Pasaulyje kasmet diagnozuojama 1,7 mln. naujų vėžio atvejų, Lietuvoje apie 1500 moterų išgirsta šią dažniausios moterų onkologinės ligos diagnozę. 2012 m. duomenimis I–II stadijos liga nustatoma daugiau nei pusei susirgusiųjų. Vyrai taip pat gali susirgti krūties vėžiu: per metus vyrų krūties vėžio pasitaiko apie 10–15.
„Vienas iš kelių, kaip pasiekti geresnių krūties vėžio gydymo rezultatų, yra gerinti ankstyvąją krūties vėžio diagnostiką, – sako dr. Daiva Gudavičienė, NVI ir VULSK Mamologijos ir rekonstrukcinės chirurgijos kompetencijos centro vadovė. – Ištobulėjus radiologiniams tyrimo metodams nustatoma daug nečiuopiamų krūties navikų, todėl verta tikrintis ir nesant žinomų krūties ligų simptomų. Jeigu pacientas jaučia kažką neįprasta, bet dvejoja, visada geriau pasitikrinti pas specialistą.“
Paveldima ne liga
Labai svarbu, kad moterys, kurių šeimoje yra pasitaikę krūties, kiaušidžių ar kito vėžio atvejų, atliktų genetinius tyrimus dar neprasidėjus galimai piktybinei ligai.
Pasak dr. D.Gudavičienės, optimalus krūties vėžio prevencijos būdas – dalyvauti profilaktinėje mamografinėje patikros programoje, kuri numato mamografinį ištyrimą 50–70 m. moterims. „Šiuolaikinė genetinė diagnostika ir tiksli daugiažidininių pakitimų diagnostika neretai verčia rinktis didesnės apimties krūtų operacijas, todėl džiaugiamės galėdami pasiūlyti moterims krūties rekonstrukcijos galimybę“, – sako dr. D.Gudavičienė.
„Kalbant apie genus, lemiančius padidėjusią krūties bei kiaušidžių vėžio riziką, būtina prisiminti, kad paveldimas ne pats vėžys, bet polinkis juo sirgti, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė. – Rizika susirgti krūties vėžiu BRCA genų mutaciją paveldėjusioms moterims siekia net 80 proc., kiaušidžių vėžiu – iki 45 proc. Tai gerokai viršija riziką bendroje populiacijoje.“
Labai svarbu, kad moterys, kurių šeimoje yra pasitaikę krūties, kiaušidžių ar kito vėžio atvejų, atliktų genetinius tyrimus dar neprasidėjus galimai piktybinei ligai. Tokiu būdu galima užbėgti už akių vėžiui, sąlygojamam įgimtų mutacijų, laiku pradėti aktyvios stebėsenos programą.
„Jei tarp šeimos moterų krūties ar kiaušidžių vėžys pasireiškia iki joms sulaukiant 50 m. ir tai kartojasi kiekvienoje kartoje, tai jau signalas kreiptis į onkogenetiką konsultacijos, – sako prof. S.Jarmalaitė. – Jeigu šeimoje krūties vėžio atvejų pasitaiko jau sulaukusioms garbaus amžiaus moterims, greičiausiai liga nebus nulemta paveldimų mutacijų.“
„Nustačius paveldimas BRCA1 ar BRCA2 genų mutacijas, lemiančias padidėjusį polinkį susirgti krūties ar kiaušidžių vėžiu, yra dvi vėžio profilaktikos galimybės. Moteris gali pasirinkti intensyvų, pagal specialų planą atliekamą stebėjimą arba profilaktinę chirurginę operaciją, – sako prof. S.Jarmalaitė. – Pasirinkti profilaktinę operaciją yra labai individualus sprendimas, priimamas drauge su gydytojais onkologais, chirurgais plastikais, įvertinus moters amžių, jos reprodukcinės sveikatos svarbą, gretutines ligas.“
Labai svarbu, kad pacientės pasitikėtų gydytojais: neklausykite, ką jums pataria draugė, kaimynė, pažįstama, kreipkitės į didelę patirtį sukaupusius specialistus, – V.Ostapenko
Europos Sąjungos šalyse keliamas reikalavimas, kad kiekviena ES moteris turėtų teisę į kvalifikuotą ištyrimą dėl krūties vėžio ir į gydymą specializuotuose sertifikuotuose krūties vėžio centruose. Šiandien Nacionalinis vėžio institutas vienintelis Baltijos šalyse turi sertifikuotą Kompetencijos krūties vėžiui gydyti centrą, kuriame gydosi apie 50 proc. krūties vėžiu sergančių Lietuvos moterų.
„Labai svarbu, kad pacientės pasitikėtų gydytojais: neklausykite, ką jums pataria draugė, kaimynė, pažįstama, kreipkitės į didelę patirtį sukaupusius specialistus – sako prof. V.Ostapenko. – Šiandien multidisciplininiuose aptarimuose – o šiuose aptarimuose dalyvauja visi krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys specialistai, aptariamas kiekvienos pacientės ligos atvejis ir suplanuojamas gydymas. Kai visiškai baigtas gydymas dėl krūties vėžio, tada mūsų pacientės gali rinktis krūties rekonstrukcijos variantus.“
Po ligos galima atlikti krūties rekonstrukcijos operaciją
Jeigu pacientė pageidauja, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taikomi keli krūties rekonstrukcijos būdai – naudojant implantus ir audinių plėtiklius, taip pat įmanomas krūties atkūrimas savais audiniais, gali būti taikomas ir šių metodų derinys.
„Krūties atkūrimo metodai parenkami individualiai, nes kiekviena pacientė yra unikali, – sako Vilniaus universiteto Santaros klinikų plastinįs chirurgijos specialistas Simonas Kaupas. – Svarbiausias dalykas – pozityvus mąstymas ir gera nuotaika, o pasiruošimas tokiai operacijai prasideda nuo pačios pacientės rimto ir atsakingo apsisprendimo. Po to pacientei suteikiama konsultacija, kurioje jai paaiškinama, koks galėtų būti gydymo planas. Gauti konsultaciją būtinas šeimos gydytojo ar onkologo siuntimas. Konsultacijos metu moterys sužino apie tai, koks rekonstrukcijos metodas jai labiausiai tinka, kokių priemonių reikia operacijai ir pooperaciniu periodu.“
Žmogus ligoninėje atsiduria tikrai ne savo noru, dažniausiai neplanuotai, todėl pastaruoju metu daug dėmesio skiriama tam, kad šiuolaikinis onkologinis pacientas gydymo įstaigoje pasijustų kuo komfortabiliau.
„Onkologinės ligos diagnozė dažnai būna netikėta ir lydima stiprių negatyvių būsenų ir jausmų, tokių kaip šokas, baimė, nerimas dėl ateities, liūdesys, – sako NVI medicinos psichologė Sandra Birbilaitė. – Dažnai žmogus pasijunta taip, tarsi būtų praradęs pagrindą iš po kojų. Ligos metu, ypač jos pradžioje, susirgusiesiems reikia susikaupti, susivokti, kas jiems įvyko, ir prisitaikyti prie pasikeitusio gyvenimo, kurio dalį nuo šiol teks praleisti ir ligoninėje, nesvarbu ar lankantis dienos stacionare, ar gulint ligoninėje. Biblioterapija yra vienas iš psichologinės pagalbos ir savipagalbos būdų.“
Surinkta apie 18 tūkst. knygų pacientams
Rūpinantis pacientais ir jų savijauta ligoninėje buvo inicijuotas ir įgyvendintas bendras „Gintarinės vaistinės“ ir Nacionalinio vėžio instituto socialinis projektas „Prisimink ir pasirūpink onkologinėmis ligomis sergančiais ligoniais“, kurio rezultatas – NVI pacientų biblioteka – knygų lentynos įrengtos praktiškai visuose NVI klinikos skyriuose.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ generalinės direktorės Rūtos Bagdonavičienės, kovojant su bet kokia liga, svarbu kuo labiau sumažinti paciento patiriamą stresą ir kuo labiau padidinti džiugių emocijų kiekį.
„Labai vertiname galimybę šiuo projektu bent kažkiek pasirūpinti sergančiaisiais vėžiu, padėti jiems. Tokie, rodos, paprasti žingsniai kaip knygos atradimas, kurios nesinori paleisti iš rankų, iš tiesų suteikia žmogui didžiulį postūmį. Todėl ir buvo nuspręsta kartu su NVI įgyvendinti šį socialinį projektą. Iš viso buvo surinkta apie 18 tūkst. knygų.
Džiaugiamės savo vaistinių lankytojų sąmoningumu ir aktyviu noru prisidėti prie šio projekto renkant knygas. Onkologinių ligų gydymas, pasveikimas nuo jų be galo sudėtingas procesas. Džiaugiamės knygos perdavimo pavidalu išreikšdami savo rūpestį onkologiniais pacientais ir, tikimės, taip padėdami jiems kovoti su liga“, – pažymėjo R.Bagdonavičienė.
