiūtės, vadinamo druskų kambario veikimas – pakankamai paprastas. Kambario sienos, lubos ir grindys yra padengiamos druskos kristalų sluoksniu, o į jo vidų pučiamas sausas druskos aerozolis. Kvėpuojant aerozolis patenka iki smulkių bronchų ir pagerina virpamojo epitelio funkciją, todėl žmogus gali lengviau atsikosėti.
„Haloterapija veikia priešuždegimiškai. Ne tik atpalaiduoja bronchus, skystina gleives, bet ir malšina uždegimus bei saugo kvėpavimo takus nuo infekcijų“, – apie gydymą sausa druska pasakoja šeimos gydytoja.
Kvėpavimo takų ir plaučių ligos – ne vienintelės, kurias gali padėti gydyti haloterapija. Ją rekomenduojama taikyti virusinių infekcijų ir peršalimo profilaktikai, prasidėjus alergijai dėl buitinių ir pramoninių dirgiklių ar padidėjus jautrumui cheminėms medžiagoms.
Sergant bronchine astma ar lėtinėmis plaučių ligomis, druskų kambaryje siūloma apsilankyti 20–28 kartus per metus, o kartais ir dažniau.
„Druskų kambarį siūloma išbandyti ir žmonėms, kuriuos kamuoja odos ligos, pavyzdžiui, aknė, neurodermitas, žvynelinė. Taip pat kenčiantiems depresiją ar kitus psichinius sutrikimus. Druskų kambarys veikia atpalaiduojamai. Jame prigesinamos šviesos, užleidžiama tyli muzika. Pasitaiko, kad žmonės haloterapijos metu ir užmiega“, – pasakoja D. Jurevičiūtė.
Tiesa, būti druskų kambaryje per ilgai bei per dažnai nepatartina. Minimalus rekomenduojamas gydymas haloterapija apsiriboja 10 seansų. Sergant bronchine astma ar lėtinėmis plaučių ligomis, druskų kambaryje siūloma apsilankyti 20–28 kartus per metus, o kartais ir dažniau.
Haloterapijos taikyti nepatartina žmogui, kuriam staigiai pakilo temperatūra, kadangi taip jis gali užkrėsti kitus. Lankytis druskų kambaryje nerekomenduojama ir sergantiems epilepsija bei tiems, kurie kenčia nuo klaustrofobijos. Prieš einant į druskų kambarį siūloma pasitarti su gydytoju.