„Man pasisekė, kad liga buvo tik II stadijos“
Taip mano Virginija, kuri, kaip ji pati pripažįsta, dėl savo aplaidumo praleido progą krūties vėžį aptikti anksti. Šiemet moteris švęs 60-metį ir ketvirtus metus po vėžio gydymo. „Pirmą kartą mamografiją atlikau būdama 50-ies, t. y 2013 m. Tuomet nieko blogo nerado, užtat tyrimas baisiai nepatiko: krūtys buvo smarkiai spaudžiamos, skaudėjo. Todėl kai po poros metų vėl buvau kviečiama tirtis profilaktiškai, to nepadariau. Ir dar po poros metų irgi nejau. Pasitikrinau jau būdama 56-erių. Deja, tuomet jau buvo rastas darinys, o atlikti tyrimai patvirtino – II stadijos krūties vėžys“, – pasakoja Virginija.
„Noriu pasakyti, kad sureagavau gana ramiai ir kažkaip iš karto susitelkiau į sveikimą. Matyt, toks mano organizmas, kad į gyvenimo išbandymus reaguoja iš karto ieškodamas išeities, peršokdamas liūdesio, baimės, pykčio ir visus kitus įprastus ligai priimti etapus. Tiesa, vyrui pasakiau ne iš karto, tik kai jau buvo paskirta operacija. Vaikai sužinojo dar vėliau, nes šiuo metu gyvena ne Lietuvoje. Pasakiau, kai jie patys iš mano balso suprato, kad kažkuo sergu. Dėl gydymo nedvejojau nė akimirkos – sutikau operuotis, nes norėjau kuo greičiau pasveikti. Krūtį pavyko išsaugoti, pašalino auglį ir limfmazgius pažastyje. Po operacijos buvo paskirtas spindulinis gydymas, vėliau – chemoterapija“, – pasakoja moteris.
„Patyriau visus įmanomus nepageidaujamus poveikius“
Vėžio gydymas yra sunkus ir sukeliantis nepageidaujamų poveikių: stengiamasi sunaikinti vėžines ląsteles, bet šio proceso metu nukenčia ir sveikosios. Šalutiniai gydymo poveikiai gali būti įvairūs ir priklauso nuo gydymo metodo ir intensyvumo. „Man atrodė, kad patyriau visus įmanomus nepageidaujamus poveikius. Po operacijos buvau labai silpna. Be to, pašalinus limfmazgius, operuotos pusės ranka tindavo, ją skaudėdavo. Nuo spindulinio gydymo išsausėjo oda, jaučiau nuovargį, sunkumą krūtinės srityje. Chemoterapijos padariniai: pykinimas, vėmimas, iškritę plaukai, sumažėjęs atsparumas infekcijoms. Pablogėjo ir kraujo rodikliai, todėl stengiausi gerai maitintis, kad greičiau atgaučiau jėgas. Artimieji labai rūpinosi manimi: ruošė burokėlių sultis, kepė obuolius, gamino švelnų, lengvą maistą. Apskritai gydymo metu netekau daug svorio, liko kone pusė manęs, todėl vartojau ir specialius maitinamuosius gėrimus. Suprantama, kad toks nusilpęs organizmas buvo labai pažeidžiamas“, – išgyvenimais dalijasi pašnekovė.
Atkryčio bijo visi susirgę vėžiu
Žmonės, norėdami ne tik greičiau atsigauti po vėžio gydymo, bet ir kad liga neatsinaujintų, griebiasi įvairiausių priemonių. Populiarios yra vaistažolės, kurios, beje, netinkamai vartojamos irgi gali pakenkti. Todėl prieš jų vartojimą reikėtų išsiaiškinti, kada, kokius kiekius ir kaip gerti.
„Man pasisekė, nes mano gydytoja domėjosi fitoterapija. Iš jos sužinojau, kad vienas iš augalų, kurie nuo senų laikų vertinami dėl vėžį veikiančių savybių, yra ugniažolė. Ištirta, kad ugniažolėse esančios veikliosios medžiagos slopina piktybinių ir gerybinių auglių augimą. Gydytoja rekomendavo ugniažolės preparatą su medetka ir gysločiu, kurio sudėtyje yra ir svarbios aminorūgštys, ir selenas. Tai buvo nepakeičiama pagalba atsigauti po ligos. Kartu tai buvo preparatas, kurį specialistai rekomenduoja siekiant išvengti ligos atkryčio. Kitaip sakant, turi tokį poveikį organizmui, kuris palengvina ir atsigavimą po ligos ir, kas labai svarbu, užkerta kelią jai atsinaujinti. Gydytojai, fitoterapeutai pabrėžia, kad atkryčio profilaktika nėra momentinis dalykas. Ji turi būti vykdoma nuolat, mažiausiai 5-erius metus: pirmus metus po vėžio gydymo rekomenduojamas 12 ciklų kursas, po to kasmet 6-erių mėnesių kursas (iki 5-erių metų)“, – pasakoja moteris.
Laiko atgal neatsuksi, bet galima laiku atlikti patikrą ir tuomet tokio noro nebus
Šiandien krūties vėžys tampa dažniausiai moterims diagnozuojama onkologine liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Skaičiuojama, kad bendras sergamumas krūties vėžiu (vyrų ir moterų) sudaro apie 12 proc. visų lokalizacijų vėžio atvejų. Mūsų šalyje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų, t. y. kasdien ši diagnozė išmuša žemę iš po kojų 4–5 moterims. Be to, sergančiųjų skaičius kasmet didėja po 2 proc.
Šiandien krūties vėžys tampa dažniausiai moterims diagnozuojama onkologine liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
Galima džiaugtis, kad I–II stadijos krūties vėžys sudaro daugiau kaip 70 proc. visų diagnozių. Tačiau kone 3 iš 10-ies liga jau būna progresavusi. Kas dar svarbu – kad išgyvenamumas mūsų šalyje yra daug prastesnis, palyginti su kitomis Europos šalimis, ir ypač sergančiųjų progresavusia liga. Šiandien krūties vėžys yra dažniausia mūsų šalies moterų mirties priežastis nuo vėžio. Visa tai neramina, todėl medikai nuolat ragina rizikos amžiaus moteris dalyvauti ankstyvosios krūties vėžio diagnostikos programoje. Ji skirta 50–69 metų moterims, kurios nejaučia jokių simptomų ir neužčiuopia jokių darinių. Kitu atveju moterys turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa numato nemokamą mamografijos tyrimą, kuris kartojamas kas dvejus metus, jeigu jokių pokyčių krūtyse nenustatoma. Tiesa, šiuo metu kalbama, kad reikėtų ankstinti moterų, kurioms skirta ši programa amžių. Stebimos tendencijos, kad daugiausia krūties vėžiu serga 45–69 metų moteris, tad ir į programą siūloma įtraukti sulaukus 45-erių.
Mamografijos tyrimas informatyvus vyresniems kaip 40-ies metų amžiaus moterims. Jaunesnių moterų krūtų audinys tankus, todėl joms informatyvesnis yra ultragarso tyrimas. Svarbu pažymėti, kad moterims, kurių šeimoje, giminėje yra sergančiųjų krūties vėžiu, taip pat nereikėtų laukti 50-ies metų, o išsitirti anksčiau. Jos gali būti paveldimų krūties vėžio riziką didinančių BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijų nešiotojos.
Svarbu žinoti, kad mamografija neapsaugo nuo krūties vėžio. Šis tyrimas tik padeda nustatyti ligą anksti ar aptikti ikivėžinius pakitimus.
