Tai išvados tyrimo, kurį užsakė Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos reikalų komitetas. Sveikatos apsaugos ministras tai pavadino mitu, tačiau trūkumų kompensuojamųjų vaistų politikoje įžvelgia ir inovatyvios farmacijos atstovai, ir Konkurencijos taryba.
Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos reikalų komiteto LAWG („Local American Working Group“), kuris atstovauja amerikiečių inovatyvių vaistų gamintojams „Abbvie“, „Amgen“, „Lilly“, „Pfizer“, „Jonson&Jonson“ vadovė advokatė Rūta Pumputienė tikina, kad valstybė neracionaliai naudoja Lietuvos mokesčių mokėtojų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą suneštus pinigus: maždaug pusė kompensuojamiems vaistams skiriamų lėšų išleidžiama senokai išrastiems, tačiau nepigiems vaistams. R. Pumputienė konstatuoja, kad sveikatos apsaugos valdininkai vykdo neefektyvią kompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo politiką.
„Neskatinama efektyvių vaistų, turinčių analogišką poveikį, ir senų vaistų konkurencija. Ten kur nėra konkurencijos, joks gamintojas nebus suinteresuotas pateikti kuo mažesnę kainą“, – tikino R. Pumputienė.
Išlaidos vaistams kompensuoti kasmet didėja. Tam iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2011 metais skirta 166 milijonai eurų, 2012-aisiais – 176, 2015-aisiais – 198, o šiemet 217 mln. eurų. Dar apie 50 mln. eurų kasmet primoka pacientai. LAWG užsakymu „Ernst&Young“ atliko tyrimą – palygino Lietuvoje kompensuojamas „senų“ vaistų kainas su to paties tarptautinio pavadinimo žemiausiomis kainomis kitose Europos sąjungos šalyse ir nustatė, kad Lietuvoje kompensuojami vaistai vieni iš brangiausių.
Anot tyrimo atlikusios įmonės „Ernst&Young“ gyvybės mokslų eksperto Liudo Jurkonio, protingai panaudojant lėšas galima būtų sutaupyti 69 mln. Eurų
Pasak R. Pumputienės, reiktų mažinti išlaidas neefektyviems vaistams, o sutaupytas lėšas skirti pažangiam gydymui. Lietuva viena labiausiai atsilikusių ES pagal inovatyvių vaistų prieinamumą. Generiniai ir patento nesaugomi vaistai Lietuvoje sudaro apie 87 proc., inovatyvūs – apie 13 proc.
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas pabrėžia, jog vyriausybė ėmėsi kai kurių žingsnių, kad kompensuojami vaistai atpigtų. Šiemet tikimasi sutaupyti apie 10 mln. eurų, tačiau šios lėšos nebūtinai bus skirtos pirkti moderniausiems vaistams.
„Mes tikrai negalim vaistų kompensavimo paversti karo lauku tarp kompanijų, gaminančių inovatyvius ir generinius vaistus. Didžiausias išlaidas patiriame kompensuodami kardiologinio sektoriaus vaistus, kurie vadinami senais, bet jie yra kompensuojamųjų vaistų sąraše“, – aiškino sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilovas.
Inovatyvūs vaistai jau gali pakeisti skalpelį, tačiau onkologiniai ligoniai dėl pažangaus gydymo labai dažnai priversti kautis. Pacientams atstovaujančios organizacijos vadovė Zita Zamžickienė sako, kad valstybė privalo užtikrinti žmogaus teisę į gyvybę. Lietuvoje kasmet vėžiu suserga apie 18 tūkstančių, miršta 8 tūkstančiai. Kai kurie jų nesužino apie galimybę gydytis inovatyviais vaistais.
Inovatyvūs vaistai jau gali pakeisti skalpelį, tačiau onkologiniai ligoniai dėl pažangaus gydymo labai dažnai priversti kautis.
„Dauguma ligonių iš tikro nežino apie galimą inovatyvų gydymą, kad toks yra. Kai sužino, kad toks gydymas yra ir jis nekompensuojamas, tai įsivaizduokit, kas dedasi žmogaus širdyje“, – sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos narė Zita Zamžickienė.
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja Aurelija Juškevičienė sako, kad onkologiniams ligoniams inovatyvių vaistų aukoja gamintojai, valstybė tam beveik neskiria pinigų, labiausiai kenčia mažas pajamas gaunantys ligoniai.
„Aš nemanau, kad visiems pacientams reiktų dengti priemokas. Manau, kad tokiems, kurie yra darbingam amžiuje ir gali puikiausiai tą priemoką sumokėti, valstybė net neturėtų galvoti skirti apie priemokas“, – nuomone pasidalino A. Juškevičienė.
Inovatyvios farmacijos atstovai Lietuvoje sako, kad dėl naujausių vaistų deramasi tiesiogiai. Ligonių kasos savo biudžete inovatyviems vaistams pirkti numato konkrečią pinigų sumą, tačiau strateginio planavimo trūksta.
„Mūsų sprendimų priėmėjai, Ligonių kasa turi pasirinkti prioritetus, kur investuoti. Ir į visą vaistų kompensavimą reiktų žiūrėti ne kaip į ligonio poreikių patenkinimą, o kaip į tam tikrų sveikatos tikslų įgyvendinimą. Jeigu mes norim susitvarkyti su hepatitu C, jeigu mes norim įveikti ŽIV arba AIDS, reiškia, mes turim investuoti. Valstybė į tuos dalykus turi žiūrėti, kaip į investicinius projektus“ – teigė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorius Leonas Kalėtinas.
Konkurencijos taryba tikina, kad kai kurių brangių vaistų pigesnės alternatyvos į Lietuvą iš viso negali patekti dėl nustatyto reguliavimo.
Lietuvos vaistų rinką tyrusi Konkurencijos taryba tikina, kad kai kurių brangių vaistų pigesnės alternatyvos į Lietuvą iš viso negali patekti dėl nustatyto reguliavimo.
„Preliminarios Konkurencijos tarybos tyrimo išvados rodo, kad kainų skirtumai, pavyzdžiui, deklaruojamų kainų skirtumai gali būti net iki 9 kartų, faktiniai kainų skirtumai – 4,5 karto. Tai ar jūs žinote kitą tokią rinką, kitą produktą, kuris, būdamas analogiškos kokybės ir analogiško veiksmingumo, galėtų išsilaikyti rinkoje, būdamas brangesnis 4,5 karto nei konkurentai?“ – retoriškai klausė Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Valstybės kontrolė taip pat tikrino kompensuojamų vaistų sistemą ir konstatavo, kad trūksta aiškumo ir skaidrumo. Antradienį sveikatos apsaugos ministras Juras Požela išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad kalbos apie dideles vaistų kainas – mitas. Tyrimas parodė, kad 78 proc. vaistų kainos, įvertinus taikomas nuolaidas, Lietuvoje mažesnės už 25 Europos šalių mažiausių kainų vidurkį. Tačiau prieš „Savaitės“ žurnalistų kamerą šį tyrimą sveikatos apsaugos ministras J. Požela komentuoti atsisakė.
