„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kraujo donorystė: ką derėtų žinoti?

Birželio 14-ąją minima Pasaulinė kraujo donoro diena. Daugelis net nepagalvoja, kad neatlygintina donorystė gali išgelbėti gyvybes tūkstančiams žmonių, tarp jų ir jūsų artimiesiems ar net jums patiems. Juk likimo vingiai nenuspėjami ir niekada nežinai, kas gali nutikti...
Kraujo donorystė
Kraujo donorystė / „Fotolia“ nuotr.

Procedūra – paprasta ir greita

Ar tapti donoru – apsisprendimo reikalas. Kiekvienas turime asmeninių motyvų už ir prieš. Kai kurie gal ir norėtų duoti kraujo, kažkam išgelbėti gyvybę, bet juos sulaiko nepagrįstos baimės, iškilę klausimai. Pamėginsime į juos atsakyti.

Jeigu sumanėte tapti kraujo donoru, turėtumėte žinoti, kad visa informacija – jūsų asmens duomenys, sveikatos būklė, kraujo tyrimų rezultatai – bus slapta, viešai neskelbiama. Kraujo donoras bet kada gali nutraukti donorystę.

Beje, ne visi žmonės tinka būti donorais. Tik sveiki nuo 18 iki 65 metų. Svarbu ir kūno svoris, turite sverti ne mažiau kaip 50 kilogramų. Negalima tapti donoru sergant cukriniu diabetu, onkologinėmis ligomis ir kt. Net jei vėžys yra išgydytas ir žmogus yra šiuo metu sveikas, davus kraujo liga gali atsinaujinti.

Sumanius tapti kraujo donoru, reikia kreiptis į vieną iš kraujo centrų (informacijos rasite čia). Procedūra saugi, paprasta ir greita. Tereikia pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą, ir užpildyti donoro apklausos anketą.

Taip pat skaitykite: Jauniausiai pasaulyje milijardierei turtus krauna mažas kraujo lašas

Tuomet gydytojas patikrins bendrą sveikatos būklę ir įvertins, ar galite duoti kraujo. Turėtumėte žinoti, kad Kell antigeną turintys žmonės taip pat gali būti kraujo donorais.

Kaip pasiruošti donorystei

Jeigu sumanėte atlikti gerą darbą, prieš duodami kraujo, turite būti pailsėję ir pavalgę, taip pat nerūkę. Jei būsite alkani, pervargę, tarkim, po sunkaus darbo ar naktinės pamainos, apims silpnumas.

Dieną prieš duodant kraujo ir jau davus patartina gerti daugiau skysčių nei įprastai, ypač tinka natūralus mineralinis, arbata, vaisių sultys. Taip pat nerekomenduojama valgyti riebaus ir aštraus maisto, vartoti svaigiųjų gėrimų.

Taip pat skaiykite: Ką rodo bendras kraujo tyrimas? Gydytojos komentaras

Paėmus kraujo, uždedamas sterilus tvarstis, kurį reikia laikyti apie dvi valandas. Negalima jo sušlapinti. Po procedūros rekomenduojama 10–15 minučių pailsėti, nes dėl jaudulio gali svaigti galva, varginti laikinas bendras silpnumas. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti sunkaus fizinio darbo.

Plačiau apie neatlygintiną donorystę skaitykite 24-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje.

Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (24 nr.)
Redakcijos archyvo nuotr./Žurnalo „Ji“ viršelis (24 nr.)

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs