„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kraujo donorystė per karantiną: kraujo reikia kasdien. Kaip jo duoti saugiai?

Lietuvoje dėl koronaviruso vyksta įvairios akcijos, skatinančios aukoti medikams. Tačiau šalyje veikiančių kraujo centrų atstovai teigia, jog ne mažiau svarbu dabar duoti kraujo – šis poelgis yra ne mažiau prasmingas, nei finansinė auka ar savanorystė.
Nacionalinis kraujo centras
Nacionalinis kraujo centras / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Nors šalyje didelio nerimo dėl senkančių atsargų šiuo metu nėra, tačiau medikai įspėja: kraujo atsargos turi būti pildomos nuolat. Kraujo surinkimą riboja ir tai, jog, prasidėjus karantinui, kraujo centrai negalėjo vykti į įmones ar mažesnius miestus bei ten organizuoti kraujo donorystės akcijų.

Tačiau dėl ateityje galimų kraujo atsargų sumažėjimo Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimu, šalies kraujo centrams suteiktas leidimas organizuoti mobiliąsias kraujo donorystės akcijas karantino metu.

Kraują duoti – saugu

Nacionalinis kraujo centras (NKC) per dieną Lietuvos mastu surenka apie 150 donorų kraujo, tačiau tokie skaičiai kraujo poreikio pilnai nepatenkina. Tam, kad būtų atstatytas kraujo rezervas, per dieną donacijų turi būti ne mažiau kaip 200. Šiuo metu ypač trūksta O RhD – (pirmos neigiamos) kraujo grupės kraujo.

NKC vadovas Daumantas Gutauskas tvirtina, kad daug žmonių šiuo metu negali būti kraujo donorais, nes per pastarąsias 28 dienas lankėsi užsienyje, turėjo kontaktą su koronaviruso infekcija užsikrėtusiais asmenimis, dalis žmonių karantino metu tiesiog baiminasi išeiti iš namų.

NKC imasi įvairių įmanomų priemonių situacijai spręsti, tarp jų – kraujo donorų atsivežimas NKC transportu didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.

„Sveikam žmogui dovanoti kraujo yra visiškai saugu. NKC nėra gydymo įstaiga, taigi potencialios rizikos susidurti su sergančiais asmenimis nėra. Laikomės visų saugumo reikalavimų – nuolat dezinfekuojame patalpas, paviršius, darbuotojai naudojasi vienkartinėmis apsaugos priemonėmis“, – sako D.Gutauskas.

Kraują Lietuvoje surenka NKC, Santaros klinikų Kraujo centras ir Kauno klinikų Kraujo centras.

Procesas negali nutrūkti

„Kai viskas prasidėjo, kai buvo paskelbtas karantinas, aš pagalvojau: ar nebus netekčių daugiau dėl to, kad kažkam XXI amžiuje pritrūks kraujo, o ne nuo viruso?

Tokia mintis knibždėjo, kai tik paskelbus karantiną donorai masiškai pradėjo atsisakyti atvykti į Kraujo centrą“, – 15min GYVENIMUI sakė Santaros klinikų Kraujo centro vadovė Lina Kryžauskaitė.

Sumažėjus donorų skaičiui centras ėmėsi aktyvios viešinimo kampanijos.

„Kreipiamės į Lietuvos žmonės prašydami supratimo ir pagalbos, kurios bet kurią akimirką gali prireikti jums ar jūsų artimiesiems“,

„Nepamatuota baimė gali nužudyti“.

Taip medikai kreipėsi į donorus, prašydami nenustoti aukoti kraujo.

„Juk nežinia, kada tavo artimam reikės kraujo ir jo nebus. Tam nereikia ir koronaviruso. Tada ir pagalvoji, kad tai būtų absurdas, kai žmogus nukraujuotų dėl kažkokio paprasto dalyko, nes nebuvo kraujo.

Ir žmonės atsišaukė. Labai norėtume jiems visiems padėkoti. Tačiau svarbu akcentuoti, kad tas procesas negali nutrūkti. Nėra taip, kad pasipildėm atsargom ir padėjom tašką. Ne, atsargos turi savo galiojimo laiką, kaip ir bet koks produktas“, – kalbėjo pašnekovė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinis kraujo centras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nacionalinis kraujo centras

Kraujo reikia kasdien

Tam, kad būtų užtikrinamos kraujo atsargos, Santaros klinikų Kraujo centre kraują duoti kasdien turi apie 100 donorų.

„Dabar tiek panašiai ir sulaukiame. Dabar, kai planinės operacijos yra sustabdytos, poreikis kraujo yra taip pat sumažėjęs, bet tų pacientų, kuriems gydymas tęsiamas, yra. Yra transplantacijos, gimdymai, traumos. Kraujo reikia.

Panikos nėra, bet jei atsiras sunkesnės būklės pacientų, susijusių su tuo pačiu virusu, ir jiems gali reikėti kraujo. Sudėtingos technologijos irgi reikalauja kraujo komponentų“, – teigė L.Kryžauskaitė.

Atvykusiems matuojama temperatūra

L.Kryžauskaitė pasakojo, kad donorus centro specialistai kviečia ir asmeniškai skambindami žmonėms telefonais, mat kiekvienas, anksčiau davęs kraujo, palieka savo kontaktinius duomenis.

„Ir kai žmonėms paaiškini, kad tai – saugu, jie atsiliepia, atvyksta. Taip pat saugome ir savo personalą, nes jei jie susirgs – nebus kam surinkti kraujo“, – sakė L.Kryžauskaitė.

Santaros klinikų Kraujo centras kol kas mobilių išvykų neplanuoja, mat reikiamą kraujo donorų skaičių surenka centre. Be to, dirbant centre yra lengviau laikytis saugumo rekomendacijų, taip dirbti mažiau rizikinga patiems medikams. Tačiau jei kraujo atsargos mažės ir nebus reikiamo donorų skaičiaus, mobilios akcijos bus organizuojamos.

Kraujo centras, užtikrindami donorų ir personalo saugumą, nuolat dezinfekuoja patalpas ir įrangą, iš anksto apklausia kiekvieną donorą dėl buvusių ar esamų kontaktų su galimai sergančiais asmenimis.

Atvykus donorams bekontakčiu termometru yra matuojama kūno temperatūra, jei pats atvykęs žmogus neturi, duodama vienkartinė kaukė, kurią prašoma dėvėti viso vizito metu.

Prieš atvykstant duoti kraujo donorai kviečiami registruotis telefonu, o neregistruoti ir donorus lydintys asmenys, vaikai į kraujo centrą neįleidžiami.

Nacionaliniame kraujo centre donorų mažėja

Kiek kitokios nuotaikos Nacionaliniame kraujo centre, kuris nuolat organizuodavo išvykas į kitas šalies savivaldybes ir kurios padaliniai veikia didesniuose Lietuvos miestuose.

„Iki karantino Nacionalinis kraujo centras per dieną visoje Lietuvoje surinkdavo apie 200–300 kraujo donorų. Tai kraujo donorų skaičius, kurio mums reikia visiškai patenkinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų poreikį.

Įvedus karantiną šie skaičiai sumažėjo kone pusiau. Apskaičiavus vidurkį, per dieną Lietuvos mastu surenkame apie 100–150 kraujo donorų. Deja, stebimas šio skaičiaus mažėjimas. Pavyzdžiui, per dvi savaitgalio dienas kraujo davė tik 45 kraujo donorai“, – 15min GYVENIMUI sakė Nacionalinio kraujo centro laikinai einanti donorystės skyriaus vedėjos pareigas gydytoja Ieva Linkevičiūtė.

Donorų skaičiaus mažėjimas centre labiausiai pasijuto dėl to, jog karantino metu buvo uždraustos kraujo donorystės akcijos.

„Dabar gavome leidimą organizuoti. Nėra lengva susiorganizuoti, nes daug įstaigų ir įmonių dirba nuotoliniu būdu. Deriname išvykimus, laukiame atsakymų. Be to, žmonės įsibauginę, bijo atvykti duoti kraujo“, – kalbėjo pašnekovė.

Nacionalinis kraujo centras taip pat priima donorus, kurie užsiregistravo iš anksto, tačiau jei ateina žmogus be registracijos, įvertinus jo sveikatos būklę, jis taip pat priimamas.

„Visiems, davusiems kraujo, atliekame tyrimus nuo sunkių infekcinių, tokių kaip ŽIV, hepatitas B, C, sifilis ir pan. Nuo COVID-19 kraujas netiriamas, nes remiantis moksliniais duomenimis, ši infekcija plinta oro-lašeliniu būdu“, – kalbėjo I.Linkevičiūtė.

Nacionalinio kraujo centro punktai veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs