Bestselerio „Why You‘re Not Married Yet“ autorė teigia, kad jos knyga ne apie tai, kaip susirasti vyrą. Ji apskritai vos vos liečia temą apie vyrus. Nes ištekėti – tai ne susigriebti vyrą. Jų pilna aplinkui.
Klausimas toks: „Kodėl jūs nė už vieno iš jų dar neištekėjote?“ Tai knyga apie moteris. Kokios mes? Ir ar, pavyzdžiui, jūs priklausote tam moterų tipui, kurios pasiruošusios tekėti (jei jos to nori). O jei ne, tai kaip tapti kitokia?
Jei pakeisite požiūrį, kad jums kažko trūksta, o tiesiog džiaugsitės gyvenimu, palaipsniui išnyks mintys apie tai, kad jūs kažko neturite.
Esminė priežastis yra baimė. Baimė negauti to, ko norisi. Ar prarasti tai, ką turite. O baimę gali išsklaidyti tik meilė – jei koncentruositės į ją, pasijusite harmoningesniu žmogumi. Jei pakeisite požiūrį, kad jums kažko trūksta, o tiesiog džiaugsitės gyvenimu, palaipsniui išnyks mintys apie tai, kad jūs kažko neturite. Na, to žiedo ant piršto...
Bet šitame pokyčių kelyje jūsų tyko dvi problemos: jums arba atrodys, kad negalite pasikeisti, arba, kai pasikeisite, nusivilsite, kad negavote to, ko norėjote. Bet turėkite kantrybės ir nesijaudinkite. Jūs jau stengiatės būti puikia moterimi ir puikia žmona – kuriam nors laimingajam. Be baimės.
O štai kas dar jums gali kliudyti:
1. Santykiai su vyru – jūsų santykio su savimi projekcija
Įsivaizduokite, kad jūsų santykiai su vyru – tai filmas, kuriame rodoma, kaip jūs save vertinate. Visos jūsų mintys nuo „Aš stora“ iki „Aš gal visai nieko“, stebuklingu būdu atsispindės vyro elgesyje su jumis. Jei jūs pasitikite savimi, jus irgi vertins ir jumis pasitikės. Sakysite, kad jums vis pasitaikydavo vyrai, kurie jus amžinai kritikuodavo arba būdavo jums neištikimi? Su tuo sunku sutikti ir nemalonu girdėti, bet jūs savo elgesiu turbūt jiems leidote taip su jumis elgtis.
Kai pirmą kartą išgirdau šitą teoriją, tik nusijuokiau. O paskui supykau. Ir supratau, kad niekas nepyksta, jei giliai širdyje nejaučia, kad tai tiesa. Arba – bent iš dalies tiesa. Pabandykite vyro poelgius vertinti ne vien kaltindama jį, o kartais pagalvodama, kad gal jo elgesys bent šiek tiek atspindi jūsų mintis apie save...
2. Jūsų veidas – tai atversta knyga
Jei jūsų galvoje nuolat sukasi piktos, kritiškos, negatyvios mintys, jos atsispindi jūsų veide. Sučiauptos lūpos, smerkiantis žvilgsnis, pašaipi šypsena, įsitempę pečiai... Jūs ne visada save matote ir kontroliuojate, be to, visą laiką sunku gyventi "užsiklijavus" palaimingą šypseną, jei jūsų vidus su ja disonuoja.
Tikriausiai ne kartą įsitikinote – vyrai myli akimis, taigi, daugybę informacijos jie surenka tik stebėdami jus. Gal jums pasirodys keista, bet pirmiausia turėtumėte išmokti kontroliuoti savo mintis – vien todėl, kad galbūt iki šiol net nenutuokėte, kokia būna jūsų veido išraiška, kai galvojate apie atstumiančius dalykus.
3. Nepasiduokite minutės polėkiui
Tikriausiai turite kokią nors itin impulsyvią draugę, kuri sugeba per penkias minutes įsimylėti „visam gyvenimui“. Viskas baigiasi tuo, kad po pirmos pažinties vakaro savo aistros objektui ji nusiunčia dvidešimt SMS-ų, o kai jis neatsako, ji, kitą dieną parašiusi asmenine žinutę feisbuke, pareiškia, kad viskas baigta. Dar po dienos ji, praraudojusi naktį, bando jį susigrąžinti, bet jis nebeatsiliepia.
Koks moralas? Laiku paspauskite stabdžių pedalą. Rašyti emocionalias, pagiežingas ar ekscentriškas žinutes, tai kaip žaisti rusišką ruletę. Po kelių taurių vyno kartais norisi pareikšti apie savo jausmus ar išsakyti savo kritišką nuomonę apie vyrų giminę mažai pažįstamam vyrui, kuris neseniai krito į akį, bet giliai pakvėpuokite ir suskaičiuokite iki šimto – gal praeis?
4. Atleiskite jus įskaudinusiems
Jei jūs ant kažko vis dar pykstate, vadinasi, tebesate priklausoma nuo to žmogaus. Ir ta priklausomybė jums trukdo atversti naują gyvenimo puslapį. Jūs vis dar pykčio, neapykantos ar baimės gniaužtuose. Taigi, turėtumėte atsikratyti praeities.
Atleisti – tai pirmiausia leisti sau palikti ramybėje kadaise jus įskaudinusius mamą, draugę, buvusį mylimąjį. Galite jaustis visiškai buvusių santykių sužlugdyta, nuskriausta ir pažeminta, bet atleisti reikia dėl savo pačios ateities. Be to, tarp mūsų irgi nėra nė vienos, kuri nebūtų įžeidusi kito, taigi, nelaikykime savęs aukomis!
