Patarimų, kaip nustoti kramtyti nagus, yra daug. Vieni siūlo nagus tepti karčiais tepalais, kiti – apklijuoti pirštų galiukus pleistru. Ar tai padeda?
Pleistru apklijuotą nagą graužti sunkiau, bet tą pleistrą irgi galima nulupti. Visgi nagų kramtymas yra kur kas gilesnių bėdų, tokių kaip stresas, nerimas, įtampa, pasekmė. Nagų kramtymas įsijungia kaip gynybinis psichikos mechanizmas. Žmogus taip pašalina vidinę įtampą, nes geresnio būdo tuo momentu neranda. Išsprendus gilumines problemas, žmogui nebeliks poreikio raminti save kramtant nagus.
„Poreikis kramtyti nagus gali būti impulsų kontrolės sutrikimo arba obsesinio kompulsinio sutrikimo, kitaip dar vadinamo įkyrumų sindromu, simptomas. Pirmuoju atveju žmogus automatiškai kramto nagus, beveik nesuvokdamas ir dažnai net nesipriešindamas tokiam impulsui. O esant įkyrumų sindromui, žmogus supranta nagų kramtymo netikslingumą, bet tuo pačiu metu jaučia stiprų, įkyrų poreikį kramtyti nagą, nes tai suteikia jam trumpą nusiraminimą“, – sako psichiatras-psichoterapeutas Erikas Stankūnas.
Poreikis kramtyti nagus paaštrėja stresinėse situacijose, pavyzdžiui, per egzaminą, taip pat gyvenime įvykus reikšmingiems pokyčiams. Gimus naujam šeimos nariui, vaikui gali sumažėti saugumo jausmas, nes jam sunku suvokti, kodėl pakito tėvų elgesys jo atžvilgiu ir reikia dalytis dėmesiu su broliu ar sese.
Nagus kramtyti žmogus gali pradėti ir dėl to, kad nebesugeba įvykdyti jam keliamų ar jo paties sau išsikeltų užduočių, pavyzdžiui, gerai besimokantis vaikas gali patirti vidinį stresą, jei suprastėja pažymiai mokykloje, net jei jo niekas dėl to nesmerkia ar nespaudžia. Mažesni vaikai patiria diskomfortą, kai nesuvokia, ko iš jų reikalauja ar tikisi tėvai. Kramtydami nagus raminasi ne tik vaikai ir paaugliai, yra ir suaugusių žmonių iki gyvuonies nugraužtais nagais.
Barimas, gėdinimas ir pamokslavimas – neefektyvu
Anot psichiatro-psichoterapeuto E.Stankūno, didelė klaida yra barti, bausti ar gėdinti vaiką dėl apgraužtų nagų.
„Nagų kramtymas nėra nevalyvumo išraiška. Kaip žinoma, nagų kramtymo priežastis yra santykinis vidinio saugumo arba vidinio komforto sumažėjimas. Tikėtina, kad kažkas konfliktiško vyksta vaiko santykiuose su artimaisiais ar kitais jam svarbiais žmonėmis – klasiokais, draugais.
Vidinis konfliktas gali vykti ir santykyje su savimi tarp vidinio savęs įsivaizdavimo ir realybės reikalavimų. Į sąmonės lygmenį ištraukus nerimą ar stresą keliančią priežastį ir ją neutralizavus, nagų kramtymas baigsis savaime“, – pasakoja gydytojas E.Stankūnas.
Bausmėmis ir gėdinimu galima pasiekti atvirkštinį rezultatą: kai su stresu ar nerimu nebegalintis savarankiškai susitvarkyti vaikas už tai yra papildomai baudžiamas, jo saugumas ir komfortas dar labiau sumažėja, o poreikis kramtyti nagus tik stiprėja. Jei fiziškai to padaryti neįmanoma, pavyzdžiui, pleistru apklijavus pirštus, vaikas ras alternatyvių nusiraminimo būdų – pradės draskyti odą, vynios plaukus ant piršto ir juos raus, barbens pirštais, gali net pradėti mikčioti.
Kokių problemų sukelia negydomas nagų kramtymas?
„Nagų kramtymas yra nesąmoningas veiksmas, paprastai jis neperauga į savęs žalojimą, nes tai skirta nusiraminti ir kontroliuojamai situacijai sukurti – nukandęs nagą, žmogus pajunta palengvėjimą. Jis tarsi valdo situaciją – kremta nagą ir pasiekia aiškiai prognozuojamą rezultatą. Nereikėtų koncentruotis į patį nagų kramtymo procesą, ne jį reikia gydyti, nes tai yra tik nerimo ar streso pasekmė. Spręsti reikia pirminę problemą – saugumo ir komforto trūkumą“, – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro psichiatras-psichoterapeutas E.Stankūnas.
Nukandęs nagą, žmogus pajunta palengvėjimą. Jis tarsi valdo situaciją – kremta nagą ir pasiekia aiškiai prognozuojamą rezultatą.
Paauglystėje ir vyresniame amžiuje žmogus supranta, kad nukramtyti nagai neatitinka visuomenėje priimtų estetinių standartų, todėl pradeda gėdytis savo rankų, jas slepia. Tai gali apsunkinti žmogaus socialinį gyvenimą, menkinti savivertę.
Merginos dėl nukramtytų nagų negali pasidaryti ryškesnio manikiūro. Moterų žurnaluose dažnai patariama kramtančioms nagus pasidaryti brangų manikiūrą, kad būtų gaila jį gadinti graužiant nagus. Bet tai nebūtinai padeda, nes impulsas krimstelėti nagą dažnai būna nevalingas veiksmas jutiminiame, o ne sąmoningame lygmenyje.
Žiūrint iš fiziologinės pusės, nuolat kramtant nagus, gali pasikeisti nago ir pirštų galiukų anatomija. Odoje aplink apgraužtą nagą dažnai formuojasi pūlingi uždegimai, o vėliau ir randai. Infekcijos užkratas gali patekti iš burnos per pažeistą odą arba atvirkščiai, iš panagių, kur kaupiasi nešvarumai, per burną į organizmą.
Kaip susigrąžinti komforto ir saugumo balansą?
Psichologinės problemos, tarp jų ir poreikis graužti nagus, neišsprendžiamos greitai. Tik tais atvejais, kai nagų kramtymas yra reakcija į ūmų stresą, pavyzdžiui, laikant egzaminus ar patekus į naują kolektyvą, šis simptomas gali greitai išnykti savaime. Jei žmogus ilgą laiką kramto nagus, reikia aiškintis gilumines priežastis.
Suaugusiems žmonėms ir paaugliams, kurie geba žodžiais nupasakoti savo būsenas ir jausmus, gerai padeda psichoterapija. Dirbant su mažais vaikais, pasitelkiamas žaidimų metodas, kuris leidžia išsiaiškinti, kas vaikui sukėlė tokį didelį stresą, kad jis pradėjo save raminti kramtydamas nagus. Sužinojus priežastis, tam tikrais atvejais galima jas pašalinti, pavyzdžiui, jei vaikas patiria patyčias mokykloje, galima užkirsti joms kelią.
Kitais atvejais, išsiaiškinus vidines grėsmingas vaiko fantazijas, pavyzdžiui, kai vaikas stresuoja dėl prarasto tėvų dėmesio gimus naujam šeimos nariui, situacijos nepakeisi, tačiau, užuot barus ar rodžius nepasitenkinimą dėl apkramtytų nagų, reikėtų atkurti vaiko vidinio saugumo jausmą, jam suprantamu būdu parodant, kad jis nėra išstumiamas iš šeimos, o kaip tik įgauna naują – vyresniojo brolio ar sesės – vaidmenį ir yra labai svarbus tiek tėvams, tiek ir naujai atsiradusiam šeimos nariui.
