– Prieš pradėdami kalbėti apie kojų venų varikozės gydymą, pasiaiškinkime, kas tai yra?
– Venų varikozė yra veninės kraujotakos sutrikimas kojose, t. y., kai kraujas kojose pradeda tekėti priešinga kryptimi. Žmogus turi dvi pagrindines kraujotakos sistemas – arterinę ir veninę. Arterinės kraujotakos pagrindinis dirigentas yra širdis, ji labai lengvai kraują stumia į periferiją, organus, audinius, taip pat ir į kojas. Tačiau paskui kraujui reikia sugrįžti, nes viskas pas mus vyksta ratu. O tas sugrįžimas vyksta būtent venomis.
Kadangi žmogus vaikšto stačias, suprantame, kad kraujui nutekėti žemyn yra labai paprasta, tačiau jam reikia sugrįžti atgal. Kai tas sugrįžimas sutrinka, tada ir atsiranda sąlygos formuotis venų ligai, nes kraujas užsibūna kojose. Dar blogiau – jis pagauna priešingą kryptį ir pradeda tekėti atgal į kojas. Užsibūdamas kojose, venose jis pradeda jas plėsti ir atsiranda ta išraiška, kurią ir matome išorėje – guziukai, burbulai ant kojų.
– Dėl kokių priežasčių taip nutinka – kodėl kraujas ima tekėti žemyn?
– Taip nutinka, nes sutrinka venų vožtuvų funkcija. Vožtuvai yra venų sienelėje, jie leidžia kraujui lipti į viršų. Tačiau, jei vožtuvai nefunkcionuoja, nėra tų vadinamųjų kopėčių, ant kurių kraujas vis užsikabindamas lipa į viršų, tų vožtuvų įgimtas silpnumas ar gyvenimo eigoje įvykęs jų sutrikimas lemia venų ligos atsiradimą.
Polinkį šiai ligai žmonės dažnai atsineša iš šeimos.
– Kojų venų varikozė nėra tik estetinis klausimas. Kas gresia jos negydant?
– Man yra tekę skaityti antraščių, kad negydoma venų liga gali baigtis žmogaus mirtimi. Čia jau labai didelis gąsdinimas, nors šiek tiek tiesos yra. Liga yra gana lėtaeigė, prasideda nuo kosmetinių defektų – dėl to į gydytojus dažniau kreipiasi moterys, nes jos nėra abejingos savo išvaizdai. Vyrai dažniausiai kreipiasi, kai ant kojų jau atsiradusios venų varikozinės šakos, yra trofikų sutrikimas, net komplikacijos.
Atsiradus diskomfortui kojose, turint šeimoje žmonių, kurie sirgo šia liga, reikėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgą ir išsitirti.
Taigi tie pirmieji kapiliarai ar venulės, kurie signalizuoja, kad kažkas keičiasi kraujotakos sistemoje, ir yra pirmi simptomai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį ir eiti pas specialistą pasitikrinti.
Neretai mes nieko nematome, tačiau žmonės jaučia kojų tinimą, atsiranda mėšlungis, niežulys, teko matyti atvejų, kai net atsivėrusi žaizda – vadinamoji veninė opa, tačiau neturime jokios venų ligos išraiškos. Taigi mano patarimas – atsiradus diskomfortui kojose, joms tinstant – o ypač tada, kai tinsta viena koja, turint šeimoje žmonių, kurie sirgo šia liga, dirbant stovimą darbą ir po jo jaučiant didesnį kojų nuovargį ir pan., reikėtų kreiptis į kraujagyslių chirurgą ir išsitirti.
– Kaip gydoma venų varikozė? Ir pagal ką sprendžiate, kokį gydymą taikyti pacientui?
– Per pastaruosius 50 metų šios ligos gydymo būdai labai progresavo ir paįvairėjo. Anskčiau buvo tik klasikinės chirurgijos gydymo metodas, šiandien jų turime kur kas daugiau.
Niekas negali paneigti, kad chirurginis būdas išgydo pacientą. Tačiau jis turi tam tikrų rizikų, niuansų, dėl kurių žmogui reikia ilgiau sveikti, ilgesnis nedarbingumas, mažiau estetikos, daugiau rizikų, susijusių su tromboemboline komplikacija. Tokių dalykų yra nutikę, matyt, dėl šių priežasčių buvo ieškoma naujesnių, paprastesnių šios ligos gydymo metodų, kur koja lieka sveika ir vizualiai gražesnė, nei taikant chirurginį gydymą.
Be klasikinio chirurginio, šiandien taikomas ir lazerinis gydymas. Žiediniais lazeriais pasiekiami puikūs rezultatai, pacientas greitai sveiksta, po operacijos kojos gera atrodo.
Yra ir minimaliai invazyvių gydymo metodų – tai skleroterapija ir naujausias metodas Lietuvoje, nors pasaulyje taikomas jau seniai, – tai gydymas bioklijais.
– Prieš porą metų Lietuvoje kojų venų varikozės gydymas bioklijais buvo pavadintas perversmu šioje srityje. Trumpai papasakokite apie kiekvieną gydymo metodą ir kuo ypatingas gydymas bioklijais, palyginti su kitais?
– Atliekant chirurginę operaciją serganti vena yra fiziškai pašalinama. Po tokios operacijos lieka randai, nes reikia susiūti. Kadangi vena išimama per visą ilgį, nukenčia ne tik aplinkiniai audiniai, bet ir limfinė kraujotaka, nervai, kurie eina palei veną. Po šios operacijos pacientui būtina kruopštesnė, ilgesnė slauga, ilgesnis yra ir gijimo, lovos režimo laikotarpis. Tokiu atveju žmogus mažiau juda, taip atsiranda didesnė tikimybė formuotis mikrotrombams, kurie gali keliauti.
Kiti šios ligos gydymo metodai vadinami endovaskuliniais – tai reiškia, kad gydoma yra kraujagyslės viduje. Kraujagyslė nėra šalinama, tačiau taip apdorojama, kad kraujotaka iškart susitvarko.
Jei tam naudojame lazerį, jo spinduliu vena yra apšviečiama iš vidaus. Lazerio spindulys išgarina vandenį iš venos sienelės, tada ji susitraukia, surandėja ir nuo 6 iki 12 mėnesių išnyksta. Po pusmečio–metų tirdami pacientą echoskopu tos venos nebematome. Ji yra tarsi pašalinta, nors jokio pjūvio nebuvo. Iš vidaus rezultatas toks pat, kaip ir atlikus chirurginę operaciją, tačiau iš išorės rezultatas daug geresnis. Žmogus po operacijos gali atsistoti, vaikščioti.
Dar vienas gydymo metodas, kai pasitelkiami bioklijai. Jie medicinoje taikomi jau seniai: buvo pradėti taikyti neurochirurgijoje, kardiochirurgijoje, 1995–1998 m. buvo daug publikacijų kaip bioklijais klijuojamos atsisluoksniuojančios aortos aneurizmos, kaip sandarinamos siūlės darant kraujagyslės anastamozę.
Gydymas bioklijais netaikomas tada, kai venų liga jau yra pažengusi.
Kalbant apie venų varikozės gydymą, specialiais prietaisais patenkama į venos vidų ir įvedami specialūs klijai, kurie suklijuoja sieneles, kraujotaka susitvarko, o pati vena per 6–12 mėnesių taip pat išnyksta. Gydymas bioklijais netaikomas tada, kai venų liga jau yra pažengusi, jis labiau tinka pradinėms ligos stadijoms. Tai tikrai puikus metodas, greit atliekamas – operacija trunka 15 minučių (palyginti: chirurginė – nuo 40 minučių iki valandos), po jos pacientas tikrai gali atsistoti ir iš operacinės eiti namo.
– Nuo ko priklauso, kuris gydymo būdas skiriamas pacientui?
– Yra būdai, kuriuos mėgsta gydytojas, kuriais jis tik ir operuoja. Aš atlieku visus, kuriuos aptarėme, todėl man asmeniškai yra lengva parinkti gydymo būdą, atsižvelgiant į kitus kriterijus.
Pavyzdžiui, jei pacientė yra jauna moteris, jai svarbu estetinis vaizdas, renkamės mažiau invazyvią operaciją. Jei venų liga yra pažengusi ir negalima įvesti lazerinio zondo iš vidaus, pacientui siūlomas chirurginis gydymas.
Kompresinės kojinės yra viena priemonių, kuri skatina gijimą po operacijos. Jos būtinos, jei pacientui atlikta klasikinė chirurginė, lazerinė operacija ar skleroterapija. Tačiau jų nereikia dėvėti atlikus gydymą bioklijais. Todėl, jei pacientas atėjęs sako norintis operacijos, po kurios nereikėtų dėvėti kompresinių kojinių, jam skiriamas gydymas bioklijais. Jis ypač populiarus Azijoje, Pietų Amerikoje – kur šiltesnis klimatas. Taigi susidėję visas aplinkybes, paciento lūkesčius, parenkame jam gydymą.
Žinoma, jei ateina žmogus ir sako, noriu gydymo bioklijais, bet matome uždelstą venų ligą, klausimas, ar tai darysime. Paciento lūkestis ir gydytojo galimybės ne visada sutampa.
– Ar gydymas bioklijais tinkamas visiems pacientams? Teko skaityti, kad jautriems žmonėms gali sukelti alerginių reakcijų. Kaip tai patikrinama?
– Yra atvejų, kai bet kokia substancija sukelia alergiją. Klijai yra svetimkūnis, kurį laiką liekantis mūsų organizme, paskui jie išnyksta. Todėl labai svarbu gydytojui surinkti anamnezę, pasikalbėti su pacientu apie jo jautrumą. Pacientai paprastai žino, kam jie yra alergiški. Jei žmogus yra labai jautrus ir jo organizmas į daug ką reaguoja, šio gydymo metodo reikėtų nesirinkti.
Specialūs testai, kurie parodytų, ar žmogus alergiškas klijams, nėra atliekami. Tačiau per pastaruosius penkerius metus buvo referuota gal tik apie porą tokių atvejų. Amerikiečiai pateikė savo penkerių metų apžvalgą – rezultatai tikrai gana geri, nenusileidžiantys kitiems endovaskuliniams gydymo metodams.
– Ar yra kokių nors būdų, priemonių, kurie padėtų išvengti kojų venų varikozės arba sustabdyti jos plitimą?
– Esu internete radęs stebuklingų tepalų, tablečių, kurie neva išgydo. Bet, patikėkite manimi, nemačiau nė vieno, pasveikusio nuo šių tepalų ar tablečių.
Kompresinės kojinės taip pat neišgydo, tačiau jos yra vienintelė priemonė, kuri gali pristabdyti ligą.
Kompresinės kojinės taip pat neišgydo, tačiau jos yra vienintelė priemonė, kuri gali pristabdyti ligą. Kol jas dėvite – liga sustoja. Jei tik nusimaunate, atsistojate, liga vėl pradeda „kapsėti“. Kaip greit ji progresuos, priklauso nuo to, stovimą, sėdimą darbą dirbate, jei esate labai aukštas, liga progresuoja greičiau, jei žemas – lėčiau.
Pirmas dalykas, kurį reikėtų padaryti, – tai pasikalbėti su savo tėvais, artimaisiais. Jei šeimoje ta liga yra, į tai labiau reikia atkreipti dėmesį ir ateiti profilaktiškai pasitikrinti. Taip pat tikrintis verta jaunoms moterims iki nėštumo ir jei matote bet kokį nors simptomą.
Ir būtent intervencija – didesnė ar minimali – yra vienintelis būdas, kuris ligą išgydo.
