Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė Ieva Daniūnaitė sako, kad nuolatinis vaiko žeminimas, kaltinimas, nuvertinimas, tyčinis kritikavimas, atstūmimas ir bauginimas yra emocinė prievarta. Toks pasikartojantis suaugusiųjų elgesys neigiamai veikia asmenybės raidą, emocinę savijautą, gali sužeisti visam gyvenimui.
„Kartais manoma, kad su vaiku ar paaugliu griežtai bendraujant, elgiantis emociškai šaltai, tai padės jam išmokti tinkamų socialinių įgūdžių, tapti tvirtesniu ir atsparesniu. Tačiau tyrimai rodo, kad, atvirkščiai, emocinė prievarta žeidžia vaikus, kelia daug įtampos, trukdo užsiimti kasdienėmis veiklomis ir palieka ilgalaikių pasekmių“, – pabrėžia psichologė, dirbanti su vaikais ir šeimomis.
Pasak I.Daniūnaitės, vaikas, kuris nuolat patiria emocinę prievartą iš pačių artimiausių ir svarbiausių jam žmonių, susidaro iškreiptą jį supančio pasaulio vaizdą, išmoksta, kad aplinka yra neprognozuojama ir grėsminga, o besirūpinantys žmonės lengvai ir netikėtai gali virsti žiauriais ar atsiribojančiais. Gyvendamas su tokiais suaugusiaisiais, vaikas gali imti suvokti save kaip nemylimą, blogą, netinkamą, kaltą.
Vaikai, patyrę žalojantį elgesį, linkę tris kartus dažniau sirgti depresija, du kartus dažniau mėgina žudytis. Jie turi kur kas didesnį polinkį vartoti tabaką, alkoholį ir narkotines medžiagas tiek vaikystėje, tiek ir suaugus.
Nekaltai skambantys žodžiai, kurie sužeidžia
„Čia visiška smulkmena, tikrai neverta jaudintis“. Suaugusiems vaikų ir paauglių problemos kartais atrodo juokingos, nereikšmingos, nevertos dėmesio. Tačiau svarbu susilaikyti nuo neigiamo vertinimo. Kai vaikas mato, kad jo mintys ar jausmai buvo nepriimti, jis ne tik jaučiasi atstumtas, bet gali dar labiau supykti, susierzinti ir išgyventi didesnę nuotaikų kaitą.
„Tu toks pats kaip tavo tėvas“. Nors toks pasakymas iš pirmo žvilgsnio skamba nekaltai, jis gali užgauti tiek vaiką, tiek tėvą. Jei tėvas dažnai kritikuojamas namuose, vaikas jaučiasi blogai, lyginamas su juo. Jei vaikui klijuojama etiketė „Tu toks pats kaip tėvas“, jis gali jausti pyktį ir gėdą, kai kritikuojamas jo tėvas.
„Tu niekada nieko nepadarai gerai. Tu niekam tikęs/usi“. Tokie žodžiai vaiką žemina. Neretai tėvai siekia sugėdinti, manydami, kad tai yra geras būdas vaiką nubausti, tačiau toks auklėjimas nesuteikia vaikams reikalingų įrankių išmokti naujų bendravimo įgūdžių, atvirkščiai, skatina atsiriboti. Ilgainiui nuolatinis vaiko gėdijimas trukdys jam priimti tinkamus sprendimus.
„Tu man nusibodai!“ Tai piktas ir skaudinantis grasinimas. Išgirdęs tokią frazę, vaikas jaučiasi atstumtas. Jis yra priklausomas nuo suaugusiųjų, todėl, kai žmogus, kuris rūpinasi vaiko saugumu ir pagrindinių jo poreikių patenkinimu, vartoja šį posakį, vaikas gali pasijusti nesaugus.
„Jei ir toliau taip elgsiesi, niekada negausi (ko nors)!“ Toks grasinimas, mainais už gerą elgesį siūlant apdovanojimą, nėra tinkamas būdas susitarti su vaiku ar jį įtikinti pradėti elgtis kitaip. Piktas grasinimas tik parodo, kad suaugusysis praranda savitvardą. Jeigu jaučiatės prarandantis savitvardą, pasakykite vaikui, kad jums reikia laiko pagalvoti. Pasiūlykite apie tai pakalbėti tada, kai abu būsite nusiraminę. Norint iš tiesų pakeisti vaiko elgesį, pastangos turi būti susietos su konkrečiu veiksmu.
„Aš tau draudžiu tai“. Tėvų baimė dėl vaiko saugumo, dažnai verčia drausti jam tam tikrus dalykus: eiti į vakarėlį, susitikinėti su draugu ar drauge ir pan. Tačiau draudimas nepadeda vaikui tapti nuolankiu, atvirkščiai, draudžiant ką nors sužadinamas paslėptas noras elgtis būtent taip. Be to, draudimas užkerta kelią vaikui mokytis naujų įgūdžių ir augti.
Grasinimas, mainais už gerą elgesį siūlant apdovanojimą, nėra tinkamas būdas jį įtikinti pradėti elgtis kitaip.
Tad, užuot draudę, sutelkite savo dėmesį į tai, kas iš tiesų jums rūpi. Pavyzdžiui, sakykite: „Aš nesu tikras/a, kad šis vakarėlis yra saugus ir geras dalykas. Todėl prieš nutariant, ar tau eiti į vakarėlį ar ne, norėčiau sužinoti vardus tų tėvų, kurie bus vakarėlyje ir kurie bus atsakingi už jį.“
„Niekas tavęs nemėgs, jeigu taip elgsiesi!“ Vaikas nori pritapti prie kitų ir būti mėgstamas. Jūs galite nerimauti, kad jūsų vaiko nemėgs, jeigu jis bandys visiems vadovauti arba nusidažys plaukus itin ryškiai. Tačiau gėdinimas siekiant, kad vaikas pradėtų elgtis tinkamai, neveikia, nes tai susiję su pažeminimu.
Kas padeda susivaldyti?
Dažniausiai suaugusieji nesusivaldo, kai yra supykę (nebūtinai ant vaikų), jaučiasi pavargę, nerimauja dėl asmeninių problemų. Tad labai svarbu mokytis išlaikyti savitvardą ir nusiraminti. I.Daniūnaitė rekomenduoja pasirūpinti savimi, kol pyktis dar nesukilo, ir mokytis atvėsti prieš ką nors sakant.
„Pailsėkite (pamiegokite ar atsipalaiduokite), kai esate pavargę. Pavalgykite, kai jaučiate alkį. Jeigu jaučiate, kad sunku susivaldyti, penkis kartus giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite arba lėtai suskaičiuokite iki dešimt. Galite išeiti dešimčiai minučių į kitą patalpą ar lauką ir pagalvoti, kaip jaučiatės“, – pataria psichologė.
