Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kraujo ligos – ne visos pagydomos, bet vilčių teikia nauji moksliniai tyrimai

Kraujas – ne tik viena svarbiausių, bet ir viena įdomiausių mūsų organizmo dalių. Apie kraujo ligas, jų gydymą bei naujus terapijos metodus kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja hematologe doc. dr. Milda Rudžianskiene.
AdobeStock_620385059
AdobeStock_620385059

Visi žinome bent porą kraujo ligų, kad ir mažakraujystę, ar kraujo vėžį. Ar kraujo ligų yra daug?

Taip, kraujo ligų yra daug. Kiekviena jų susijusi su kuriuo nors kraujo elemento: baltųjų kraujo kūnelių, raudonųjų kraujo kūnelių, kraujo plokštelių ar plazmos sutrikimais. Pavyzdžiui, leukemija, limfoma ar mieloma yra baltųjų kraujo kūnelių ligos; pilnakraujystė, mažakraujystė ‒ raudonųjų kraujo kūnelių; su krešėjimo faktoriais susijusios įvairios krešėjimo ligos ir t. t. Tad, pasikartosiu, ligų yra tikrai daug.

Kurios jų sunkiausios?

Jeigu kalbėtume apie piktybines kraujo ligas, paprastai jos susijusios su baltaisiais kraujo kūneliais. Dažniausiai žmones suserga leukemija – tiek lėtine, tiek ūmine. Kita didelė grupė, tai limfomos. Trečioji – mieloma. Tai ‒ vėžinių kraujo ligų grupės.

Kuri jų sunkiausia – sudėtinga pasakyti. Nėra būdo pamatuoti sunkumo, nes kiekvieno atskiro žmogaus organizmas su liga kovoja skirtingai, o kiekvienam sergančiajam jo liga sunkiausia. Tačiau bendrai vėžinius susirgimus, tiek dėl jų keliamo pavojaus, tiek dėl gydymo iššūkių, galima būtų įvardinti kaip sunkiausius.

Visgi kraujo ligos atrastos palyginti seniai ir medicina jau pažengė tiek, kad net kraujo vėžio atveju galime parinkti gydymą, kuris padės pasiekti ilgalaikę remisiją, t. y. ligos atsitraukimą. Tiesa, ne visas ligas dar galime pagydyti, pavyzdžiui, viena jų yra mieloma. Tačiau nauji vaistai ar gydymo būdai leidžia po ligos atsitraukimo žmogui gyventi visavertį gyvenimą.

Kaip gydomos vėžinės kraujo ligos? Visi žinome apie chemoterapiją – ar yra daugiau priemonių?

Chemoterapija – standartinis gydymo būdas, nuo kurio paprastai pradedamas kiekvienas gydymas. Taip pat taikoma alogeninė arba autologinė kaulų čiulpų transplantacija, kuomet sergančiajam perpilamos kito žmogaus donoro arba jo paties kraujodaros kamieninės ląstelės.

Šalia to yra kiti gydymo metodai, kurie taikomi kai liga nepasiduoda gydymui arba grįžta. Tokiais atvejais taikoma CAR-T ląstelių terapija, leidžiami bispecifiniai antikūniai, taikomi kiti gydymo metodai, kurie palyginti neseniai į gydymo praktiką atkeliavo iš klinikinių tyrimų.

Kuo ypatingi paskutiniai minėti gydymo būdai?

CAR-T terapijos metu iš sergančio paciento kraujo paimamos ir išgryninamos imuninės ląstelės. Tuomet jos genetiškai modifikuojamos ir vėl suleidžiamos atgal į organizmą. Vėžys organizme plinta, nes mūsų imuninė sistema jo neatpažįsta ir dėl to nekovoja su liga. O genetiškai modifikuojamos imuninės ląstelės „išmokomos“ atpažinti vėžines ląsteles, todėl imuninė sistema gali būti nukreipta prieš ligą.

Bispecifiniai antikūniai padeda T limfocitams – jie kovoja su vėžio ląstelėmis mūsų organizme ‒ atpažinti vėžines ląsteles. Bispecifiniai antikuniai yra kaip tiltas tarp T limfocito ir navikinės ląstelės, prisijungdami prie dviejų skirtingų antigenų jie padeda naikinti vėžines ląsteles.

Jei CAR-T terapijos metu su vėžiu kovoja nuosavos genetiškai modifkuotos ląstelės, tai bispecifiniai antikūniai yra suleidžiami kaip vaistai – juos gamina vaistų gamintojai.

Ar minėti nauji gydymo būdai prieinami sergantiesiems Lietuvoje?

Taip, po truputį jie tampa prieinami. Vilniuje, Santaros klinikose, kiek žinau CART-T ląstelių terapija taikoma nuo praėjusių metų, mes, Kauno klinikose taip pat rengiamės šios terapijos taikymui. Tiesa, tai nėra greitas procesas, nes tam reikia atskiros laboratorinės įrangos. Tad apibendrinant galima sakyti, kad šis gydymo būdas dar nėra plačiai prieinamas, tačiau ateityje jį turėtų gauti vis daugiau sergančiųjų.

Pacientus gydyti bispecifiniais antikūniais galėjome tik kelissyk pagal vaistų paramos programą, t. y. kuomet vaistų gamintojas suteikia vaistus kaip paramą. Kiek žinau, daug galimybių įsigyti šių vaistų Lietuvoje kol kas nėra, nes jie nekompensuojami, čia nebent galima prašyti išimties konkrečiais atvejais.

Ar nauji gydymo būdai leidžia tikėtis, kad sunkiomis kraujo ligomis sergantys žmonės ne tik galės gyventi visavertį gyvenimą sirgdami, bet ir pasveiks?

Visų pirma reikia nepamiršti, kad dalis sergančiųjų pagyja padedami dabar taikomų gydymo būdų. Naujesni būdai taikomi kai liga grįžta. Rezultatai tikrai geri. Tačiau yra atvejų kai net po CAR-T ar bispecifinių antikūnių terapijos įvyksta remisija. Kodėl taip atsitinka ir ką reikia daryti, kad taip neatsitiktų – mes dar nežinome.

O jeigu pažiūrėtume dar toliau – kokie gydymo būdai galės bus taikomi ateityje? Ar daug jų yra?

Dabar vykdoma daugybė klinikinių tyrimų. Tiesa, ne kiekvienas išbandomas vaistas ar gydymo būdas pateisina viltis ir vėliau imamas taikyti klinikinėje praktikoje. Tad tik tyrimai duos galutinius atsakymus.

Minėjote, kad vykdoma daug tyrimų. Matyt jie teikia vilties, kad kova su kraujo ligomis taps dar efektyvesnė?

Jei atsidarytume klinikinių tyrimų sąrašus, pamatytume, kad šiuo metu vykdoma tūkstančiai klinikinių tyrimų. Kiekvienas jų – tai galimybė gauti naują vaistą, kuris galėtų gydyti ir vėžines kraujo ligas – tiek naujai diagnozuotas, tiek sugrįžusias po gydymo.

Kaip sakiau, tikrai ne kiekvienas tyrimas virs nauju vaistu, tačiau gera žinia ta, kad medicinos mokslo pažanga yra labai sparti. Dar prieš kelis metus girdėjome, kad yra kone fantastinis gydymas CAR-T ląstelėmis, o dabar jau po truputį jį pradedame taikyti Lietuvoje. Prieš kelis dešimtmečius kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija skambėjo panašiai, o dabar tai visame pasaulyje taikoma praktika.

Medicinos mokslas nestovi vietoje ir mes nuolat sulaukiame gerų žinių. Taip, šiandien yra sunkių kraujo ligų, kurių išgydyti negalime, bet po kelių metų situacija gali būti jau žymiai geresnė.

CP-430395

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais