Apie kelis pėdų, kojos pirštų ir nagų pokyčius bei galimas ligas, kurias tie pokyčiai išduoda, ir pakalbėkime.
Pabalę nagai
Seniau buvo manoma, kad baltos žymės, juostelės ant nagų atsiranda paprasčiausiai dėl vitaminų trūkumo. Deje, tiesa kiek kitokia. Leukonichija – medicininis terminas, apibūdinantis baltas juosteles, dėmeles, taškus ant nagų.
Leukonichiją galime pamatyti ir ant rankų pirštų nagų, ir ant kojų pirštų nagų, o pabaltėjimai apima maždaug nago viduryje esantį plotelį. Leukonichija atsiranda, kai nago matrica nago augimo metu dėl kokių nors priežasčių yra pažeidžiama. Taip pat po tokių vaistų, kurie pasižymi citotoksiniu poveikiu, vartojimo, tarkim, po chemoterapijų. Taip pat nuolat nagus lakuojant.
Taip pat skaitykite: 8 spalvingos idėjos vasariškam pedikiūrui
Nors pati leukonichija nėra pavojinga ir ilgainiui dingsta (kai nagas nuauga), ji gali byloti apie kokią kitą pamatinę, „pasislėpusią“ ligą ar būklę. Pavyzdžiui, arseno patekimą į organizmą, inkstų nepakankamumą, lėtinius kvėpavimo takų sutrikimus. Leukonichija gali atsirasti ir esant bakterinei ar grybelinei infekcijai.
Pageltę nagai
Kaip ir pasikeitus kitų kūno dalių odos spalvai, taip ir pakitus kojų nagų spalvai, galime teigti, jog ne viskas su sveikata yra gerai. Paminėjome nagų pabaltėjimą, būtina paminėti ir nagų pageltimą. Dažniausia pageltę nagai susiję su grybeline infekcija ir rodo jos atsiradimą. Galimi geltoni taškai ar geltonos dėmelės, ypač vidinėje nago galūnės pusėje.
Dažniau grybelinė infekcija apima kojos pirštų nagus, tačiau gali pažeisti ir rankų pirštų nagus, taip pat tarpupirščių odą ar aplink esančią odą. Ir viena iš priežasčių yra ta, kad po nagu – pati puikiausia terpė grybeliui apsistoti ir suvešėti. Ten šilta, drėgna, kaupiasi nešvarumai.
Nekreipiant dėmesio į mažus pageltonavusius plotus, negydant, apleidžiant grybelį, šis gali plisti ant aplinkinių nagų, į aplinkinius odos plotus.
Nekreipiant dėmesio į mažus pageltonavusius plotus, negydant, apleidžiant grybelį, šis gali plisti ant aplinkinių nagų, į aplinkinius odos plotus. Nors nagų grybelis dažniausiai laikomas daugiau kosmetine ir estetine problema nei rimta liga, kai kuriais atvejais nagų grybelis gali būti labai pavojingas. Pavyzdžiui, sergant diabetu. Tokiu atveju gali būti net pažeidžiama pėdų kraujotaka, atsirasti rimtesnių komplikacijų.
Pageltonavę, minkšti, nuolat lūžinėjantys nagai gal būti ir per visą jų paviršių. Tokia nagų išvaizda byloja apie kepenų, inkstų, net širdies problemas. Arba tai gali būti vadinamasis geltonų nagų sindromas. Šis sindromas susijęs su pakitusia pačio nago sandara. Dažnai geltonų nagų sindromą lydi limfedema (rankų tirpimas ir tinimas, sutrikus limfos nutekėjimui). Arba jis gal byloti apie pamatinę plaučių ligą, pavyzdžiui, lėtinį bronchitą.
Esant onicholizei, nagas taip pat atrodo gelsvai balsvas. Onicholizės metu nago plokštelė atsiskiria nuo jo augimo vietos, guolio.
Didžiojo piršto skausmas
Tai specifinis skausmas, apimantis ne visą pėdą, bet pirštus. Ypač didįjį pirštą. Jei skausmas jaučiamas nago viršūnėje ar pakraščiuose, dažniausiai tai reiškia, jog nagas įaugo. Staigus, stiprus skausmas didžiojo piršto sąnario srityje byloja apie artritą. Tiksliau, apie ligą, vadinamą podagra.
Tokiu atveju, sulenkiant didžiojo piršto sąnarį, jaučiamas intensyvus skausmas, dilgčiojimas, diskomfortas. Tokie simptomai it niekur nieko dažnai pasireiškia naktį. Panaši situacija ir su kita artrito rūšimi – reumatoidiniu artritu. Šios ligos pradžioje yra pažeidžiami kojų ir rankų pirštų sąnariai, tada liga pereina į kojų ir rankų sąnarius.
Pajutę intensyvų, nepakeliamą skausmą nykščių srityje arba kojos pirštų sąnarių srityje, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.
Deginimo pojūtis
Deginimo pojūtis pėdų srityje gali varijuoti nuo švelnaus, kai jaučiamas nežymus dilgčiojimas, iki stipraus, kai neįmanoma net užmigti. Pasitaiko, kad tai – tik kojų nuovargio pojūtis po ilgo vaikščiojimo, bėgiojimo ar stovėjimo. Arba vadinamoji atleto pėda (grybelinės infekcijos forma).
Rimtesniais atvejais tai gali būti nervų pažeidimo išdava, ypač sergantiesiems diabetu. Arba nervų pažeidimas dėl kraujagyslių spindžio sumažėjimo ir kraujotakos sutrikimo – periferinių arterijų ligos. Profesionalios pagalbos reiktų kreiptis tada, kai dilgčiojimas, karštumas tęsiasi ilgai, pereina į stiprų skausmą arba nejautrą kojų pirštų ar pėdų srityje.
Jei simptomai švelnūs ir reti, specialistai siūlo daugiau ilsinti kojas, ypač jas užkėlus ant kokio aukštesnio paviršiaus. Taip pat mirkyti kojas šalto vandens vonelėse.
Pėdų tinimas
Pėdos tinsta daugeliui žmonių įvairiais gyvenimo periodais: vasarą, kai karšta, po ilgo vaikščiojimo, bėgiojimo, nėštumo metu, dėl netinkamos avalynės, po traumų ir t. t. Tačiau jei tinimas tęsiasi ne kelias dienas, o savaites, tai gali būti ženklas, jog esti rimtesnių medicininių būklių.
Kojos tinti nuolat gali, kai yra širdies nepakankamumas, inkstų ligos. Taip pat kojų tinimas gali būti kai kurių vaistų nuo aukšto kraujo spaudimo ar diabeto šalutinis poveikis. Tinimas atsiranda ir dėl uždegimo, kurį sukelia reumatoidinis artritas ar osteoartritas.
Taip pat skaitykite: Namų vaistinėlė: gydome suskilinėjusią ir sausą kulnų odą
Labai svarbu nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos, kai kojų tinimą lydi tokie simptomai, kaip skausmas pečių srityje, sunkumas kvėpuoti, galvos svaigimas. Mat tai gali reikšti, jog formuojasi pavojingi krešuliai, galintys užkimšti kraujagysles. Arba kad atsirado kokia kita su širdies ir kraujagyslių sistema susijusi medicininė būklė.
Šaltos pėdos
Daugeliui žmonių šiek tiek šąlančios pėdos – taip natūralu ir įprasta, kaip vaikščioti ar kalbėti. Iš tiesų, pasitaiko, kai lengvo šaltumo pojūtis pėdų srityje nebūna sususijęs su jokia rimtesne liga ar būkle. Tačiau dažniausiai tai – prastos kraujotakos kojų srityje požymis.
Dėl nuolatinio kojų šaltumo iki pamėlynavimo vertėtų sumerimti. Jis gali atsirasti esant plaučių funkcijos sutrikimams, kai sumažėja plaučių pajėgumas optimaliai absorbuoti deguonį. Taip sumažėja ir deguonies lygis kraujyje, deguonies paskirstymas į periferiją.
Periferinė arterijų liga ar kitos širdies ir kraujagyslių ligos skatina arterijų siaurėjimą, dėl to slopinama kraujotaka po visą kūną, ypač kraujotaka į periferines kūno dalis.
Šaltumas pėdų srityje gali atsirasti ir esant nervų pažeidimams, mat kai kada nervų pažeidimai taip pat sutraukia kraujagysles ir slopina kraujo pratekėjimą. Kita dažna su šaltumu pėdų srityje susijusi būklė – diabetinė neuropatija arba neuropatija, sukelta toksinų, sužeidimų.
Būna, kad pėdų šaltumas atsiranda ir dėl endokrininės sitemos problemų, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijų sutrikimo. Lėtėja metabolizmas, žmogui dažnai būna šalta ir ypač šąla periferinės kūno dalys. Pėdos – ne išimtis.
Niežėjimas
Nemalonus ir diskomfortą keliantis pojūtis retai būna rimtos ligos požymis. Dažniausiai niežėjimas, pleiskanojimas pėdų odos srityje rodo esant grybelinę infekciją – atleto pėdą. Trichophyton grybeliai, sukeliantys šią infekciją, mėgsta drėgną, šiltą aplinką. Pavyzdžiui, tarpupirščius. Ypač, jei pėdos linkusios gausiai prakaituoti.
Nors ši grybelinė infekcija yra užkrečiama, ją lengvai galima išsigydyti tepaliukais, parduodamais vaistinėje be recepto. Taip pat svarbu laikytis higienos, naudoti pėdų diezinfekcijai skirtas priemones.
Kai kuriais atvejais niežėjimas pėdų srityje rodo esant alerginę reakciją. Pavyzdžiui, alerginę reakciją nuo pėdų kremo ar kojinių audinio, avalynės medžiagos. Taip pat niežėjimas būdingas sergant psoriaze. Dėl niežėjimo pėdų srityje verta kreiptis tada, kai jokie nereceptiniai tepaliukai tokio niežėjimo nenuslopina.
Pėdų odos spalvos pakitimai
Kaip ir niežėjimą, taip ir paraudimą, pleiskanojimą, gali sukelti grybelinė infekcija – atleto pėda. Tačiau įmanomi ir kitokie variantai. Pavyzdžiui, Raynaud liga. Dėl šios būklės, reaguodama į karštį, šaltį ar stresą, oda palaipsniui keičia savo spalvą. Ypač kojų, rankų pirštų oda ar aplinkinės odos sritys.
Arterijoms susitraukiant ir kraujo tėkmei lėtėjant, Raynaud ligos pažeistos vietos iš pradžių pabąla, tuomet pamėlsta. Galimas nejautrumas. Cirkuliacijai pagerėjus, oda skaisčiai parausta ir ilgainiui atgauna normalią spalvą.
Raynaud liga dažniausiai pasireiškia be jokios pamatinės ligos, tačiau kartais tai gali būti pirmasis reumatoidinio artrito ar sisteminės vilkligės požymis.
Nors Raynaud ligą lengviausiai galima pastebėti ant kojų ar rankų pirštų bei aplinkinės odos, simptomai galimi ir ant nosies, ausų, lūpų, net ant spenelių. Į gydytoją reikėtų kreiptis tuomet, kai ant pažeistų ligos vietų atsiranda opelių, žaizdelių.
