Maudžia dantį. Ką daryti?
Tai vienas nemaloniausių, kartais tiesiog iš proto varančių skausmų. Užklupus tokiam sopuliui ne visada pavyksta išsiversti be skausmą malšinančių vaistų. Tačiau jei maudimas ne per daug įkyrus, verta išmėginti liaudies patikrintas priemones.
- Ta puse, kurioje yra skaudamas dantis, pakramtykite kelis gvazdikėlius. Panašiai veikia ir šviežio imbiero šaknis.
- Į pagalbą galite pasitelkti ir gvazdikėlių ar arbatmedžių eterinį aliejų. Užlašinkite kelis lašus ant vatos tamponėlio ar švaraus audeklo, ir sukąskite skaudamu dantimi.
- Dantų skausmui malšinti nuo seno naudojama druskos, česnakų ir svogūnų tyrė. Kelias česnako skilteles ir svogūno galvutę labai smulkiai supjaustykite, sumaišykite su druska ir pridėkite prie skaudamo danties.
- Galite išmėginti vaistažolių nuovirus. Tiks ramunėlės, medetkos, raudonėliai ir kitos vaistažolės, turinčios antibakterinį, uždegimą slopinantį poveikį. Nuo dantų skausmo liaudies medicina ypač rekomenduoja šalavijus. Vieną valgomąjį šaukštą šalavijų užplikykite 250 ml vandens, palaikykite apie 15 min. ir šiltu nuoviru kruopščiai skalaukite burną, ypač skaudamo danties pusėje. Procedūrą kartokite kelis kartus per valandą.
- Nuo dantų skausmo vaduoja ir obuolių actas. Pamirkykite vatos tamponėlį obuolių acte ir pridėkite prie skaudamo danties.
- Senosios natūraliosios medicinos atstovai teigia, kad dantų skausmą puikiai malšina molis. Ypač baltasis. Jo galima įsigyti vaistinėse. Molio mase aplipdykite skaudamą dantį ir laikykite, kol skausmas atlėgs.
Taip pat skaitykite: 8 klaidos, kurias darote valydamiesi dantis
Nuo menstruacijų skausmų
Visiškai sveikoms, harmoningai gyvenančioms moterims menstruacijos paprastai praeina lengvai. Jei kūną varsto stiprūs skausmai, tai ženklas, kad ne viskas sklandu. Vertėtų pasikonsultuoti su ginekologu, galbūt atlikti tam tikrus tyrimus. Jei nebus rasta jokių ginekologinės kilmės negalavimų, skausmingos mėnesinės gali signalizuoti, kad jums būtina keisti gyvenimo būdą.
- Pasirūpinkite sveika mityba, išsivalykite organizmą, atsisakykite žalingų įpročių, kofeino, cukraus ir baltų miltų gaminių, valgykite kuo daugiau daržovių ir žalumynų, kuo dažniau judėkite gryname ore. Galimas daiktas, ši problema ilgainiui išnyks savaime. Na, o kol skausmai neduoda gyventi visaverčio gyvenimo, į pagalbą galima pasitelkti įvarius vaistinius augalus ir ne tik juos.
- Natūraliosios medicinos atstovai menstruacijų dienomis pataria į valgiaraštį įtraukti produktų, kuriuose gausu antioksidantų, kaip antai vyšnių, mėlynių (šviežių ar šaldytų), brokolių, avokadų, žaliosios arbatos, šalavijų sėklų, špinatų, įvairių riešutų (geriausiai mirkytų).
- Menstruacijų spazmus švelnina kai kurie prieskoniniai augalai. Ypač tinka cinamonų lazdelių arbata. Ją paruošti paprasta: užvirkite stiklinę vandens, įmeskite į puodą kelis cinamonus, dar kelias minutes pavirkite, nukaiskite, uždenkite ir palikite maždaug 10–15 min. pritraukti. Taip pat padeda raudonėliai. Šaukštą susmulkintų raudonėlių užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 2 val. nusistovėti, paskui nukoškite. Gerkite po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną.
- Menstruacijų skausmus malšina kraujažolės. Užplikykite 2 arbatinius šaukštelius žolelių ir palaikykite 10 min., kad pritrauktų. Per dieną išgerkite kelias stiklines tokios arbatos. Panašų poveikį turi baltažiedės notrelės žiedai, rasakilos, žąsinės sidabražolės lapai, jonažolės. Pastarosios ne tik malšina skausmą, bet ir veikia raminamai, atpalaiduoja. Pasirinktų vaistažolių arbatą ruoškite taip: du arbatinius šaukštelius žolių užplikykite ketvirtadaliu litro verdančio vandens, leiskite 10 min. pritraukti, nukoškite. Gerkite 1–2 dienas prieš numatomą mėnesinių pradžią, du kartus per dieną.
TAI SVARBU! Vaistiniai augalai taip pat gali turėti įvairių šalutinių poveikių. Taigi kaip juos ruošti ir dozuoti, būtinai pasitarkite su žolininku ar vaistininku. Tai ypač svarbu, jei sergate tam tikromis ligomis, vartojate kokius nors vaistus ar laukiatės kūdikio.
Tekstas – I. Balnanosienės
Plačiau apie natūralius ir veiksmingus vaistus nuo skausmo skaitykite 47-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje.
