Į ją G.Jankauskienė sudėjo viltį įkvepiančias lietuvių šeimų, įveikusių nevaisingumą, sėkmės istorijas ir šeimos planavimo srityje dirbančių medicinos specialistų įžvalgas bei patarimus. Pirmoji Lietuvoje knyga apie visuomenės skaudulį – augantį nevaisingų šeimų skaičių – alsuoja optimizmu ir begaline viltimi.
– Kas jus paskatino parašyti knygą apie nevaisingumą?
– Ilgą laiką negalėjau pastoti, lankiausi pas gydytojus, ieškojome mano nevaisingumo priežasties ir gydymo būdų, tačiau vidumi jaučiau, kad pastoti trukdo ne tik fiziologinės kliūtys. Po diagnoze „nevaisingumas“ slepiasi daugiau sluoksnių: kasdien išgyvenamos emocijos, požiūris į savo kūną, mitybos įpročiai, santykiai su artimaisiais ir pan. Ieškojau straipsnių šia tema internete, stebėjau moterų pokalbius interneto forumuose, lankiausi Lietuvos medicinos bibliotekoje. Pasigedusi plačiajai visuomenei (ne medikams) skirtų knygų apie vaisingumo problemas lietuvių kalba, nutariau pati parengti lengvai skaitomą, informatyvų ir naudingą leidinį. Stengiausi į nevaisingumą pažvelgti kuo plačiau: kodėl vienos moterys pastoja lengvai, o kitos užtrunka 10-15 metų, kodėl daugėja vyrų nevaisingumo atvejų, kas yra psichologinis nevaisingumas.
Kai pradėjau rinkti informaciją dažnai sulaukdavau klausimo, kodėl mane domina ši tema. Tekdavo prisipažinti, kad ji aktuali mano šeimai. Pradėti atvirai kalbėti apie užklupusį nevaisingumą nebuvo lengva, jauku ir patogu. Bet išsikalbėjus palengvėjo ir pavyko susitaikyti su tuo, ko negali greitai pakeisti.
Pradėti atvirai kalbėti apie užklupusį nevaisingumą nebuvo lengva, jauku ir patogu. Bet išsikalbėjus palengvėjo ir pavyko susitaikyti su tuo, ko negali greitai pakeisti.
Grįžus pasitikėjimui, atsirado daug stiprybės, kuri sutikus panašaus likimo žmonių dvigubėjo, trigubėjo... ir per 17 mėnesių darbo, kelionių po Lietuvą, pažinčių su šauniomis nevaisingumą įveikusiomis šeimomis ir geranoriškais medikais išaugo į metų pradžioje knygynų lentynas pasiekusią knygą „Kai atgimsta viltis“.
Ją skiriu žmonėms, kurie išgirdę diagnozę „nevaisingumas“ jaučiasi pasiklydę informacijos sraute. Skaitytojas ras patarimų, kaip atpažinti nevaisingumą sukeliančias ligas, psichologė pataria, kaip nepasiduodi savigraužai ir spręsti kylančius vidinius konfliktus, kaip adekvačiai reaguoti į daugelį su nevaisingumu susijusių situacijų.
– Kokią žinutę siunčiate skaitytojams?
– Kone kiekviena vaikų susilaukti negalinti šeima išgyvena skirtingus emocijų etapus. Sužinojus diagnozę, pirma reakcija paprastai būna neigimas, ligos nepripažinimas. Šiek tiek vėliau pereinama į derybų etapą, kai pradedi ieškoti informacijos, kreipiesi į vaisingumo specialistus. Jei medicininės procedūros neduoda rezultatų, ateina skausmingiausias – neigimo ir pykčio – etapas.
Paskutinis – susitaikymo etapas yra siekiamybė. Pora toliau lankosi pas specialistus, atlieka tyrimus, tačiau vaikelio laukimas vyksta daug ramiau ir brandžiau. Kaip pastebi knygoje kalbanti Vaisingumo asociacijos psichologė Romena Kačinienė, nusimetus sunkią emocinę naštą pastojama dažniau nei kituose etapuose. Kaip tai paaiškinti? Susitaikę žmonės atsipalaiduoja, randa kitų gyvenimo spalvų, apsvarsto alternatyvius tėvystės būdus. Tarp gydytojų ir tokių pacientų vyksta daug produktyvesnis bendradarbiavimas.
Nevaisingumas – nėra diagnozė visam gyvenimui! Nereikia nuleisti rankų per anksti.
Taigi šia knyga noriu padėti nevaisingiems žmonėms pasiekti susitaikymo etapą. Nevaisingumas – nėra diagnozė visam gyvenimui! Nereikia nuleisti rankų per anksti. Knygoje aprašytos istorijos liudija, kad net ir labai sudėtingi atvejai (vienai herojei buvo išpjauti abu kiaušintakiai) baigiasi laimingai – daugybė nevaisingumo išbandymą įveikusių porų šiandien laimingai augina išlauktus vaikus.
– O kaip jūs pati reagavote į gydytojo diagnozę „nevaisingumas“?
– Atrodė, kad dingo gyvenimo prasmė, patyriau emocinį šoką. Paprastai gydytojas tau į akis tiesiai šviesiai nepasako: „Jums – nevaisingumas“. Kalbėjome apie kliūtis pastoti natūraliai, o šią diagnozę – ligą ir jos kodą – pamačiau įrašytą į siuntimą pas kitą gydytoją. Žiūrėjau į tą lapą ir negalėjau patikėti tuo, ką matau. Prireikė daug mėnesių susitaikyti su diagnoze – suvokti, kad visa tai susiję su mano gyvenimu. Jau seniai norėjau vaikų, todėl nebuvo lengva priimti žinią apie vaisingumo sutrikimus.
– Kas jums padėjo pasiekti susitaikymo etapą?
– Teisingos knygos ir teisingi žmonės, kuriuos sutikau jau susidūrusi su nevaisingumu. Taip pat vyro ir mamos palaikymas. Be artimųjų paramos būtų buvę labai sunku priimti gyvenimą su visomis jo spalvomis.
Prireikė daug mėnesių susitaikyti su diagnoze – suvokti, kad visa tai susiję su mano gyvenimu. Jau seniai norėjau vaikų, todėl nebuvo lengva priimti žinią apie vaisingumo sutrikimus.
– Kaip jus priėmė šeimos, kurias kalbinote apie jų nueitą kelią?
– Nevaisingumą išgyvenę ir savo patirtį sutikę papasakoti žmonės tapo mano herojais ir įkvėpėjais. Iš jų mokiausi optimizmo, ryžto, drąsos, dvasingumo. Iš kiekvieno pokalbio pasisėmiau tik teigiamų emocijų. Šių žmonių stiprybę ir begalinę viltį perkėliau į knygos puslapius.
– Ką svarbu žinoti šiandien planuojantiems vaikus?
– Pagrindinis patarimas, kurį akcentavo visi kalbinti gydytojai – neatidėliokite nėštumo. Moters amžius – geriausia nevaisingumo profilaktika.
Knygos pašnekovė – daugiau nei 10 metų vaisingumo srityje dirbanti – akušerė-ginekologė Daina Visockienė nėštumą pataria planuoti iki 30–35 metų. Pasak jos, nuo 35-erių dėl įvairių įgytų ligų moters vaisingumas ir galimybės pastoti mažėja, taip pat prastėja kiaušialąsčių (lytinių ląstelių) kokybė, daugėja anovuliacinių ciklų (kai ovuliacija neįvyksta ar yra nevisavertė). Sulaukus 40-ies, galimybė pastoti drastiškai mažėja, didėja rizika, kad vaisius turės genetinių ligų, sklaidos trūkumų.
Nesusiduriantys su nevaisingumu vis dar nustemba sužinoję, kiek yra vyriškojo ir abipusio nevaisingumo atvejų. Šiandien iš visų vaikų susilaukti negalinčių porų vaisingumo bėdų turi apie 45–50 proc. moterų ir maždaug 40 proc. vyrų. Nevaisingi gali būti ir abu partneriai. Todėl reikėtų žinoti, kad gydant nevaisingumą būtina tirti abu partnerius.
– Ką jums pačiai davė šios knygos rengimas?
– Aš supratau, kad užklupus ligai, geriausias gydytojas – tu pats. Todėl laukiant naujos gyvybės, labai svarbu mokytis pažinti savo kūno siunčiamus signalus – nuo staigių svorio pokyčių, menkiausių pilvo / nugaros / galvos skausmų, virškinimo sutrikimų iki jautrumo šalčiui.
Pagrindinis patarimas, kurį akcentavo visi kalbinti gydytojai – neatidėliokite nėštumo. Moters amžius – geriausia nevaisingumo profilaktika.
Kartais moterys gėdijasi ginekologui papasakoti apie jas kankinančius nemalonius simptomus, kurie galėtų padėti diagnozuoti nevaisingumą sukėlusią ligą, pavyzdžiui, klastingają chlamidiozę ar endometriozę. Įvairūs negalavimai gali signalizuoti ir apie išsiderinusius hormonus, nusilpusią kiaušidžių veiklą, sutrikusią dubens srities kraujotaką ir pan. Gydytojo informavimas apie menkiausius negalavimus gali padėti jam nustatyti tikslią nevaisingumo priežastį ir sudaryti geriausią gydymo planą.
– Ar (ne) sveika gyvensena turi įtakos vaisingumo kokybei?
– Knygoje kalbinamos gydytojos, ajurvedos specialistės Astos Keturkienės teigimu, nesveikos gyvensenos pasekmė – šlakai ir toksinai – yra beveik visų ligų priežastis. Jei valgome sveikai, dalis suvirškinto maisto įsiurbiama, dalis tampa atliekomis, kurias šaliname per odą, žarnyną ir inkstus. Tačiau, kai naktį užkandžiaujame, nevengiame riebaus, greitojo maisto, užgeriame valgį skysčiu, maitinamės supykę, susierzinę ar pan. toksinai pasklinda po visą kūną ir kaupiasi genetiškai silpnesnėje vietoje, ilgainiui ją pažeidžia. Organizmas nebepajėgia išsivalyti. Anot ajurvedos, jo švara yra sveikatos pamatas.
Kaip organizmo švara susijusi su nevaisingumo gydymu? Kalbinta akušerė-ginekologė, vaisingumo specialistė Reda Žiobakienė savo darbo praktikoje pastebėjo, kad, jei vyro nevaisingumo stažas neilgas, spermos kokybė tik šiek tiek pakitusi, pakoregavus gyvenimo būdą – per 3–6 mėnesius daugelio vyrų spermos kokybė pagerėja.
Jai pritarė ir kitas mano pašnekovas – urologas Balys Dainys. „Šiandien vyrai per daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir televizorių. Mažas fizinis aktyvumas, persivalgymas, žalingi įpročiai tragiškai veikia spermos kokybę. Visur turėtų būti saikas ir savidrausmė“, – pataria profesorius.
Taigi dauguma nevaisingų porų anksčiau ar vėliau savo iniciatyva (ar paraginti gydytojų) ima svarstyti sveikos gyvensenos klausimą. Visgi, jei sportuojama sukandus dantis, o žalieji kokteiliai geriami per prievartą, dažnai tenka nusivilti. Naujas gyvenimo būdas tampa dar vienu įtampos šaltiniu.
Anot psichologės R. Kačinienės, nauja gyvybė neužsimegs dėl to, kad nevalgysite šokolado ar padarysite šimtą atsilenkimų. Sveikai gyventi pirmiausia reikėtų nuspręsti dėl savęs, tai turi tapti natūralia gyvenimo dalimi. Ilgai lauktas sėkmingas pastojimas bus antrinis, bet labai lauktas ir malonus sveikos gyvensenos rezultatas.
– Kokių atsiliepimų sulaukėte iš pirmųjų knygos skaitytojų?
– Daugiausiai žinučių sulaukiu Facebooke. Moterys suranda mane ir dėkoja už optimistinį požiūrį, drąsą kalbėti jautria tema, atgaivintą viltį, bendrumo jausmą. Pasidalinsiu keliais atsiliepimais: „Labai ačiū už knygą, už viltį teikiančias istorijas. Jos tokios skirtingos ir kartu tokios panašios. Istorijų herojų variklis – stiprus tikėjimas. Skaitau ir, atrodo, kad čia mano dienoraštis, viskas taip išjausta ir patirta! Ir mes nepasiduosime šiame sunkiame kelyje!“; „Man ši knyga suteikė viltį ir sparnus vėl pradėti gyventi džiaugsmingai!“
– Kokia geriausia pastaruoju metu jūsų skaityta knyga nevaisingumo tema?
– Man patiko į lietuvių kalbą išversta Xiaolan Zhao knyga „Mėnulio atspindys vandenyje: moters kūno ir sielos gydymas tradicine kinų medicina“. Knygos autorė gydytoja X. Zhao, pasitelkusi senąją tradicinės kinų medicinos išmintį, moko moteris, kaip rūpintis savo sveikata visais gyvenimo etapais: bręstant, planuojant kūdikį, jo sulaukus ir artėjant senatvei.
Anot psichologės R. Kačinienės, nauja gyvybė neužsimegs dėl to, kad nevalgysite šokolado ar padarysite šimtą atsilenkimų. Sveikai gyventi pirmiausia reikėtų nuspręsti dėl savęs, tai turi tapti natūralia gyvenimo dalimi.
Knygoje apie sąmoningos tėvystės svarbą pasisakantis akušeris-ginekologas Romualdas Šemeta visoms šeimos pagausėjimą planuojančioms poroms pataria perskaityti John M. Gottman, Nan Silver knygą „Septynios darnios santuokos taisyklės“. Tarpusavio supratimo stiprinimas, pasitikėjimo partneriu atstatymas yra labai svarbūs išgyvenant emocinę nevaisingumo krizę.
Taip pat rekomenduoju Julios Indichovos knygą „Inconceivable: A Woman’s Triumph over Despair and Statistics“ (anglų kalba).
– Jūsų palinkėjimas nevaisingoms poroms.
– Einant šiuo keliu labai svarbu iš gyvenimo pašalinti didžiausius įtampos šaltinius, stengtis išlaikyti psichologinį stabilumą, ramybę ir kantrybę.
Linkiu, kad kartu su artėjančiu pavasariu į vaikų neturinčių žmonių namus ateitų viltis ir grįžtantis pasitikėjimas savo jėgomis!
Plačiau susipažinti su žmonių, kurie įveikė nevaisingumą ir susilaukė vaikų, istorijomis galite knygoje „Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“. Šis leidinys gali būti naudingas ne tik poroms, kurioms nepavyksta susilaukti atžalų, bet ir būsimiems tėvams, atsakingai ir sąmoningai žiūrintiems į vaiko pradėjimą bei specialistams, dirbantiems šeimos planavimo srityje.
