Šiltas ar ledinis – koks vanduo sveikesnis?

Gyvendami Lietuvoje galime džiaugtis visų keturių metų laikų teikiamais privalumais, tačiau kiekvienas jų turi ir trūkumų. Vasarą tai – plūstelintys karščiai, kurie gali tapti nemenku iššūkiu kūnui. Su juo susidoroti gali padėti ne tik laisvi drabužiai ir galvos apdangalas, bet ir pakankamas vandens vartojimas.
Ledukai ir citrina kokteiliui
Ledinis vanduo – stresas virškinimo sistemai / 123RF com. nuotr.

Dietologė Lina Viniarskaitė tikina, jog karštą dieną vienareikšmiškai reikia gerti daugiau vandens. Jo kiekis priklauso nuo to, kaip intensyviai žmogus prakaituoja, tačiau vidutiniškai karštą dieną vartojamo vandens kiekį reikėtų padidinti maždaug litru. „Tiesa, nereikėtų užmiršti, kad ta pati taisyklė galioja ir esant drėgnam orui – didesnė santykinė oro drėgmė karštą dieną taip pat sąlygoja didesnį prakaitavimą“ , – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Vytauto Skruodžio nuotr./Lina Viniarskaitė
Vytauto Skruodžio nuotr./Lina Viniarskaitė

Jai antrina ir sporto studijos „JC SPORT“ įkūrėjas ir profesionalus treneris Jean Claude Edorh, karštą dieną ir pats išgeriantis apie 3 litrus vandens. Jis tikina, kad tokį kiekį vandens išgerti tikrai nėra sudėtinga. „Žmonės dažnai skundžiasi, kad jiems tiek daug gerti nesinori, tačiau nereikia gerti daug vandens vienu kartu, jį reikėtų tiesiog nuolat siurbčioti. Kuomet vienu kartu išgeriate pusę litro, vanduo pradeda net jaustis pilve, tačiau nuolat gurkšnodami vandenį nedideliais kiekiais, organizmą juo aprūpinsite geriau ir tokio pojūčio išvengsite. Ir patikėkite, taip gurkšnodami vandens per visą dieną išgerti galite tikrai daug“, – sako treneris.

Pasak dietologės, organizmui pats tinkamiausias yra paprastas vanduo iš čiaupo, tačiau labai karštą dieną jį verta gerti pakaitomis su mineraliniu vandeniu: taip atstatomas kartu su prakaitu netenkamas kalio ir natrio druskų kiekis. J. C. Edorh pataria tokiomis dienomis druską vartoti ir su maistu. „Netgi galima ant liežuvio galiuko užsidėti druskos ir leisti jai pamažu ištirpti – tokiu būdu ji greičiausiai patenka į kraują“, – pasakoja pašnekovas.

Asmeninio albumo nuotr./Jean Claude Edorh
Asmeninio albumo nuotr./Jean Claude Edorh

L. Viniarskaitė sako, jog karštą dieną tinka gerti ir šiltus gėrimus – arbatas. „Geriant šiltą gėrimą, organizmas skatinamas daugiau prakaituoti, o tai yra apsauginė reakcija nuo perkaitimo, kūnas vėsinamas“, – atskleidžia ji, remdamasi pietų šalių pavyzdžiu – Italija, Turkija – kur įprasta vartoti šiltus gėrimus. Tinkamiausia tokiu atveju laikoma žalioji arbata, tik užplikyti ją reikėtų ne verdančiu, o jau kiek atvėsusiu vandeniu.

Idealiausia yra gerti kambario temperatūros – 22–24 laipsnių – vandenį, kuris, beje, atrodys pakankamai vėsus. Geriant labai šaltą vandenį, sukeliamas stresas gleivinei ir visai virškinimo sistemai. 

Tiesa, gerti vandenį su ledukais, grūstu ledu ar mėgautis šerbetais derėtų atsargiai: vietoje atsigaivinimo galite tiesiog susirgti. „Idealiausia yra gerti kambario temperatūros – 22–24 laipsnių – vandenį, kuris, beje, atrodys pakankamai vėsus. Geriant labai šaltą vandenį, sukeliamas stresas gleivinei ir visai virškinimo sistemai, o ypač gerklei, taip galite labai lengvai persišaldyti ir susirgti angina“, – perspėja pašnekovė.

Gaivintis vandeniu karštą dieną reikėtų nuolat, mat troškulys jau yra pavojaus signalas: reikėtų gerti tiek, kad organizmas nespėtų pajusti vandens trūkumo. Specialistai griežtai pataria karštomis dienomis vengti ir alkoholinių gėrimų bei gėrimų su saldikliais, nes tokie gėrimai skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų