Kraujagyslių chirurgas įspėja, ko nedaryti plečiantis venoms: gydymo aukso standartas ir alternatyvos

Daugiau nei 20 metų konsultuojantis ir operuojantis venų varikoze sergančius pacientus Baltijos-Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas Arūnas Grinkevičius įvardijo, kokias klaidas dažniausiai daro sergantieji venų varikoze ir kas yra išsiplėtusių venų gydymo aukso standartas.
Kojų venų varikozė
Kojų venų varikozė / 123RF.com nuotr.

„Venų varikozės gydymo metodai tampa vis švelnesni, paprastesni, mažiau pavojingi. Progresas nuo tų laikų, kai venų varikozę gydėme chirurgiškai – atlikdami narkozę, darydami pjūvį ir šalindami nesveiką veną, kuri nebeatlieka savo funkcijos, – milžiniškas. Dabar pasitelkiami įvairūs lazeriai, kiti modernūs gydymo būdai, nors chirurgiškai venos vis dar operuojamos, kai kiti gydymo metodai nebetinka“, – sakė patyręs kraujagyslių chirurgas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Grinkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Grinkevičius

Lazerio procedūra tausoja audinius

Pasak daktaro A.Grinkevičiaus, atvira chirurgija reikalauja narkozės, sudėtingesnė pooperacinė slauga. Endovaskulinė chirurgija, į kurią atvedė medicinos mokslo pažanga, leidžia venų varikozės problemą spręsti iš vidaus, minimaliai invaziškai.

„Gydant lazeriu bendrinės nejautros ir narkozės nebereikia dėl to, kad pati procedūra yra švelni – netraumuoja audinių, nepakenkia aplinkiniams nervams, kraujagyslėms. Todėl gydymas lazeriu ir yra patrauklus“, – lygino A.Grinkevičius.

Dėl negydomų kojų venų – grėsmė gyvybei

Kokie procesai vyksta plečiantis kojų venoms, ir kodėl nesprendžiant šios problemos net ir gyvybei gali iškilti grėsmė?

„Trumpai sakant, venų varikozė yra sutrikusi kraujotaka kojose. Sutrikimą lemia vožtuvai, kurie žmogui sėdint ar stovint turi užsidaryti, bet neužsidaro. Gulint kojų venų kraujotaka susitvarko, tačiau mes didžiąją dalį laiko vaikštome arba sėdime, ir, sergant venų varikoze, atsisėdus, atsistojus vožtuvų sistema nebeveikia, todėl kraujas nebesidrenuoja nuo kojų, o kaupiasi jose“, – suprantamai aiškino A.Grinkevičius.

123RF.com nuotr./Venų varikozė
123RF.com nuotr./Venų varikozė

Kas vyksta progresuojant ligai?

Progresuojant venų varikozei atsiranda net ir išoriškai matomų rezervuarų – kraujo, kuris neturi, kur dingti, prisipildymų. Pradeda tinti koja, ūmėja tam tikri uždegiminiai procesai, nes kraujas turi tekėti, suktis gyvybės ratu.

„Net ir išoriškai pradeda matytis išsiplėtusios venos, trūkinėjantys kapiliarai, tinstančios kojos, galų gale, tos venos užsitrombuoja arba atsiveria negyjančios trofinės opos, nes oda taip pat pavargsta nuo sutrikusios kraujotakos. Ir, jei iš pradžių venų varikozė vertinama kaip estetinė problema, negydoma ji tampa rimta sveikatos problema“, – pabrėžė kraujagyslių chirurgas.

Venų varikozė – liga, kuri nesustoja

Pasak gydytojo, kiekvienas jo pacientas gali patvirtinti, kad visiems tą patį sako: geriau spręsti venų varikozės problemą, kol dar nėra akivaizdžių sutrikimų kojose, o matoma tik estetinė problema – minimalūs venų, kapiliarų išsiplėtimai. Tuomet gydytojas gali padaryti jūsų kojas gražias ir sveikas. Ypač tai aktualu moterims.

„Bet, jeigu norite įsitikinti, ar liga tikrai progresuos – galima laukti. Kada nors patys pamatysite ir įsitikinsite, bet tai jau bus sveikatos iššūkis. Reikės daugiau operuoti, šalinti daugiau susiformavusių nepratekančio kraujo rezervuarų, nes venų varikozė yra viena iš ligų, kuri nesustoja“, – įspėjo Baltijos-Amerikos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas.

Pataria pasirodyti nėštumo metu ir po jo

Žinant, kad šeimoje yra sirgusių venų varikoze, A.Grinkevičius patarė galvoti apie profilaktiką, laikas nuo laiko ateiti pas kraujagyslių chirurgą flebologą pasitikrinti venų vožtuvų funkcijų, juolab kad diagnostikai naudojama neskausminga echoskopija.

Vida Press nuotr./Konsultacija dėl venų varikozės
Vida Press nuotr./Konsultacija dėl venų varikozės

„Moterims patartina ateiti pasikonsultuoti šeimos planavimo periodu, nėštumo metu ir po jo, nes tai dažnai paskatina ligos progresą. Tas pasitikrinimas yra ypač svarbus“, – patarė A.Grinkevičius.

Ligos progresavimą pristabdo tik kojinės

Jeigu ant savo kojų jau matome išsiplėtusius kapiliarus ar išryškėjusias venas, bene vienintele priemone, kuri pristabdo ligos progresavimą, kraujagyslių chirurgas įvardino elastinę kojinę, kuri apsimauna iš ryto ir nusimaunama vakare.

„Kai iš ryto apsimovę kojines jūs atsistojate, kraujotaka nesutrinka arba sutrinka mažiau. Tai yra veikianti ir vienintelė priemonė stabdyti ligos progresą, tačiau kartu – ir papildomas rūbas. Ne visiems jis patinka ir tinka, ne visi sezonai dėvėti kojines palankūs. Dažnai žmonės pasisako, kad turi elastines kojines, tačiau ne ant kojos, o spintelėje, stalčiuje, tad, natūralu, kad tai nepadeda. Reikia jas mūvėti“, – komentavo gydytojas.

Gydymą derina su atostogomis

Kaip sako A.Grinkevičius, kojų venų operacijoms visi sezonai geri. Pagrindinis trūkumas vasarą – pooperacinis elastinės kojinės dėvėjimas, kuris rekomenduojamas dvi savaites po operacijos. Nepaisant to, vasarą sveikatos problemų spręsti atvyksta ne tik vietiniai, bet ir svetur gyvenantys žmonės. Jie ne tik pasigydo, bet ir spėja paatostogauti, nes šiuolaikinis venų gydymas yra švelnus, minimaliai invazinis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Operacinėje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Operacinėje

„Lazerių chirurgija Lietuvoje pradėjo populiarėti apie 2000-uosius metus. Aš pats pastaruosius 10 metų aktyviai dirbu su chirurginiais lazeriais, pradžioje teko pradėti nuo pirmosios kartos lazerių, o šiandien Baltijos-Amerikos klinikoje venų operacijoms naudojame pačius moderniausius“, – pasakojo kraujagyslių chirurgas.

Kuo skiriasi chirurginiai lazeriai?

Dažnai pacientai klausia, kuo skiriasi lazeriai. Pasak A.Grinkevičiaus, pirmosios kartos lazeriai turėjo šiek tiek kitokius šviesolaidžius – prietaisus, įvedamus į venos vidų per adatą. Būtent viduje su šiuo šviesolaidžiu, paleisdami lazerio spindulį, apšviečiame veną iš vidaus.

Kraujagyslių chirurgas atkreipė dėmesį į dvi labai svarbias charakteristikas – šviesolaidžio ir lazerio spindulio.

„Lazerio spindulys matuojamas nanometrais, taigi, lazerinėje chirurgijoje mes pradėjome nuo 980 nanometrų, o šiandien operuojame 1400 nanometrų spinduliu. Jei pirmosios kartos lazeris veikė į hemoglobiną – kraują, esantį venoje, kitaip tariant, venos turinį, tai šiandien dirbame su lazeriu, kurio spektras siekia iki 1500 nanometrų ir spindulys jau veikia vandens molekulę, taigi, ir venos sienelę. Būtent ją mums ir reikia apdoroti iš vidaus, kad ji išgarintų vandenį, susitrauktų ir išnyktų, – aiškino kraujagyslių chirurgas. – Chirurgijoje, kaip minėjau, pašalinama vena. O štai lazeriu venos nešaliname. Ją apdorojame iš vidaus tam tikro spektro šviesa išgarindami vandenį ir vena išnyksta pati“.

Svarbi ir paties šviesolaidžio charakteristika. „Anuomet pradėjome operuoti tiesiai šviečiančiais šviesolaidžiais. Tai buvo didelis žingsnis į priekį, tačiau grubesnis, skausmingesnis būdas, palyginus su šiandien naudojamais žiediniais lazeriais. Turint omenyje, kad vena yra kaip vamzdelis, žiedinis šviesolaidis apšviečia visą jos spindį, nepalikdamas jokių aklųjų zonų. Tokiu būdu visa vena susitraukia ir mes galime būti tikri, kad ateityje ji nebeatsinaujins. Juk niekas nenori sugrįžti pas chirurgą antrą kartą“, – komentavo A.Grinkevičius.

Baltijos-Amerikos klinikoje gydytojas dirba dvigubo žiedo lazeriu – dar aukštesnio lygio technologija su dar aukštesnio lygio banga, kuri suteikia žmogui šiuo metu švelniausio įmanomo gydymo ir gijimo galimybę.

Svarbiausias gydytojo patarimas – išsitirti

Žinoma, ne pacientas renkasi, o gydytojas parenka tinkamiausią gydymo būdą. Pirmasis dalykas, kurį patarė gydytojas A.Ginkevičius pacientams, susidūrusiems su venų varikoze, – užsirašyti į gydytojo kraujagyslių chirurgo konsultaciją.

„Ne vienas atvejis buvo mano praktikoje, kai žmogui atrodė, jog reikia operuotis, o išsityrus paaiškėjo, kad ne. Dėl to pirmas mano rekomenduojamas žingsnis – atvykti neskausmingai išsitirti“, – ragino patyręs gydytojas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Grinkevičius
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Arūnas Grinkevičius

Kaip pabrėžė angiochirurgas, 90 proc. atvejų pacientų tinka venų gydymas lazeriu, ypač – pradinėse stadijose. Tačiau yra ir kitų alternatyvų.

„Jeigu žmogus nėra labai uždelsęs, liga nepažengusi, mes galime taikyti skleroterapiją, naudodami specialias medicinines putas ar bioklijus. Tačiau pirmas žingsnis – nustatyti, kokia yra liga, kokia jos forma ir kokį gydymo būdą pasirinkti. Tam reikia pacientą ištirti, o tyrimą turėtų atlikti kraujagyslių chirurgas, kuris ruošiasi pacientą gydyti, nes jis geriau gali suprasti, koks metodas konkrečiam žmogui optimaliausias“, – patarė A.Grinkevičius.

Plačiau apie alternatyvius venų varikozės gydymo būdus, taikomus Lietuvoje ir pasaulyje, apie venų ligų diagnostiką bei gydymą po dešimties metų ir kokios idėjos gimsta mokslininkų galvose šiandien, Baltijos-Amerikos klinikos gydytojas kraujagyslių chirurgas A.Grinkevičius apžvelgė „Gydytojas pataria“ laidoje. Kviečiame pasiklausyti.

VIDEO: Konsultacija be eilės: angiochirurgas A.Grinkevičius – apie venų operacijas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis