– Kokiomis priemonėmis, ką pakeisdami savo kasdieniame gyvenime galime padėti sau stiprinti imunitetą?

– Imunitetui stiprinti svarbiausia yra mūsų pačių gerovė. Labai svarbus poilsis – turėtume miegoti po 7–8 valandas kasdien. Turime jaustis pailsėję, tokiu atveju imunitetas stiprėja, organizmas nebūna nualintas.

Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas. Bent 30 minučių per dieną reikėtų praleisti gryname ore, ar greitu tempu pasivaikščioti, ar sportuoti aktyviau.

Dar vienas svarbus veiksnys – mityba. Ji turi būti subalansuota. Turi vyrauti šviežias maistas, reikėtų mažiau vartoti šildyto maisto, pusfabrikačių.

Prie imuniteto prisideda ir asmens higiena. Apsauginės kaukės neleidžia virusams plisti, nes dažniausiai jie plinta oro lašeliniu būdu.

– Daugumai mūsų šaltasis sezonas tarsi neįsivaizduojamas be vitaminų C ir D. Ar visi be išimties turėtume vartoti šiuos vitaminus?

– Vitamino C gausa maisto produktuose yra labai didelė, daug jo galime gauti iš tokių maisto produktų kaip citrusinių vaisiai, brokoliai, svogūnai, bulvės. Tačiau šaltuoju metų sezonu jo galime vartoti ir papildomai.

Nėra specialaus vitamino C tyrimo, perdozuoti jo – rizika maža. Dažniausiai skiriama dozė yra 500 mg per dieną suaugusiajam ir perpus mažesnė dozė vaikui – atsižvelgiant į jo amžių ta dozė dar truputį kinta – didėja arba mažėja.

Vitaminą C galima vartoti tik šaltuoju metų sezonu, o vitaminą D svarbu gerti visus metus.

Pacientai dažnai klausia, ar gali būti alergija vitaminui C. Tai pasitaiko labai retai. Dažniausiai alergija būna vitamino C papilduose esančioms cheminėms medžiagoms. Tokiu atveju reikėtų rinktis kuo natūralesnį vitaminą C.

Jei vitaminą C vartojame kasdien, atitoliname galimybę peršalti ir trumpiname paties peršalimo trukmę. Tačiau išvengti peršalimo vartojant vitaminą C nėra įmanoma.

Vitamino D dažniausiai trūksta visiems. Jis skiriamas tiek patiems mažiausiems, tiek vyresnio amžiaus žmonėms. Vyresniems patariama jį vartoti su kalciu, kuris reikalingas osteoporozės prevencijai, o kūdikiams – aliejaus ar vandens pagrindo vitamino D lašiukus.

Vitamino D tyrimas padeda nuspręsti, kokią dozę vitamino skirti pacientui. Dažniausiai skiriama (profilaktinė) dozė yra viena kapsulė (1000 veikimo vienetų) per dieną suaugusiam žmogui. Ši dozė padeda palaikyti vitamino D kiekį. Jei jo trūksta, su šeimos gydytoju reikėtų pasitarti, kokį vitaminą D pasirinkti – purškiamą, ampulėmis ar kitą, nes 1000 veikimo vienetų jau nebeužtenka.

Tiesa, vitaminą C galima vartoti tik šaltuoju metų sezonu, o vitaminą D svarbu gerti visus metus.

VIDEO: Vitaminai C ir D: jų nauda, kokius rinktis, kada ir kokiomis dozėmis vartoti?

Vitaminai C ir D: jų nauda, kokius rinktis, kada ir kokiomis dozėmis vartoti?

– Ar yra kokių nors maisto produktų ar papildų, kurie neutralizuoja išgertų vitaminų poveikį, ir kaip tinkamai reikėtų juos vartoti?

– Vartojant vitaminą D nėra jokio skirtumo, nes jį galima vartoti su maistu.

Vitaminą C reikėtų vartoti, kol skrandis tuščias, prieš maistą. Užgerti vandeniu, tikrai ne kava ar kuo kitu. Bet ne visi žmonės tai toleruoja, kai kuriems tai gali sudirginti skrandžio gleivinę. Tokiu atveju vitaminą C galima vartoti praėjus keturioms valandoms po valgio, taip pat užgeriant vandeniu. Taip užtikrinsite geresnį vitamino įsisavinimą.

Kalbant apie vaistus ir vitaminą C, jei vartojate varfariną arba skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kaip vartoti, nes vitaminas C mažina šių vaistų poveikį.

– Anksčiau girdėdavome dažnesnių rekomendacijų vartoti žuvų taukus, dabar dažniau minimas ryklių kepenų aliejus. Ar iš tiesų ši priemonė padeda stiprinti imunitetą ir ją turėtume įtraukti?

– Pačiu veiksmingiausiu laikomas menkių kepenų aliejus. Jis stiprina imunitetą, padeda sąnariams, gerina kraujagyslių stangrumą, mažina cholesterolį.

Kalbant apie ryklių kepenų aliejų, moksliškai įrodyta, kad jis gerina imunitetą, nes susidaro tam tikros kraujo ląstelės, kurios padeda kovoti su pirminiu imuniniu atsaku. Tačiau jo nepatariama vartoti žmonėms, kurie turi padidintą cholesterolio kiekį kraujyje – atlikti tyrimai rodo, kad jis truputį didina cholesterolio kiekį.

123RF.com nuotr./Omega-3

– Yra ir liaudies medicinos priemonių, kurias dažnas mūsų vartoja kaip prevenciją arba susirgę. Tai citrinos, imbieras, medus, spanguolės, česnakas, šių produktų mišiniai. Ką manote apie juos, ar tikrai tai padeda?

– Kaip ir minėjote, tai yra liaudies medicina. Citrinos, spanguolės yra vitamino C šaltinis. Medus taip pat gerai, turi antioksidacinių savybių, padeda pašalinti toksinus.

Tokie mišiniai, manau, yra gerai vartoti susirgus, kad truputį palengvintume ligos eigą. Bet peršalimo jie nesustabdys, nepadės nesirgti.

Antroje laidos „Gydytojas pataria“ dalyje (nuo 14.30 min.) su šeimos gydytoja G.Miliūnaite kalbėjomės apie COVID-19 testus, kada, kokius simptomus pajutus aktualiausia juos darytis, apie testą, parodantį net keturis virusus, įskaitant gripą ir koronavirusą, ar skiepas nuo pneumokokinės infekcijos gali padėti sumažinti koronaviruso sukeliamas komplikacijas ir kaip gydytis namuose, jei susirgome koronavirusu arba gripu.

VIDEO: „Gydytojas pataria“: COVID-19 testai ir priemonės, padedančios stiprinti imunitetą