Net neįsivaizduojame, kiek stiprybės turime
Pasak Nacionalinio vėžio instituto psichiatrės psichoterapeutės Giedrės Bulotienės, žinia, kad liga atsinaujina ar progresuoja, kai kurioms moteris sunkiau išgyvenama nei pirminė diagnozė.
„Po pirminės diagnozės, aišku, būna šokas, bet po to labai greitai užsiveda pagalbos mechanizmas – operacija, chemoterapija, švitinimas... Labai aišku, ką daryti, kai kurios net nespėja įsigilinti, kas vyksta. Antrasis susidūrimas su liga, kai moteris jau buvo grįžusi į gyvenimą, būna didžiulis sukrėtimas. Dingsta pasitikėjimas, ima lįsti mintys, kaip taip galėjo atsitikti, kas dėl to kaltas – gal aš ko nors nepadariau, gal gydytojai. Tačiau paprastai niekas nekaltas, ši liga tiesiog tokia yra, ji neprognozuojama“, – pasakojo pašnekovė.
Šios moterys gyvena su nerimu, bet jų nerimas nesusijęs su neurotiška būsena dėl kasdienių smulkmenų, nes atsisijoja daugybė nereikšmingų dalykų. Kai kurių moterų gyvenimas tampa netgi spalvingesnis.
Šokas trunka įvairiai: gali praeiti jau po pirmos chemijos, o būna ir taip, kad visus chemoterapijos kursus moteris išgyvena visai neblogai, bet palūžta per paskutinį, nes padidėja nerimas dėl gydymo rezultato. Psichoterapeutė tikino sutinkanti ir ypač stiprių moterų, kurias konsultuodama suvokė, kad mūsų vidiniai resursai nepasiduoti yra nepaprastai dideli.
„Mes patys nesuprantame, kiek daug galime pakelti. Šios moterys gyvena su nerimu, bet jų nerimas nesusijęs su neurotiška būsena dėl kasdienių buitinių smulkmenų. Šis nerimas tam tikra prasme ramus, nes atsisijoja daugybė nereikšmingų dalykų, dėl kurių nerimauti neverta. Kai kurių moterų gyvenimas tampa netgi spalvingesnis. Jos atranda naujų ryšių, pradeda keliauti, tapyti, dar kokia nors kūryba užsiima.
Man teko konsultuoti moterį, kuriai ginekologinių organų vėžys. Liga yra išplitusi ir jai periodiškai tenka atvykti į chemoterapiją, kuri iš esmės jai suteikia galimybę pratęsti gyvenimą. Sutikau ją palatoje – ji buvo pasidažiusi, su gražiu plaukų peruku, pasitempusi, susiderinusi drabužius, moteriškai graži. Ji pasakojo, kad susitaikė su liga, tačiau pastaroji netapo jos gyvenimo ašimi. Ji ir toliau bendrauja su draugais, daro, tai, kas jai įdomu. Kita moteris pas mane kaskart atvyksta su naujų kelionių įspūdžiais. Jai ketvirtos stadijos vėžys ir ji puikiai supranta savo padėtį, tačiau kelionės jai padeda išgyventi“, – vardijo G.Bulotienė.
Kaip atrasti prasmę, kai mirtis lipa ant kulnų?
Moterims, kurių ligos prognozė yra niūri, taikoma vadinamoji į prasmę orientuota terapija. Sakysite, kokia gali būti prasmė, kai tu miršti?
„Fiziškai ligos neįveiksi, bet ją galima įveikti dvasiškai – nepasiduodant jai. Džiaugsmą galima atrasti net juodžiausioje situacijoje. Konsultavau moterį, kuriai buvo pažengusi onkologinė liga, bet ji buvo labai tvirta emociškai. Anksčiau ji kopdavo į kalnus ir mūsų psichoterapinių užsiėmimų metu nutarė dar kartą į juos iškeliauti. Man regis, ji netgi gavo gydytojų leidimą.
Ligos akivaizdoje labai pasikeičia žmonių bendravimas, nusiima daug socialinių kaukių, daugybė smulkmenų netenka prasmės, todėl meilė gyvenimui, grožio pajautimas tik sustiprėja. Pavyzdžiui, sergančios moterys dažnai savo išvaizda pradeda rūpintis labiau nei anksčiau. Aišku, būna ir pykčio epizodų, nes liga, jos simptomai taip pat turi savo poveikį. Tokiais atvejais pyktis paprastai išliejamas ant artimųjų, todėl mes visada prašome jų nepriimti asmeniškai, nes iš tiesų taip kalba ne moteris, o jos liga. Dažnai ir pati moteris tai suvokia, bet nelabai ką gali tuo metu padaryti“, – aiškino pašnekovė.
Įdomus faktas: tyrimai rodo, kad šeimyninė padėtis neturi įtakos emocinei būsenai ligos metu. Jei moteris gyvena vieta ir normaliai jaučiasi, kartais ji net geriau išgyvena nei gyvenanti šeima, bet nesulaukianti tinkamo vyro palaikymo, kaip dažnai būna mūsų šeimose. Bene sunkiausia, jei ligos metu vyras palieka moterį.
„Kita vertus, mano praktikoje tai retai pasitaiko. Paprastai stebiu atvirkščią variantą, kai liga suartina šeimą ir moteris sako nesitikėjusi, kad vyras gali būti toks atjaučiantis ir rūpestingas. Buvo atvejis, kai moteris sirgdama išgyveno labai skausmingas skyrybas, tačiau kai ji po pusantrų metų pasirodė prieš išvykdama į užsienį, buvo laiminga, susiradusi draugą užsienietį, kuris ja labai rūpinosi, ir vyko gyventi pas jį. Ji pasakė, kad atleido vyrui ir jo šeimai.
Dar vienas sunkus momentas, kai moteris turi mažų vaikų. Viena vertus, tai labai skaudi situacija, kita vertus, tai teikia moteriai papildomos stiprybės, nes vaikai suteikia daugiau motyvacijos įveikti ligą“, – teigė psichoterapeutė.
Išgyvenimo prognozės, kai vėžys metastazuoja
Kaip teigė Nacionalinio vėžio instituto onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja dr. Birutė Brasiūnienė, krūties vėžys – labai nevienalytė liga, kurios klinikinės ir biologinės išraiškos – labai įvairios.
Vėžys gali pasireikšti prieš menopauzę ar po jos, gali būti ankstyvos ar pažengusios stadijos, nuo hormonų priklausantys ir nepriklausantys navikai, turintys HER2 receptorių raišką ir jų neturintys. Visi šie veiksniai svarbūs gydymo parinkimui. Beje, nustatyta, kad apie 60-70 proc. navikų priklausomi nuo hormonų, likusių turi HER2 receptoriaus raišką.
Kodėl pasireiškia vienas ar kitas naviko biologinis tipas, priklauso tik nuo mūsų paveldėtų biologinių veiksmų, receptorių raiška ar jų nebuvimas visiškai nepriklauso nuo aplinkos veiksnių, persirgtų ligų ar kitų išorinių veiksnių.
Kodėl vienos moterys pasveiksta, o kitoms krūties vėžys metastazuoja? Manoma, kad lemia ta pati krūties vėžio ląstelės biologija. Kuo vėžinės ląstelės piktesnės, tuo liga yra agresyvesnė, greičiau metastazuoja, sunkiau reaguoja į gydymą. Vėžinės ląstelės biologijos negalime pakeisti, bet vaistų pagalba bandoma slopinti jos veikimą. Oficiali statistika teigia, kad krūties vėžys metastazuoja 30 proc. atvejų. Metastazės dažniausiai plinka į limfmazgius, kaulus, plaučius, kepenis, gali plisti į kitą krūtį, smegenis. Išgyvenamumo vidurkis, esant metastazėms, – nuo 18 iki 24 mėnesių.
„Yra žinoma, kad apie 25 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas metastazinis krūties vėžys, turi tikimybę išgyventi penkerius metus, pavieniais atvejais – iki 10 metų. Jei moteris išgyvena penkerius metus ir daugiau metų, galime teigti, kad gydymas buvo sėkmingas ir moteris pasveiko. Kitoms liga, nepaisant gydymo, plinta arba atsinaujina.
Tai gali būti susiję su vėžio ląstelių atsparumu tam vaistui, jų piktybiškumo lygiu, ar moteris gavo adekvatų gydymą, ar nebuvo sunkių gretutinių ligų, kurios neleido suteikti jai tinkamo gydymo. Taip pat svarbu, ar moteris periodiškai lankėsi pas gydytoją patikrinimams. Mat kartais padeda ir aktyvus moters budrumas savo sveikatos atžvilgiu, kai atsiradus įtartinam simptomui, ji kontaktuoja su savo onkologu ir, atlikus reikiamus tyrimus, pavyksta anksčiau diagnozuoti ligos atkrytį – pasakojo medikė.
Kas kelia didžiausią stresą
Pasak pašnekovės, krūties vėžio ar jo atkryčio diagnozė moteriai sukelia didžiulį stresą, kurį galima suskirstyti į kelias grupes. Pirmasis susijęs su medicininiu stresu: moteriai bus atliekami įvairūs tyrimai, kurie gali būti invaziniai, teks papildomai gultis į ligoninę, sutikti daug specialistų ir pan.
Šalinama krūtis, slenka plaukai, iškrenta blakstienos, jei metastazės kauluose – gali atsirasti šlubavimas, taigi keičiasi kūnas, o kartu keičiasi požiūris į daugelį gyvenimiškų dalykų.
Neišvengiamas ir socialinis stresas, kuris priklauso nuo moters gyvenimo aplinkybių: ji pensijoje ar aktyviai dirbanti, augina kelis mažus vaikus ir todėl jai tenka spręsti, ar galės derinti darbą su gydymu, taigi iškyla profesinės savirealizacijos, socialinės izoliacijos veiksniai. Labai svarbi yra artimųjų, šeimos situacija – viena, kai moteris yra vieniša, pati tvarko savo gyvenimą, kita, kai yra vieniša, bet augina vaikus, trečia, kai ji apsupta artimųjų. Deja, būna ir skaudžių situacijų, kai ligos fone moteris lieka viena, ir jai tenka dar atlaikyti papildomą stresą.
Ne mažiau streso kelia ir estetinis aspektas. Šalinama krūtis, slenka plaukai, iškrenta blakstienos, jei metastazės kauluose – gali atsirasti šlubavimas, taigi keičiasi kūnas, o kartu keičiasi požiūris į daugelį gyvenimiškų dalykų.
„Mes visada kviečiame į onkologo konsultacijas atsivesti ir artimuosius, kurie padėtų moteriai išklausyti informaciją, pasiruošti klausimus, kad neliktų neaiškumų. Tokia praktika yra užsienyje, kai moteris ateina onkologo konsultacijai, ypač pirminei, ją lydi vyras, draugė ar kitas artimas žmogus, o pati moteris ar jos artimieji turi pasiruošę klausimus raštu ir pan.“, – kalbėjo gydytojas.
Kaip keičiasi gydymo perspektyvos
Pasak B.Brasiūnienės, tobulėjant gydymo galimybėms, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik gyvenimo trukmei prailginti, bet ir moters gyvenimo kokybei užtikrinti ligos metu. Kitaip tariant, ne tik siekiama prailginti išgyvenamumą, bet kad tie gyvenimo metai būtų, kiek įmanoma, kokybiškesni, kad moteris galėtų gyventi įprastinį asmeninį, socialinį ir profesinį gyvenimą. Juolab kad nuolat atsiranda nauji vaistai, kurie mažina gydymo toksiškumą, yra gerai toleruojami, o jų efektyvumas daug didesnis nei klasikinės senosios chemijos. Klasikinės chemoterapijos efektyvumas siekė apie 30 proc. Dabartiniai naujausi gydymo metodai leidžia jį padidinti iki 60-70 proc.
Apie 25 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas metastazinis krūties vėžys, turi tikimybę išgyventi penkerius metus, pavieniais atvejais – iki 10 metų.
„Pas mus ateina žmonės ir sako, kad jų darbo grafikas toks ir toks, atostogauti jie planuoja tada ir tada, o šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia gydymą suderinti su kasdieniu gyvenimu“, – teigė pašnekovės.
Pasak onkologės, klasikinė chemoterapija krūties vėžiui gydyti atsirado 6-7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, hormoninis gydymas – 9-to dešimtmečio pradžioje, biologinė taikinių terapija – apie 2000 m., o nuo 2010 m. vos ne kasmet registruojamas naujas biologinis vaistas krūties vėžio gydymui, kuris yra efektyvesnis, palyginus su iki tol gydymui taikytais vaistais, teikia vis daugiau tikimybės stabdyti ligą dar didesniam skaičiui moterų.
„Taikant klasikinę chemoterapiją išgyvenamumo vidurkis būdavo vos 8-12 mėnesių, dabar jis padvigubėjo, bet turime daug moterų, kurios gyvena gerokai ilgiau ir, svarbiausia, kokybiškiau. Biologiniai vaistai – perversmas gydyme, todėl, žinoma, norėtųsi, kad jie būtų prieinami.
Šiai dienai vaistų pasirinkimas pas mus nemažas ir visi Lietuvoje prieinami vaistai skiriami kiekvienai moteriai, sergančiai krūties vėžiu, kuriai jų reikia. Tačiau išlieka problema, kad ne visi vaistai mus pasiekia taip greitai, kaip jų reikėtų. Nors teoriškai, kai naujas vaistas registruojamas Europos Sąjungoje, jis turėtų būti prieinamas visoms moterims, gyvenančioms ES, šių vaistų atėjimas į Lietuvą dėl ekonominių priežasčių vėluoja“, – pasakojo B.Brasiūnienė.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį lapkričio mėnesį Europos Sąjungoje registruotas naujas vaistas gydyti moterims, sergančioms metastazavusiu hormonų receptoriams teigiamu krūties vėžiu, tačiau šiuo metu dar sunku prognozuoti, kad jis bus prieinamas Lietuvos moterims.
Kol kas nėra vaistinių preparatų, galinčių įveikti metastazavusį krūties vėžį, tačiau kaskart sukuriami nauji vaistai, vadinamoji taikinių terapija, padeda dar ilgiau stabdyti vėžio progresavimą, kontroliuoti simptomus ir palaikyti gyvenimo kokybę. Šiuo metu labai daug vilčių dedama į taikinių terapiją, kuri blokuoja vėžio ląstelių vešėjimą ir, turėdama mažiau pašalinių poveikių, labai pagerina išgyvenamumą.
Daugiau informacijos apie metastazavusį krūties vėžį galima rasti šiai ligai skirtoje interneto svetainėje.
