Būtina laikytis režimo
Fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba – du pagrindiniai sveiko gyvenimo būdo principai, kuriais reikėtų vadovautis per karantiną, sako „OfficeGym“ vadovas, sporto ir sveikatingumo treneris Deividas Vaškelis.
„Stebėjome, kaip pirmosiomis karantino savaitėmis žmonės socialiniuose tinkluose dalinosi savo pasikeitusia kasdienybe. Daugelis kėlė filmukus, kaip jie daugiau sportuoja, skaito, sveikai maitinasi, atrodytų, visi pradėjo gyventi „teisingiau“.
Daliai iš tiesų tai puikiai pavyko, o tiems, kuriems sunkiau sekėsi dirbti neįprastomis namų sąlygomis, paguodos ieškojo šaldytuve. Nieko blogo dažnai varstyti jo duris, tačiau mityba turi būti subalansuota“, – pažymi D.Vaškelis.
Siekiant įgyvendinti bet kokius tikslus, svarbu laikytis režimo. Jei norite numesti svorio ar geriau jaustis, reikalingas bent 40 minučių per dieną fizinis aktyvumas. Tai gali būti ilgi pasivaikščiojimai po parką, bėgimas ristele su ausinukais, mankšta ant kilimėlio namie.
Kineziterapeutas Edvinas Brasas akcentuoja, kad jei viso to pastaraisiais mėnesiais nebuvo arba buvo labai mažai, pernelyg nerimauti nederėtų – padėtis visada ištaisoma.
„Normalu, kad tie, kurie beveik neturėjo fizinio krūvio per karantiną, kenčia įvairius raumenų skausmus, jaučiasi mažiau lankstūs, greičiau uždūsta. Gera žinia ta, kad per trumpą laiką žmogaus fiziologija kardinaliai nepasikeičia, tačiau būtina palaipsniui pradėti judėti nesukeliant kūnui šoko“, – sako E.Brasas.
Darbo kostiumas ir sportas – suderinama
Yra įmonių, kuriose priimtina vaikščioti itin pasitempus, dalykiškai. Tačiau net ir toks oficialus aprangos kodas neturėtų būti kliūtis 15 minučių atsikelti nuo darbo stalo ir pasimankštinti. Mankštų yra įvairiausių, svarbiausia, pakeisti kūno poziciją ir nesibaiminti, kad suprakaituosite – tokia galimybė yra minimali.
„Dirbantiems sėdimą darbą prie kompiuterio patartina bent kartą per pusvalandį atsistoti nuo kėdės, prasukti klubus, pratempti sustingusius raumenis ir toliau tęsti darbus.
Mūsų kūnui reikalinga „persijungti“ iš ramios būsenos į dinaminę, todėl trumpos mankštos nauda yra didžiulė. Suaktyvėja kraujotaka, smegenys gauna daugiau deguonies, gerokai sumažėja streso hormono kortizolio kiekis“, – sako kineziterapeutas.
Dėl aprangos visiškai nereikia jaudintis tiems, kurie dirba namuose. Kita vertus, pastariesiems keliolikos minučių mankštos netgi svarbesnės, nes, pripažinkime, kai namie blaškosi sutuoktinis ar vaikai yra kur kas sunkiau sutelkti dėmesį, o „patogioji“ sofa išstumia bet kokį norą judėti.
„Paprastas sprendimas neužsisėdėti – trumpos, 10–15 min. fizinio aktyvumo pertraukėlės kelis kartus per dieną. Jos veikia netgi efektyviau nei 1 ilga treniruotė po 8 sėdimo darbo valandų, juolab, palaiko aktyvų cukraus įsisavinimą visos dienos metu“, – sako D.Vaškelis.
IT sektorius lyderiauja
Vakarų kompanijose yra normali praktika organizuoti trumpas, grupines treniruotes. Lietuvoje šis vis dar fenomenas įsigali pamažu, pirmiausia, tarp didesnių, su ilgesne istorija ar užsienio kapitalo įmonių.
„Personalo vadovai tokias mankštas netgi laiko vienu iš veiksmingiausių team building‘o būdų. Visi įsikrauna teigiamų emocijų, trumpam atitrūksta nuo darbų ir turi bendrą, malonią patirtį“, – sako D.Vaškelis.
Tokių mankštų atsiradimas daugeliu atveju sietinas su kompanijos vertybėmis. Suprasdami, kad pagrindinę vertę kuria žmonės, jie negaili resursų, kad pagerintų savo darbuotojų emocinę ir fizinę sveikatą. E.Brasas pastebi, kad IT sektorius pirmauja pagal tokių paslaugų užsakymus.
„Kai kurių sričių specialistai, kaip IT, žymiai daugiau laiko leidžia prie kompiuterio nei kitų profesijų atstovai. Intensyvus sėdėjimas ir įtampa akivaizdžiai daro įtaką laikysenai, prastėja sveikatos rodikliai. Didelės kompanijos į tai reaguodamos organizuoja mankštas savo darbuotojams, šviečia apie jų teikiamą naudą“, – sako E.Brasas.
