Taip ji kalba apie 2014 metais pirmą kartą vykusio rožinio paramos bėgimo „Pink Run su BENU“ dalyvių surinktą paramą. Už ją tuo metu po operacijos atsigaunanti moteris galėjo savaitę reabilituotis sanatorijoje ir sulaukti reikiamos priežiūros, kurios ji sau nebūtu galėjusi leisti.
Pašnekovė tikina, kad prieš diagnozuojant krūties vėžį ramiai gyveno viename iš Kauno miegamųjų kvartalų, užsiėmė siuvimu ir kaip tik buvo susipažinusi bei pradėjusi bendrauti su simpatišku vyriškiu.
„Kadangi buvau girdėjusi apie šią ligą ir kaip ją galima aptikti, nuolatos pasitikrindavau, ar neatsirado pakitimų, guzelių, sukietėjimų ar kitų ligą išduodančių ženklų. Vieną dieną aptikau guzelį, kurio nebuvo ir neturėjo būti. Iškarto kreipiausi į gydytojus, atliko tyrimus ir nustatė 2 stadijos vėžį. Gerai, kad jį pavyko aptikti dar pakankamai anksti. Gydymas nuo to tik lengvesnis. Nors operacijos prireikė“, – pasakojo Violeta.
Moteris tikina, kad skaudu buvo matyti, kaip slenka plaukai, kaip keičiasi kūnas ir jėgos. Su skaudžia ir sunkia žinia padėjo susitaikyti giminės ir draugai. Į gyvenimą ne taip seniai įsiliejęs vyras šios žinios neišsigando ir padėjo mylimajai kovoti su liga.
„Jis iškarto juokėsi, kad tai jo neišgąsdins ir tikrai niekur nepabėgs. Esu labai dėkinga visiems artimiesiems. Pagalbos radau ir likimo seserų, onkologinėmis ligomis sergančių moterų draugijoje „Eivena“. Daug lengviau gyventi matant pavyzdžius, kad liga gyvenimo nesustabdo. Galime ir reikia gyventi, kovoti ir džiaugtis gyvenimu“, – ryžtu spinduliavo kaunietė, pridurdama, kad niekada ankščiau nepastebėjo, kiek daug mieste vaikšto merginų ir moterų, galvas paslėpusių po skarelėmis ar kepuraitėmis.
Pašnekovė prasitarė, kad draugijoje panaudoti galėjo ir savo pomėgį siūti. Likimo draugėms pasiūdavo skaras ar kitus aksesuarus. Tiesa, būtent „Eivena“ draugijai buvo patikėta išdalinti 10 iš 20 kvietimų į reabilitacijos sanatoriją. Vienas iš jų atiteko Violetai, kuriai nuo ligos gydymo pradžios dar nebuvo praėję nei metų.
„Labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad galėsiu vykti į sanatoriją. To sau niekada nebuvau leidusi gyvenime, ir tuo metu tai buvo itin svarbi dovana nuo nepažįstamų, bėgimo renginyje dalyvavusių žmonių.
Sanatorijoje sulaukiau labai daug dėmesio, kolektyvas buvo labai geranoriškas, padėjo. Įvairios procedūros leido atsigauti pavargusiam kūnui. O svarbiausia – jausmas, kad esi reikalinga, kad yra žmonių, kuriems tikrai rūpi. Tai itin sujaudino“, – pasakojo savaitę sanatorijoje praleidusi moteris.
Violeta tikina, kad krūties vėžys visada palieka antspaudą susirgusiame žmoguje. Vienas iš jų – amžiams pasikeitusios vertybės. Nebesvarbu pinigai, nebesvarbūs atrodo ir kiti rūpesčiai, kurie ankščiau slėgė. Dabar atrodo svarbiausia būti su artimaisiais, bendrauti ir džiaugtis gyvenimu. Nors liūdnų minčių vis dar pasitaiko, bet radus tinkamą būdą, kaip jas nubaidyti, jos nėra tokios baisios.
TAIP PAT SKAITYKITE: Prof. Liudvikos Laimos Griciūtės priešvėžinė mityba: ką valgyti ir ko vengti
„Kai būna sunku, o tai vis tiek būna, mėgstu eiti rūpintis savo gėlėmis. Sugalvoju naują gėlių kompoziciją, domiuosi ir įsigyju dar vieną gėlę. Man tai padeda. Žinau, kad kitos moterys atranda savo būdų, kaip išvaikyti juodus debesis“, – patirtimi dalinosi Violeta.
Kaip vieną iš būdų, ji nurodo ir buvimą su kitais žmonėmis, dalyvavimą renginiuose. Nors dar iki galo nežino, bet kartu su vyru ir įdukra planuoja sudalyvauti ir spalio 2 dieną Kaune vyksiančiame „Pink Run su BENU“ bėgime, kurio dalyvių dėka galėjo atsigauti ir pasisemti jėgų tolesnei kovai su liga sanatorijoje.
