15min paaiškina: viskas, ką reikia žinoti apie naująjį koronavirusą
Į Priimamąjį atvyksta ir be simptomų
Išsigandę, kad gali būti užsikrėtę naujuoju koronavirusu, daugelis žmonių kreipiasi į medikus. Kai kurie jų nejaučia jokių simptomų, kiti – tik sloguoja, tačiau vyksta į ligoninių priimamuosius.
Kaip 15min GYVENIMUI sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Infekcinių ligų centro (ILC) Priėmimo skyriaus vedėjas Linas Svetikas, dėl tokių atvejų gali būti pavėluota sureaguoti į tą pacientą, kuriam pagalba išties bus būtina.
„Kiek žmonių atvyksta, tiek jų turime apžiūrėti. Bet bijau, kad prisižaisime iki to, jog užsiimsime elementariomis slogomis, o tas, kuriam tikrai reikalinga apžiūra, – lauks, paskui gali būti įvairių nemalonių atvejų.
Atsakingos įstaigos kaip nors turėtų skirstyti pacientus – kurie turi atvykti pas mus, kurie gali nuvykti pas šeimos gydytoją ar į tam tikrą tašką, kuriame epidemiologiniais tikslais atliekamas tepinėlis dėl koronaviruso. Dabar vyksta blaškymasis: visi skambinėja, ką jiems daryti, kur eiti, kur tirtis ir pan.“, – apie kylančią paniką kalbėjo ILC Priėmimo skyriaus vedėjas.
Testuoti skundų neturinčius ligonius nėra Priėmimo skyriaus darbas. Turime teikti pagalbą ligoniui, o ne palaikyti masinę psichozę.
L.Svetiko teigimu, kalbant apie virusinius susirgimus, atmetus gripą, nes jam taikomas specifinis gydymas, čia svarbiausia yra ne kuo žmogus serga, o kokia yra jo būklė. Ir tas, kurio būklė blogesnė, turi gauti adekvačią pagalbą laiku.
„Aš suprantu, kad mes turime imtis adekvačių veiksmų tam, kad susektume, jei kas nors atsivežtų tą viruso atvejį. Bet tai nereiškia, kad dabar visi žmonės turi suplūsti į vieną Priėmimo skyrių. Mes turėtume priimti ligonius, kuriems reikia medikų priežiūros, o ne tuos, kuriems reikia paimti elementarų tepinėlį iš nosiaryklės, juolab epidemiologiniais tikslais.
Mes tai ir bandome ištransliuoti, kad tarnybos mums nukreiptų tik tuos ligonius, su kuriais iš esmės turėtume dirbti. Nes dabar kreipiasi žmonės, kurie neturi jokių skundų. Jie iš kažkur gavo informaciją, kad čia bus patikrinti dėl koronaviruso, nes buvo Italijoje.
Tačiau testuoti skundų neturinčius ligonius nėra Priėmimo skyriaus darbas. Mes nesame Užkrečiamųjų ligų kontrolės centras. Mes turime teikti pagalbą ligoniui, o ne palaikyti masinę psichozę“, – kalbėjo medikas.
Kreiptis į šeimos gydytoją arba 112
L.Svetiko patarimas – jei žmogus sukarščiuoja, blogai jaučiasi, jei prasideda dusulys, yra tikrai aukšta temperatūra, turėtų išsikviesti greitąją. Atvykę medikai turėtų jį apžiūrėti ir tik tada priimti sprendimą, ar reikia žmogų transportuoti į Priėmimo skyrių, kad ten būtų tęsiamas tyrimas ir suteikiama pagalba.
„Nereikia kiekvienam, kuriam sloga, veržtis pas gydytojus. O tie, kurie iš tiesų rimtai serga, pas mus turėtų patekti laiku. Žmones, kurių simptomatika nestipri, tikrai galėtų apžiūrėti ir šeimos gydytojas. Klausimas, kas tiems žmonėms, kurie buvo Kinijoje ar Šiaurės Italijoje, turėtų paimti tuos epidemiologinius tepinėlius. Bet aš nesikišu į mūsų tarnybų darbą, jos turėtų nuspręsti, kur, kaip ir kas turėtų būti daroma“, – sakė L.Svetikas.
Jei žmogus sukarščiuoja, blogai jaučiasi, jei prasideda dusulys, yra tikrai aukšta temperatūra, turėtų išsikviesti greitąją.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė 15min buvo sakiusi, kad šeimos gydytojai turėtų atsakingiau vertinti besikreipiančius pacientus ir į infekcines ligonines juos siųsti tik tada, kai šie atitinka tris pagrindinius kriterijus: karščiavimas, gripo simptomai, per 14 dienų buvo lankytasi Kinijoje ar šiaurinėje Italijos dalyje.
„Pasirodo, net be temperatūros atvyksta žmonės, šeimos gydytojai kviečia greitąją medicinos pagalbą ir transportuoja į Santaros ar kitas klinikas, o tai be galo apsunkina tose ligoninėse dirbančių specialistų darbą. Gal jie nesuteikia paslaugų tokių, kokias turėtų suteikti daug sunkesniems ligoniams. Su šiais atvejais turėtų susitvarkyti šeimos gydytojai“, – teigė R.Lingienė.
Atmintinė kiekvienam gyventojui
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikė rekomendacijas, į kurias dėmesį turėtų atkreipti kiekvienas Lietuvos gyventojas.
Kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu:
- nesilankėte Kinijoje ir / ar Šiaurės Italijoje,
- neturėjote sąlyčio su šiemet iš Kinijos ir / ar Šiaurės Italijos grįžusiais / atvykusiais žmonėmis,
- ir jums pasireiškė peršalimo simptomai: pakilo temperatūra, kosite, čiaudite, skauda gerklę.
Skambinti 112, jeigu:
- 14 dienų laikotarpiu keliavote Kinijoje ir / ar Šiaurės Italijoje,
- bendravote su žmogumi, kuriam buvo patvirtinta arba įtarta koronaviruso infekcija,
- dirbote aplinkoje, kurioje buvo gydomi koronavirusu užsikrėtę asmenys,
- ir jaučiate ūmios kvėpavimo takų infekcijos požymius: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, apsunkintas kvėpavimas.
„Neseniai iš Kinijos ar Šiaurės Italijos (Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionų) sugrįžę asmenys 14 dienų nuo paskutinės buvimo šiose šalyse dienos turėtų likti namuose ir stebėti savo sveikatą. Pajutę į gripą panašius simptomus tokie žmonės nedelsiant turėtų skambinti bendruoju pagalbos tarnybų telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.
Tai reiškia, kad tokie pacientai jokiu būdu neturėtų savarankiškai vykti į gydymo įstaigas, juos į atitinkamas ligonines nugabens greitoji medicinos pagalba, kur medikai atliks visus reikiamus veiksmus, įskaitant ir visus reikalingus tyrimus. Gydytojai yra pasiruošę, laboratorija turi reikiamus reagentus, kurie leidžia kokybiškai ir greitai (per 6–8 valandas) nustatyti koronaviruso infekciją.
Tačiau svarbu pastebėti, kad tai yra daroma įvertinus klinikinius ir epidemiologinius požymius, leidžiančius įtarti koronaviruso atvejį. Nesant simptomų ar epidemiologinių kriterijų neatitinkantiems žmonėms tyrimai dėl naujojo koronaviruso neatliekami.
Jei žmogus nekeliavo į Kiniją ar Šiaurės Italiją, neturėjo sąlyčio su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju 14 dienų iki susirgimo, tokiu atveju pajutus peršalimo simptomus reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, – paaiškino SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Pakalniškienė.
Kad sumažintumėte pavojų užsikrėsti koronavirusu, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialistai pataria:
- plauti rankas vandeniu ir muilu arba trinti alkoholine priemone;
- kosėdami ir čiaudėdami prisidenkite nosį ir burną nosinaite arba alkūnės linkiu;
- venkite kontakto su peršalusiu arba į gripą panašių simptomų patiriančiu asmeniu;
- gerai išvirkite mėsą ir kiaušinius;
- venkite kontaktų su gyvais laukiniais ar ūkiuose auginamais gyvūnais be asmeninės apsaugos priemonių.
Kokie tyrimai atliekami pacientui ligoninėje?
„Vienas dalykas – nėra vienos ligos, t. y. žmonės gali karščiuoti ar turėti respiracinių simptomų dėl įvairių kvėpavimo takų virusų, taip pat ir gripo.
Jei kuris nors žmogus iš kitų įstaigų – pavyzdžiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) yra atsiunčiamas pas mus ar su NVSC žinia jį atveža greitoji, jis yra nuvedamas į atskirą korpusą ir ten apžiūrimas. Jei ateina žmogus pats iš gatvės, jis yra apžiūrimas apžiūros bokšte ir tada priimamas sprendimas, ką daryti. Pas mus ateina ir kitomis, net ne respiracinėmis, ligomis sergantys žmonės.
Taigi žmogus yra apžiūrimas, įvertinama, kas, kodėl ir kaip, ir jeigu jis atitinka tuos kriterijus, kurie dabar yra patvirtinti, jam atliekami tyrimai – paimamas tepinėlis iš nosiaryklės.
Tepinėlis pagal reikalavimus yra pervežamas į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją. Tada žmogus atskiroje palatoje laukia tyrimo atsakymo. Atsakymas gaunamas per įvairų laiko tarpą, kartais tai gali trukti ir gerą pusdienį. Jei žmogus atvyko, kai vieni tyrimai jau yra išvežami, jam tenka ir ilgiau palaukti. Čia viskas labai priklauso nuo logistikos.
O apskritai pacientas tiriamas pagal tai, kuo jis skundžiasi. Laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai yra atliekami pagal klinikinę situaciją. Mes netiriame visų vien tik dėl koronaviruso. Vertinama yra tai, kas žmogui yra, ir sprendimai dėl tyrimų kiekvienu atveju yra priimami individualiai.
Nėra jokio nurodymo, kad eidami pas ligonį, kuris sirgtų bet kokia respiracine infekcija, turime rengtis kaip „Žvaigždžių karuose“.
Nėra taip, kad ateina žmogus, pasako, jog buvo Italijoje, mes tik tepinėlį dėl koronaviruso paimame ir tik tai ištiriame. Taip, kai kuriais atvejais daroma tik tai, kai nėra jokių kitų įtarimų, tačiau kitais atvejais yra instrumentiniai tyrimai – pavyzdžiui, jei reikia, atliekame krūtinės rentgenogramą ir pan.“, – aiškino ILC Priėmimo skyriaus vedėjas L.Svetikas.
Kokių apsaugos priemonių imasi patys medikai?
„Jeigu turite minty tas ypatingų infekcinių atvejų taikytinas priemones – embolinius kostiumus, mes jų šiuo metu netaikome, nes nemanome, kad šiuo atveju reikia švaistyti tokius resursus. Šiuo atveju yra taikomos standartinės apsaugos priemonės: chalatas, pirštinaitės, kepuraitė ir respiratorius arba medicininė kaukė, paisoma rankų higienos.
Ne pas kiekvieną pacientą turime eiti užsidėję respiratorių, nebent atvežamas žmogus, kuriam tikrai įtariamas koronavirusas. Tačiau to nereikia einant pas viduriuojantį pacientą. Mes gi nežinome, kuo žmogus serga, vien iš tolo į jį pažiūrėję. Viskas turi būti atliekama sveiko proto ribose.
Mes bent jau savo Priėmimo skyriuje panikos nekeliame, nėra jokio nurodymo, kad mes, eidami pas ligonį, kuris sirgtų bet kokia respiracine infekcija, turime rengtis kaip „Žvaigždžių karuose“, – sakė L.Svetikas.
Nežino, ar nepritrūks apsaugos priemonių
Socialiniame tinkle nuotraukomis pasidalijo Kauno rajono greitosios pagalbos medikai. Jose – gydytojai su apsauginiais kostiumais, taip pat specialiai paruoštas automobilis.
Kaip sakė Kauno rajono greitosios pagalbos direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė, tai – nuotraukos prieš išvykstant į realų iškvietimą.
„Laimė, įtarimai dėl koronaviruso nepasitvirtino. Jūs klausiate, ar mes turime pakankamai apsaugos priemonių? O kas žino, kiek bus iškvietimų? Jos (apsaugos) pasibaigs. Mes turime pinigų, tačiau neturime, kur jų nusipirkti. Tikrai pirktume papildomai“, – kalbėjo įstaigos vadovė.
Ji teigė nežinanti, kas bus ateityje ir kaip įstaigos bus aprūpintos apsaugos priemonėmis: „Gal viskas bus gerai ir jų netrūks.“
Vykstant į iškvietimą dėl galimo koronaviruso, turi būti specialiai paruošti ir automobiliai – viskas, ką galima išimti (neštuvus ir pan), turi būti išimama, o automobilis izoliuojamas specialia medžiaga. Pasak pašnekovės, jei jos pritrūks, tada teks naudoti kitas alternatyvias medžiagas, pavyzdžiui, agroplėvelę.
Tiek ši medžiaga, tiek medikų naudojamos apsaugos priemonės yra vienkartinės – po iškvietimo jos išvežamos sunaikinti.
Pasak medikės, jau šią savaitę iš Milano atvažiuoja visa krepšinio komanda ir sirgaliai. „Atvyksta realūs žmonės iš realaus židinio“, – sakė N.Gudžiūnaitė-Bybartienė.
Greitosios pagalbos medikai: esame pasiruošę
Kauno miesto greitosios medicinos stoties direktoriaus pavaduotoja Ilona Kajokaitė sako, kad medikai yra pasiruošę galimam viruso patekimui į Lietuvą.
„Kaip ir visoje Europoje, nelabai ramu. Tačiau apsaugų turime. Tai – kombinezonai, akiniai, kaukės, respiratoriai, pirštinės. Tai – ne pirmas virusas Lietuvoje, todėl apsaugomis apsirūpinę. Visada turime turėti rezervą“, – sakė I.Kajokaitė.
Į klausimą, ar patiems medikams sudėtinga dirbti su apsaugomis, Kauno greitosios pagalbos atstovė teigė, jog apsauginių kostiumų medžiaga yra plona, jie – gana laisvi ir neribojantys judesių.
„Su skirtingomis apsaugomis – pirštinėmis, respiratoriais – mes jau esame dirbę ir dirbame, kai reikia, o šiuo atveju čia bus viskas viename“, – teigė I.Kajokaitė.
Gavę pranešimą apie galbūt užsikrėtusį pacientą Kauno greitosios pagalbos medikai jį vežtų į Kauno klinikinę ligoninę.
Kauno klinikinėje ligoninėje – atskiros patalpos
Kauno klinikinės ligoninės atstovas Saulius Tvirbutas sako, kad ligoninėje yra 11 atskirų izoliuotų nuo kitų įstaigų patalpų ir palatų, kur gali būti guldomi virusu apsikrėtę žmonės, o esant reikalui jų papildomai būtų dar šešios.
„Taip pat yra galimybės plėsti infrastruktūrą tokiems ligoniams guldyti. Kai greitosios medicinos pagalbos medikai į gydymo įstaigą pristato galbūt virusu apsikrėtusį žmogų, jis į ligoninę patenka pro atskirą įėjimą, kad išvengtų kontakto su kitais žmonėmis.
Beje, tai galioja ne tik įtarus koronanavirusą, tačiau ir visais kitais atvejais, kai yra oro lašeliniu būdu plintantys susirgimai“, – kalbėjo S.Tvirbutas.
Pasak pašnekovo, tokių ligonių, kuriems buvo įtariamas koronavirusas, jau buvo, tačiau nė vienam jis nebuvo patvirtintas.
S.Tvirbutas sako, kad iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro laboratorijos, esančios Vilniuje, atsakymas dėl to, ar žmogus užsikrėtęs virusu, ateina per maždaug šešias valandas.
Speciali tvarka yra ir medikams, kurie eina į tokio ligonio palatą. Atskiroje patalpoje pirmiausia jie turi persirengti.
S.Tvirbuto teigimu, ligoninė apsaugų (kostiumų ir kitų priemonių) turi pakankamas atsargas. O kalbėti apie patį gydymą, jei bus patvirtintas koronavirusas, pasak ligoninės atstovo, kol kas anksti.
Mat nuo šio konkretaus viruso medikamentų dar nėra, bet būtų gydomi simptomai – nuo virusinio susirgimo paūmėja kitos ligos, kuriomis žmogus sirgo.
„Mirties atvejai ar sunki ligos eiga, kaip rodo įvykiai svetur, pirmiausia ištinka tuos, kurie turėjo lėtinių ligų – hipertenziją, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, diabetą, kepenų funkcijos sutrikimus, kvėpavimo takų ligų.
Mūsų infektologų kvalifikacija yra gera, nuo pat pirmų susirgimų pasaulyje, pas mus nuolat rengiamos pratybos, turime protokolus, kaip elgtis tiek šios, tiek bet kurios kitos pavojingos infekcinės ligos atveju“, – sakė S.Tvirbutas.
Padaugėjo skambučių skubios pagalbos telefonu
Kaip 15min sakė Bendrojo pagalbos centro atstovė spaudai Vilma Juozevičiūtė, po šio savaitgalio dėl koronaviruso pastebimai išaugo sunerimusių gyventojų skaičius.
„Vien šį antradienį Vilniaus skyrius užregistravo daugiau kaip 50 skambučių“, – sakė V.Juozevičiūtė. Tiesa, pasak specialistės, tikslią statistiką, kiek skambinta iš visos Lietuvos, pasakyti sunku, nes atskiros koronaviruso klasifikacijos nėra, todėl tenka ieškoti ir rinkti skambučius iš bendro konsultacijų ir Greitosios medicinos pagalbos įvykių srauto.
Kaip sakė Bendrojo pagalbos centro atstovė, skambučių padaugėjo po savaitgalio, nes nemažai žmonių praėjusią savaitę praleido slidinėdami šiaurės Italijoje ir kituose kraštuose.
„Mūsų operatoriai dėl koronaviruso plitimo nebuvo kaip nors specialiai ruošiami. Vadovaujamės egzistuojančiomis tvarkomis ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rekomendacijomis.
Gavę skambutį iš sergančio asmens, operatoriai, išsiaiškinę kreipimosi priežastį ir adresą, pranešėją sujungia su greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriais. Apie konkrečius simptomus skambinantįjį jau klausinėja dispečeriai – didžiausia atsakomybė tenka būtent jiems.
Jei skambinantis žmogus neturi skundų dėl sveikatos, bet nori gauti daugiau informacijos ar turi konkrečių klausimų dėl viruso, jam nurodomas visą parą veikiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro telefonas (+370 618 79984). Būtent tokių skambučių, kai žmonės domisi situacija, sulaukiame daugiau nei dėl įtarimų užsikrėtus koronavirusu“, – kalbėjo V.Juozevičiūtė.
Visos naujienos apie koronavirusą specialiame 15min polapyje.
