Kol gydytoja ramino, kad vėžys neskauda, moteris prarado krūtį

Krūties vėžys – dažniausiai pasitaikanti vėžio forma tarp moterų. Krūties vėžiu per savo gyvenimą suserga maždaug kas devinta moteris, tačiau kiekvieną kartą, girdint tokią informaciją, norisi tikėti, kad tai nebūsime mes. Tuo tikėjo ir Ramutė, apie metus jautusi skausmą vienoje krūtyje. Kadangi gydytoja simptomus „nurašė“ mastopatijai, moteris taip pat nerimą vijo šalin. Tuo tarpu vėžys plito.
Moteris žiūri į veidrodį
Moteris žiūri į veidrodį / Vida Press nuotr.

Moteris nerimavo, o gydytoja tik ramino

Ramutės atvejis ne iš tokių, kai visiškai nesilankoma pas gydytojus ir nesidomima savo sveikata. Jai buvo mastopatija, pasireiškianti krūtų skausmais, todėl moteris periodiškai apsilankydavo pas gydytoją, kad ši paskirtų gydymą.

Maždaug prieš trejus su puse metų jai pradėjo labiau skaudėti vieną krūtį. Pačiai atrodė, kad skausmas gali būti nesusijęs su mastopatija, tačiau gydytoja ir toliau ją ramino: esą nieko tokio, vėžys tiesiog negali būti, nes jis neskauda. Deja, skirti vaistai, kaip anksčiau, nebepadėjo. Taip vejant nerimo mintis praėjo metai.

Pačiai atrodė, kad skausmas gali būti nesusijęs su mastopatija, tačiau gydytoja ir toliau ją ramino: esą nieko tokio, vėžys tiesiog negali būti, nes jis neskauda.

„Man pačiai gal ir buvo kilęs įtarimas, kad krūtyje yra sukietėjimų, tačiau nuo mastopatijos krūtys ir taip būna kietesnės, todėl vijau šalin nerimą. O kai dar ir gydytoja ramina, kiši galvą į smėlį kaip strutis ir nenori nieko žinoti. Galiausiai atėjo kasmetinio sveikatos patikrinimo metas. Kaip tik buvo pasikeitusi mano gydytoja. Išgirdusi mano skundus ji apčiupinėjo mano krūtis. Iš jos veido supratau, kad nieko gero. Ji mane nusiuntė echoskopijai, o tuomet ir užsisuko ratas“, – prisiminė pašnekovė.

Tuo metu Ramutei buvo vos 43 metai, jos jaunėlei dukrai, nuo kurios tikroji liga visą laiką buvo slepiama, – aštuoneri.

„Gydytojai manęs labai negąsdino, gražiai pasakė, bet žinia labai trenkė. Buvo didžiulis šokas. Gyvenau kurį laiką kaip sapne. Nesinorėjo apie ligą nieko nei žinoti, nei skaityti. Tik praėjus kokiam mėnesiui po operacijos pradėjau ja domėtis, ieškoti informacijos. Tačiau dabar drąsiai galiu net kalbėti apie tai, įdomu paskaityti apie kitų moterų likimus“, – atviravo moteris.

Fotolia nuotr./Vėžys
Fotolia nuotr./Vėžys

Verdiktas – antra stadija, teks pašalinti krūtį

Kadangi krūtyje buvo susidarę net trys vėžiniai darinukai ir nustatyta antra vėžio stadija, Ramutei buvo pašalinta visa krūtis. Po to sekė 8 chemoterapijos kursai, kurie truko daugiau nei pusę metų. Mat teko daryti pauzes dėl komplikacijų ir prastų kraujo rodiklių. Po jų – spindulinė terapija. Jos metu moteriai nudegė oda, taigi tuo pačiu teko gydyti ir nudegimą. Visą gydymosi laikotarpį ji nedirbo, kadangi buvo pernelyg nusilpusi, be to, jos darbas tarp žmonių, o tai buvo mirtinai pavojinga jos nusilpusiam imunitetui.

Kita vertus, moteris atviravo, kad psichologiškai palūžusi nebuvo. Darė tai, ką liepdavo gydytojai, ir stengėsi per daug nieko negalvoti. Tai ją ir gelbėjo.

„Tiesiog tikėjau, kad gydymas padės. Kitos išeities ir nebuvo. Aišku, būdavo visokių minčių, juolab kad ir nesėkmės pavyzdžių mačiau. Vienos moters, kuri su manimi gulėjo palatoje po operacijos, jau nėra. Su kitomis moterimis iki šiol palaikome ryšius – ši liga labai sujungia. Aišku, vis dar neramu, kadangi dar nepraėjo penkeri metai po gydymo, o ir vaistus vis dar reikia gerti“, – teigė pašnekovė.

„Scanpix“ nuotr./Krūtinės implantas
„Scanpix“ nuotr./Krūtinės implantas

Kad neturi krūties, slėpė nuo mažametės dukters

„Po operacijos iš karto atėjo agentai siūlyti krūties protezo. Iš pradžių buvo atmetimo reakcija – esą kam man jo reikia. Tarsi nesinorėjo pripažinti, kad krūties nėra. Tačiau namo grįžau jau su implantu ir specialia liemenėle. Tačiau tai labai nepatogu. Dukra iki šiol nežinojo apie mano ligą, nenorėjau vaikui parodyti, kad neturiu krūties, todėl teko slėpti nuo jos. Taip pat negalėjau baseine jaukiai jaustis, nes sunku prisitaikyti maudymosi kostiumėlį, kai sušlampi, protezas nusvyra žemyn. O ir vasarą, kai užsidedi atviresnę palaidinę ir pasilenki, aiškiai matosi, kad krūties nėra, todėl tenka dėvėti uždaresnius drabužius.

Iš tiesų visada norėjau atkurti krūtį, bet galbūt man reikėjo padrąsinimo, todėl taip ilgai nesikreipiau į gydytojus, vis svarsčiau. Kad tai įmanoma, buvau girdėjusi dar ligoninėje, bet niekas iš medikų neatėjo ir nepaaiškino, kaip tai daroma, kokios galimybės. Teko domėtis pačiai, nors radau labai mažai moterų, kurios tai pasidariusios, pasisakymų, o norėjosi sužinoti kitų patirtį. Labai trūksta informacijos šia tema“, – svarstė Ramutė.

Pats nemaloniausias pojūtis apimdavo, kai likdavau su savimi vonioje – nusirengi ir matai, kad neturi vienos krūties. Iš karto tai primena nemalonią patirtį ir ligą.

Galiausiai užsiregistruoti į Santariškių klinikas konsultacijai ją paskatino pokalbis su draugės bičiule, kuri buvo pasidariusi krūties rekonstrukciją ir labai tuo džiaugėsi.

„Kai po operacijos atsibudau ir pamačiau, kad jau viskas vietoje, visai kita nuotaika apėmė. Vėl pradedi jaustis pilnavertė. Nebėra ir to bjauraus rando per visą tą pusę. Pats nemaloniausias pojūtis apimdavo, kai likdavau su savimi vonioje – nusirengi ir matai, kad neturi vienos krūties. Iš karto tai primena nemalonią patirtį ir ligą.

Pooperacinis periodas, aišku, nelabai malonus: paskaudėjo, tempė odą pilvo srityje. Iki šiol dar šiek tiek jaučiasi tempimas pilvo srityje. Po operacijos gydytojai labai gerai prižiūrėjo – vos ne kas valandą bėgo žiūrėti, ar veikia kraujotaka. Dabar dėl krūties neturiu jokių skundų. Ji netgi gražesnė už kitą. Vėliau spręsiu, ar reikia ir antrą krūtį koreguoti“, – atviravo pašnekovė.

Onkologų požiūris keičiasi

Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Nerijus Jakutis, teigė, kad krūtų rekonstrukcinių operacijų skaičius Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar gerokai skiriasi, tačiau palyginus 2013 ir 2016 metus, jų skaičius bent jau mediko skyriuje kasmet didėja po keletą kartų. Gerokai pasikeitė ir pačių onkologų požiūris į šias operacijas.

Jau labai retai galima išgirsti mitą, kad rekonstravus krūtį didėja rizika, kad atsinaujins vėžys, nes šis ryšys moksliniais tyrimais neįrodytas.

„Anksčiau pacientės sunkiai rasdavo kelią pas mus iš onkologų, dabar jie jau siunčia patys. Dar ne taip seniai jie aiškindavo pacientėms, kad nėra prasmės atlikti krūties rekonstrukcijos, kadangi rezultatai estetine prasme dažniausiai blogi, dažnos komplikacijos ir pan. Jau labai retai galima išgirsti mitą, kad rekonstravus krūtį didėja rizika, kad atsinaujins vėžys, nes šis ryšys moksliniais tyrimais neįrodytas. Esą pacientė išgydyta, gyvybė išgelbėta, ko jai dar norėti.

Tiesa, onkologai dažnai akcentuoja penkerių metų išgyvenamumo laikotarpį, po kurio konstatuojama, kad pacientė pasveiko, ir tuomet uždega žalią šviesą rekonstrukcijos operacijoms. Iš tiesų pasaulyje yra ne visai taip. Sutariama, kad rekonstrukcinė operacija galima praėjus mažiausiai vienam mėnesiui po chemoterapijos ir 6 mėnesiams po spindulinės terapijos. Tai tik orientaciniai skaičiai, o pagrindinis kriterijus – moters fizinė ir psichinė savijauta. Viena moteris gali būti pasiruošusi operacijai jau minėtu laikotarpiu, kita – praėjus vieneriems, dvejiems ar net 10 metų po gydymo“, – aiškino pašnekovas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Jakutis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Santariškių klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjas Nerijus Jakutis

Kaip vyksta krūties rekonstrukcija

Pasak mediko, krūtų rekonstrukcija dažniausia atliekama dviem būdais: naudojant implantus arba savus audinius. Antruoju atveju dažniausiai atliekama rekonstrukcija minkštųjų audinių lopais. Kitas galimas būdas – riebalų injekcijos (lipofilingas), tačiau jomis dažniausiai koreguojami krūties formos defektai, kartais tai etapinis gydymas prieš rekonstrukciją implantu. Santariškių klinikos – vienintelė gydymo įstaiga šalyje, kurioje krūtis gali būti rekonstruota mikrochirurgiškai persodinant pacientės audinių kompleksus – lopus. Šias operacijas visiškai apmoka ligonių kasos.

„Šios pacientės atveju buvo pasirinkta dažniausiai mūsų centre taikoma mikrochirurginė rekonstrukcija pilvo apatinės dalies lopu. Vienais atvejais į lopą įtraukiama ir nedidelė tiesiojo pilvo raumens dalis, kitais atvejais paimama tik oda su paodžiu. Pastarasis variantas yra pats sudėtingiausias, tačiau pasaulyje pripažintas krūties autologinės rekonstrukcijos aukso standartu.

Audinių kompleksas išpreparuojamas kartu su jį maitinančiomis kraujagyslėmis, jos atjungiamos nuo pilvo sienos ir įsiuvamos į krūtinės sienos kraujagysles. Iš plokščio 2D lopo suformuojamas 3D dimensijų krūties tūrį ir formą turintis organas. Be to, šių operacijų metu gaunamas dvigubas efektas – atstatoma krūtis ir sumažėja pilvukas. Tiesa, tokios operacijos tam tikrais atvejais tiesiog neįmanomos: jei pacientė labai liesa arba pilvo sritis jau operuota ir dar kartą operuojant gali kilti komplikacijų“, – pasakojo N.Jakutis.

Pilvo apatinės dalies audinių lopai ne vieninteliai, kuriais galima atkurti prarastą krūtį. Alternatyvos – šlaunies vidinio paviršiaus grakštusis raumuo, taip pat nugaros platusis raumuo.

Mediko teigimu, panaudojant savus pacientės audinius krūtis atrodo natūraliau nei su implantais ir rezultatas yra visam gyvenimui. Gyvenimui bėgant implantus dėl įvairių priežasčių gali tekti keisti. Kita vertus, pirmosios operacijos sudėtingesnės, ilgesnės, vidutiniškai užtrunka apie šešias valandas, lyginant su 1–1,5 valandos implantų atveju, taip pat ilgesnis reabilitacijos laikotarpis, tačiau, mediko manymu, mąstant apie moters gyvenimo kokybę po ligos, privalumų yra gerokai daugiau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis