„Pasitikėkite gydytojais! Nelabai ir turite kitą pasirinkimą. Nors šalyje, kur 2,5 milijono krepšinio trenerių, o dabar dar ir tiek pat virusologų, gal ne visi su tuo sutiks“, – sako Lina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), sutikusi pasidalinti savo krūties vėžio istorija.
Dvejus metus apie save negalvojo
Moteris niekada nemėgo žodžio „iššūkis“.
„Kas tai yra, supratau ne žiūrinėdama žmonių vaikystės nuotraukas feisbuke, o per koronaviruso pandemiją ir karantiną atsidūrusi Nacionaliniame vėžio institute (NVI) operuotis krūties vėžio. Kai kone visi virtualiai dejuoja, kad per karantiną „žostkai sunku namie išbūti“, ir „kaip nusibodo tos keturios sienos, stogas važiuoja“, tie, kurie į pasaulį žvelgia pro NVI ligoninės palatų langus, vėliau sugrįžę namo džiūgauja dėl kiekvienos smulkmenos ir niekuo nebesiskundžia“, – pasakojimą pradeda Lina.
Jaunai moteriai vėžys iki šiol atrodė labai tolima sąvoka. Ji buvusi ta, kuri nuo aštuoniolikos tik vieną kartą sirgo gripu, kuriai gal kartą yra pamaudę skrandį, o kraujo tyrimai visada būdavo idealūs. Ji visada puikiai jautėsi, sveikai maitinosi ir judėjo, neturėjo jokių rizikos faktorių, o ir giminės moterims niekada nebuvo diagnozuotas vėžys.
Tie, kurie į pasaulį žvelgia pro NVI ligoninės palatų langus, vėliau sugrįžę namo džiūgauja dėl kiekvienos smulkmenos.
„Taip, tiesą sakant, nebuvau iš tų, kurios nuolat laksto pas gydytojus, dantis sukandusi apsilankydavau profilaktiškai, tik štai per paskutinius dvejus metus save beveik pamiršau. Sunkiai susirgo mama, slaugiau ją, o kai prie jos ligų prisidėjo vis sunkėjanti demencija, kartais pasijusdavau visiškai psichologiškai išsekusi.
Pagaliau paklausiau jos gydytojos patarimo, kad neslaugyčiau mamos namie (ji vis užsimindavo apie kelias savo pacientes, kurios tokioje situacijoje, beslaugydamos kitus, susirgo rimtomis ligomis). Taip, fiziškai jaučiausi puikiai, bet miegas iki šiol sutrikęs. Galbūt tai ir buvo pirmas skambutis, kad kažkas negerai“, – dabar svarsto pašnekovė.
Užrašytas mobilus numeris suteikė pasitikėjimo
Vėliau sekė „klasikinė situacija“: mažą guzelį prie pat pažasties moteris užčiuopė duše. Nieko nelaukusi jau po savaitės ji stovėjo gydytojo kabinete.
„Ligoninėje girdėjau istorijų: „Laukiau du mėnesius, pamasažuodavau, o gal išnyks?“ Ne, neišnyks. Ir veikti patartina skubiai. Kad būtų greičiau, paskambinau į privačią gydymo įstaigą, radau internete, kad ten konsultuoja NVI gydytojas, kurio pavardę jau buvau girdėjusi iš optimistiškai pasibaigusių pažįstamų moterų istorijų. Taigi pas profesorių Valerijų Ostapenko pavyko patekti dar tą pačią savaitę.
Jau po tyrimo echoskopu žinojau, kad turiu piktybinį nenaudėlį, tad, pamenu, pasisveikinau su gydytoju ir išrėžiau: „Pjaukit tą krūtį, nesismulkinkit!“ Jis nusišypsojo, kad tam nėra reikalo, nuramino, smulkiai išaiškino ir kelis kartus pakartojo, kokių tyrimų reikia, kas laukia toliau. Ir užrašė savo mobiliojo numerį. Štai nuo tos akimirkos panika baigėsi, nes supratau, kad tuo žmogumi aš visiškai pasitikiu“, – kalbėjo Lina.
Po kelių dienų NVI poliklinikoje pas gydytoją Ritą Steponavičienę moteris buvo dar kartą apžiūrėta, o paskirti tyrimai atlikti beveik žaibiškai. Pašnekovė nemeluoja – jai, bijančiai daktarų, buvo baisoka, kai echoskopuotoja kokį trečią kartą aparatu lėtai slinko per kaklą, ilgai tyrinėjo kepenų sritį. Buvo aišku: taip tikrinama, ar nėra metastazių. Jų nerado, biopsijos rezultatai irgi nebuvo gąsdinantys.
Darbas „iš pašaukimo“
Kai patenki į NVI Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyrių, gauni formą, kurioje yra klausimas apie jaučiamo streso lygį – nuo 0 iki 10. Lina pažymėjo 3.
„Buvau labai rami net operacijos rytą, jau antrą dieną po jos jaučiausi puikiai, daug skaičiau, klausiausi muzikos, o skyriuje niekas nekėlė papildomo streso. Priešingai. Mačiau nemažai skyrių, juk dėl tėvų sveikatos teko pasivažinėti po Vilniaus ir Klaipėdos ligonines, visur būdavo taip: viena slaugytoja švelni ir maloni, kita visuomet susiraukusi, trečia, atrodo, pyksta, kad tu savo buvimu gadini jai gyvenimą. Ir tada nuolat lauki tos „gerosios“ budėjimo, nes kitų nesiryžti kažko prašyti ar klausti.
Šitą skyrių mintyse vadinau angelų skyriumi, nes visas personalas, įskaitant maistą dalijančias moteris (joms tikrai rūpėjo, kodėl nevalgai ar valgai per mažai) ir valytojas, buvo kaip mama, sesuo ir geriausia draugė kartu sudėjus. Kai per karantiną niekas negali tavęs aplankyti, tai tampa dar svarbiau. Ir jausmas buvo toks, kad kiekvienas ten dirba iš pašaukimo, daro truputėlį daugiau, nei iš jo tikimasi.
Mano gydytojas, skyriaus vedėjas, Valerijus Ostapenko jau prieš šešias būdavo skyriuje. Nors taip anksti nereikia būti. Ir šeštadieniais nereikia atvažiuoti pacienčių perrišinėti. Bet jis į skyrių ateidavo ir ateina. Neįsivaizduoju, kiek kartų per dieną jis jau operuotoms ir dar operacijų laukiančioms pacientėms atsiliepia telefonu, nes pati jam esu skambinusi gal keliasdešimt kartų“, – dėkingumo gydytojui neslėpė vilnietė.
Todėl ji sako tyliai pykusi ant vienos įnoringos ir, atrodo, ant viso pasaulio pykstančios pacientės, kuri nuolat bambėdavo ant slaugytojų, bet jos (šventa jų kantrybė!), regis, to net nepastebėdavo!
„Visos. Nuo vyriausios iki pačios jauniausios, čia dirbančios dar tik metus. Kuri net zuikio miegu nenusnaudė tą paskutinę mano buvimo ligoninėje naktį, nes viena pacientė iš gretimos palatos nepaklausė gydytojo, kad po operacijos negalima stotis, nualpo, kilo daug problemų ir slaugytoja vis nuolat tyliai prieidavo prie jos lovos įsitikinti, ar viskas gerai“, – mena Lina.
Kai patenki į NVI, gauni formą, kurioje yra klausimas apie jaučiamo streso lygį – nuo 0 iki 10.
Taigi – Linos patarimai:
- Klausykite savo gydytojo. Jei sako nesikelti iš lovos – nesikelkite. Jei dar reikia pabūti ligoninėje – tai reikia, nesvarbu, kad Jadzę iš kitos palatos jau išrašė, nors jus operavo tą pačią dieną. Jei sako nemosikuoti ranka – nemosikuokite. Nereikia, grįžus namo, čiupti šiaurietiškų lazdų ir siekti ėjimo miškais rekordo – kitą dieną galite vėl atsidurti ligoninėje (tikra istorija). Kartais galimos kelios gydymo alternatyvos. Yra toks stebuklingas klausimas, kurį užduodavau savo šeimos gydytojai, kai mano vaikai buvo maži: „O kaip gydytumėte tokioje situacijoje savo vaikus?“ Dabar klausimas toks: „O ką darytumėte, jei taip būtų jums ar artimam jūsų žmogui?“
- Pasitikėkite savo gydytoju. Užuot vietoj paskirto gydymo maukę grybų ir keistų žolių užpiltines, badavę ir nusibadavę, nes taip parekomendavo antros eilės pusbrolio uošvė (nes ji gi žino geriau už tuos, kas mokėsi medicinos keliolika metų.), geriau pasidomėkite naujausiais šiuolaikinio gydymo būdais. Ir užuot lindę į interneto forumus, kur diskutuojama, kad „nereikia tos chemijos, gi numarins ji tave, va, mano kaimynė ir be jos pasveiko“, dar kartą išsakykite gydytojui, dėl ko nerimaujate. Gal paskui jau kitaip manysite. Galite mokėti didžiulius pinigus ir vykti į kitas šalis konsultuotis (na ne, dabar niekur vykti jau nebegalite), bet kas vyko anksčiau, girdėjau, dažnai grįždavo su tuo pačiu atsakymu, kokį jau buvo girdėję NVI.
- Ir likite namie, aišku. Būtinai!
Gydytoja papasakojo apie darbą karantino metu
NVI gydytoja krūtų chirurgė Daiva Gudavičienė pabrėžia, jog karantino metu labai svarbu nepamiršti ir kitų susirgimų be koronaviruso infekcijos. Visuomenėje daug nerimo, žmonės nežino tikslios informacijos, tačiau Nacionalinis vėžio institutas dirba ir, pajutus vėžio simptomus, reikia nedelsiant kreiptis konsultacijai – keletas mėnesių sergant šia liga gali būti svarbūs ir net lemtingi.
„Taip, šiuo metu yra apribotos planinių konsultacijų ir operacijų apimtys. Tačiau kas turi vykti, vyksta. Priimami pacientai, kurie pajuto simptomus. Kalbant apie krūties vėžį, tai yra apčiuoptas darinys krūtyje ar pažastyje, pakitusi krūties forma, negyjančios spenelio žaizdos, kraujingos išskyros iš spenelio, krūties žaizda, deformacija. Šeimos gydytojas gali išrašyti siuntimą specialistui nuotoliniu būdu, o konsultacijoms dėl įtariamo onkologinio susirgimo NVI eilės nėra, tyrimus galime atlikti greitai, atliekami visi tyrimai, kuriuos darydavome iki karantino – mamogramos, echoskopijos, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos, biopsijos, konsultuoja genetikai“, – vardijo D.Gudavičienė.
Taip pat veikia visos onkologinio paciento gydymo grandys: chirurgija, chemoterapija, spindulinė terapija. Pacientams, kurie anksčiau yra gydyti dėl vėžio, šiandien svarbu žinoti, kokiais simptomais gali pasireikšti ligos progresavimas ir nedelsiant kreiptis juos pajutus.
„Žinoti simptomus, kritiškai įvertinti situaciją ir ieškoti pagalbos – tai šiuo metu gali tik pats pacientas. Šiuo metu ribojame konsultacijas dėl gerybinės patologijos, planinių ilgalaikio stebėjimo patikrinimų – taip norime apsaugoti pacientus, kurių situacija yra stabili, nuo bereikalingų išvykų ir kontaktų, taip pat dirbantį personalą. Jei pacientai yra anksčiau registruoti konsultacijoms, su jais susisiekiame, bandome nuotoliniu būdu drauge įvertinti situaciją ir išsiaiškinti, ar konsultacija „gyvai“ yra reikalinga.
Žinoma, situacija visiškai nauja visiems mums. Kasdien keičiasi tvarka, gauname daugybę nurodymų, įsakymų, potvarkių, bandome sustyguoti darbą pagal poreikius. Visi jaučiame įtampą – tiek pacientai, tiek medikai. Mes – nes viskas vyksta kitaip, daug pakeitimų darbo organizavime, be to, yra foninis nerimas dėl viruso, išgyvename dėl savo šeimos narių, nes dirbame kontaktuodami su nemažai žmonių, negalime saugiai izoliuotis namuose.
Todėl turime šiuo laiku būti maksimaliai geranoriški vieni kitų atžvilgiu ir racionaliai ieškoti geriausių sprendimų – tarkimės ir spręskime – juk mokomės visi gyventi šiomis naujomis sąlygomis“, – kalbėjo gydytoja.
Žinoma, situacija visiškai nauja visiems mums. Visi jaučiame įtampą – tiek pacientai, tiek medikai.
D.Gudavičienė akcentavo, kad krūties vėžys dažnai yra lėtai progresuojanti eiga, tačiau žinomi atvejai, kai moterys „sudega“ per keletą mėnesių, kai sergama agresyviomis krūties vėžio formomis.
„Todėl laukti, kol praeis, masažuoti, gerti antpilus tikrai nerekomenduojame. Kreiptis į specialistus reikia iškart pajutus ligos simptomus. Daugeliu atveju nustatome gerybinius pakitimus krūtyse: cistas, gerybinius auglius – fibroadenomas, mastopatijos židinius. Bet pasitikrinusios, žinosite, kad nerizikuojate. Juk tai didelis privalumas“, – kalbėjo krūtų chirurgė.
Komentuodama pacientės istoriją gydytoja sutiko, kad stresas, ilgalaikis nuovargis, be abejo, gali turėti įtakos vėžio vystymuisi – neigiamos emocijos, ilgalaikis stresas silpnina imuninę sistemą, o tai palanki situacija vėžio išsivystymui, progresavimui. Dar daugiau, neretai moterys linkusios aukotis, atiduoti save kitiems, bet labai svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi – tik sveikos galėsime pasirūpinti kitais.
„Sutrikęs miegas galėjo būti sukeltas lėtinio nuovargio, išsekimo, galbūt net depresijos, kuri neretai apima žmones, kurie ilgą laiką slaugo sunkius ligonius, pamiršdami save.
Savityra – svarbus momentas, ypač šiuo karantino metu, kai profilaktinių tyrimų atlikti nėra galimybės. Išgyvenkime šį sudėtingą laikotarpį ramiai, su pagarba vieni kitiems ir kuo racionaliau. Ir linkiu kad grįžtume po šios bangos į normalų gyvenimą išmokę labiau vertinti vieni kitus, save, savo sveikatą ir kiekvieną saulėtą rytą“, – reziumavo pašnekovė.
Daugiau apie savityrą, kurią galima atlikti namie, kviečiame žiūrėti vaizdo filmuke.
Kviečia pasirūpinti onkologiniais pacientais
Apie onkologinių pacientų priežiūrą šalies gydymo įstaigose šiemet kalbama ir šventiniame virtualiame labdaros renginyje „Sužydėjusi viltis 2020“.
Projekto „Blossom of Hope“ virtualus labdaros renginys vyks 2020 metų gegužės 2 dieną 19 val. Vilniuje su transliacija iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų. Šių metų renginio tema „Enlightenment“ (liet. Apšvieta), istorinis XVII a. laikotarpis, išaukštinęs savarankišką žmogaus protą ir mokslą, jo galią šviesti ir tobulinti pasaulį. SAPERE AUDE. DARE TO KNOW. IŠDRĮSK ŽINOTI. Ši tema kaip niekad aktuali šiandien, kuomet visas pasaulis susiduria su didžiuliais iššūkiais ir transformacijomis.
Šiemet iniciatyvą globoja Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, Geros valios ambasadore tapo Lietuvos mokslų premijos laureatė prof. dr. Sonata Jarmalaitė, o renginio organizaciniam komitetui jau antrus metus iš eilės vadovauja Amerikos lietuvė Lidija Rasutis.
„Aš jau užsiregistravau į Tylųjį aukcioną ir kviečiu tai padaryti kitus – šiemet Tyliojo ir Garsiojo aukciono metu surinktos lėšos bus skirtos baktericidiniams UV recirkuliatoriams nupirkti. Onkologiniai pacientai gydymo metu būna daug pažeidžiamesni, mat jų imuninė sistema nepajėgia kovoti su papildomais virusais iš aplinkos.
Todėl susisiekę su visomis onkologijos ligoninėmis aptarėme šiuo metu labai aktualų jiems poreikį – patalpos oro dezinfekavimo įrangą, kuri naikina virusus, bakterijas, mieles ir gali būti statomi chemoterapijos procedūriniuose ir laukiamuosiuose ir yra skirti oro dezinfekcijai“, – kalbėjo NVI vadovė, renginio Geros valios ambasadorė prof. S.Jarmalaitė.
Per pastaruosius 11 metų šių labdaros renginių dėka „Sužydėjusi viltis“ surinko virš 230 tūkst. eurų biopsijos adatoms ir krūties žymekliams, kurie buvo paaukoti Lietuvos onkologijos ligoninėms.
Projektą organizuoja Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija (International Women’s Association of Vilnius – IWAV), kuri vienija Lietuvoje gyvenančias užsienio šalių ambasadų darbuotojų ir verslininkų žmonas iš daugiau nei 25 šalių bei veiklias Lietuvos moteris.
