Vyras išsigydė neramių kojų sindromą
Jau septynioliktus metus korėjietišką fizinių pratimų, akupresūros ir kvėpavimo metodiką kuksando praktikuojanti pašnekovė prisimena, kaip susidūrė su ja pirmą kartą.
„Keliaudami aplink šventą Kailašo kalną Tibete, susipažinome su kuksando meistru iš Pietų Korėjos Jin Mok. Pasiekus maksimalų 5600 m aukštį, į kurį leidžiama kopti, pradėjo skaudėti galvą, pykino, trūko jėgų. Jis pamokė mus, kaip kvėpuoti. Aš esu gydytojų chirurgų vaikas, kuris nelabai tikėjo, kad gali kažkas, be tabletės ar skalpelio, padėti. Tačiau, mano nuostabai, visi per trumpą laiką atsigavome, neliko žygio nuovargio, pasitraukė skausmai. Vėliau kelionėje labai sublogavo vienas iš grupės narių, japonas. Tas pats meistras maždaug per pusvalandį jį atgaivino nenaudodamas absoliučiai jokių pašalinių priemonių.
Toliau kuksando tęsti privertė mano vyro Algirdo sveikatos problema. Tiesiai iš Himalajų išvykome į Ukrainą, kur jis buvo paskirtas ambasadoriumi. Staigiai nutraukus aktyvų sportą ir sėdus prie darbo stalo jam prasidėjo neramių kojų sindromas – ramybės būsenos užeidavo stiprūs migruojantys kojų skausmai. Vyras ieškojo pagalbos skirtingų Vakarų šalių medicinos klinikose, bet niekas nepadėjo. Galiausiai jis nusprendė skristi į Pietų Korėją pas meistrą, su kuriuo buvome susipažinę. Ten jam pasiūlė praktikuoti kuksando. Iš pradžių buvome nusiteikę gana skeptiškai: tikiesi gydymo, o gauni pratimus. Tačiau būtent tai jam padėjo“, – pasakojo T.Kumžienė.
Grįžęs A.Kumža praktikavo toliau, o žmona prisijungė, norėdama jam palaikyti kompaniją, ir greitai pajuto „pašalinius“ poveikius: „Aš ir iki tol maniau, kad jaučiuosi gerai, neturiu didelių problemų, tačiau pastebėjau, kad atsirado daugiau energijos, pagerėjo miegas, išsitiesė nugara, pradėjau kitaip reaguoti į stresines situacijas, tikslingiau jas spręsti, gaišti mažiau laiko pašaliniams trikdžiams.“
Kaip pasitikrinti savo kvėpavimą
Pasak T.Kumžienės, dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, mobiliųjų įrenginių naudojimo dauguma žmonių, net ir vaikai, kvėpuoja netaisyklingai – krūtine. Savo kvėpavimą galite nesunkiai patikrinti. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite, užsimerkite. Vieną delną uždėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo, žemiau bambos. Ramiai keletą kartų giliai įkvėpkite ir išvėpkite. Labai aiškiai pajausite, kuri ranka kilnojasi – pakyla krūtinė ar pilvas.
Kai mes kvėpuojame krūtine, aktyviname simpatinę nervų sistemą, kuri vaizdžiai vadinama „pulk arba bėk“ sistema ir turėtų aktyvuotis, jeigu gresia pavojus ar atsitinka neįprasta situacija. Praėjus pavojui, simpatinė nervų sistema turėtų nurimti ir užleisti vietą parasimpatinei, kuri atsakinga už atsipalaidavimą.
Jeigu nuolat kvėpuojame krūtine, suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema įsuka mus į užburtą ratą – gyvename nuolatinės įtampos ir streso būsenoje. Dėl to padažnėja mūsų kvėpavimas, organizmas mažiau aprūpinamas deguonimi, aktyviai pradeda dirbti kaklo raumenys, įsitempia pečiai, juosmuo, klubai. Ir labai greitai pajaučiame neigiamas pasekmes – nuovargį, kuris ilgainiui tampa lėtiniu, prastėja laikysena, sulėtėja medžiagų apykaita, ima varginti įvairūs skausmai, sutrinka miegas. Tačiau paprastai žmonės nesusieja, kad prastas miegas, nuovargis ar galvos skausmai gali būti netaisyklingo kvėpavimo pasekmė.
„Antra problema, kad kvėpuojame per greitai ir paviršutiniškai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuolaikinis žmogus kvėpuoja maždaug 16–18 kartų per minutę (vienas kartas yra įkvėpimas ir iškvėpimas). Sveikas kvėpavimas, ką jau patvirtina ir Vakarų moksliniai tyrimai, yra 5–6 kartai per minutę. Įsivaizduokite, koks didelis skirtumas! Ramybės būsenos žmogus turėtų įkvėpti maždaug per 5 sekundes ir iškvėpti per 5 sekundes“, – aiškino kuksando meistrė.
Taigi, pirmoji užduotis – išmokti kvėpuoti pilvu bei sulėtinti savo kvėpavimą. Gimę kūdikiai taip ir kvėpuoja, vėliau šį įprotį praranda, nes mūsų kvėpavimą labai veikia minčių sukeliama įtampa. Kuo labiau nuraminame protą, tuo žemiau galime nuleisti ir kvėpavimą.
Pratimas taisyklingam kvėpavimui
Kai kvėpuojame pilvu, suaktyvėja parasimpatinė nervų sistema, atsipalaiduoja raumenys, žemiau nusileidžia diafragma. Judėdama aukštyn ir žemyn diafragma judina ir masažuoja vidaus organus, stimuliuoja žarnyną, kuriame gaminama apie 80–90 proc. laimės hormonu vadinamo serotonino. Jo gamyba suaktyvėja tuomet, kai vyksta tam tikras pasikartojantis ritmiškas judesys, pavyzdžiui, kai bėgame ristele, einame vienodu ritmu, kramtome gumą ar ramiai kvėpuojame pilvu.
Ramybės būsenos žmogus turėtų įkvėpti maždaug per 5 sekundes ir iškvėpti per 5 sekundes.
Būtent todėl kvėpuojant pilvu natūraliai mažėja stresas, nerimas, smegenys efektyviau dirba, lengviau valdyti emocijas, jaučiamės laimingesni ir daugiau šypsomės.
„Žinoma, nebūtinai išsyk pavyks kvėpuoti pilvu. Lengviausia pradėti mokytis atsigulus. Mat diafragma ne tik dalyvauja kvėpavime, bet ir palaiko mūsų pusiausvyrą. Kai gulime, pusiausvyros laikyti nebereikia, tuomet lengviau susikoncentruoti tik į kvėpavimą. Kelius šiek tiek sulenkite. Nykščius uždėkite ant bambos, o likusiais pirštais apglėbkite apatinę pilvo dalį – būtent į šią vietą ir turėtume susitelkti. Kai įkvepiame, ta vieta turėtų pakilti aukštyn, iškvepiant nusileisti.
Galima toje vietoje ant pilvo užsidėti svarelį, tik ne mobilųjį telefoną. Tai gali būti akmuo, knyga ar koks kitas nedidelis sunkesnis daiktas. Tuomet geriau jausime kvėpavimą, nes stengsimės svarelį stumti aukštyn. Beje, kuksando moko kvėpuoti tik per nosį“, – pasakojo pašnekovė.
Pasak jos, lengviausia pilvinį kvėpavimą pajusti ryte, vos prabudus, kol dar neišlipome iš lovos. Per naktį nurimsta protas, nebesisuka mintys, kartu nurimsta ir nusileidžia kvėpavimas. „Užtenka ryte pilvu pakvėpuoti dešimt minučių, kad gautume energijos užtaisą visai dienai“, – tikino T.Kumžienė.
Koks taškas kūne atstoja puodelį kavos
Mūsų kvėpavimas išsiderina dėl nuolat besisukančių minčių, problemų, kurios įaudrina protą, dėl jų įsitempia ir kūnas.
„Per kuksando pratybas pirmąsias 20 minučių skiriame dinaminiams tempimo pratimams. Derindami judesį ir kvėpavimą išjudiname visus sąnarius, atpalaiduojame raumenis. Sunkiausia susitelkti į kvėpavimą, kai įsitempęs kaklas ir pečiai, o šiuolaikinį žmogų tokios įtampos kankina nuolat – jau vien nuo žiūrėjimo į ekranus, kai kaklas visą laiką būna palinkęs į priekį.
Taigi, pirmiausia reikia atpalaiduoti kaklą. Kuksando pataria masažuoti kaklą nykščio ir smiliaus pagalvėlėmis, tarp kurių būtų maždaug 4 centimetrų tarpas. Uždėkite pirštų pagalvėles ten, kur baigiasi kaukolė ir prasideda kaklas, paspauskite ir sukite ratu. Taip masažuokite visą kaklą – nuo kaukolės žemyn pečių link. Pradžioje jausmas gali būti nelabai malonus, bet šis pratimas efektyviai atpalaiduoja kaklą“, – patarė pašnekovė.
Tuomet galima paspausti tašką, kuris suaktyvina kraujo ir energijos cirkuliaciją į smegenis. Tas taškas yra pakaušyje, kur baigiasi kaukolė ir prasideda kaklas. Iš karto po kaukole per kaklo centrą yra įdubimas. Nykščio pagalvėlę uždėkite ant to įdubimo ir, kiek pavyksta, keletą kartų spustelėkite ja kaulą iš apačios. Pastebėsite, kad galva iš karto praskaidrėja.
Taškas, kuris suaktyvina energijos cirkuliaciją ir praktikuojančiųjų kuksando vadinamas „dvigubu espreso“, yra ant bevardžio piršto. Smiliaus ir nykščio pagalvėlėmis iš šonų paspauskite bevardžio piršto nagą – iš pradžių vienos rankos, po to – kitos. Galima tas vietas šiek tiek patrinti.
Na, o peršalus kuksando meistrė siūlo abiejų rankų smilių šonais, esančiais nykščio pusėje, patrinti abu nosies šonus prie šnervių, tuomet tais pačiais smilių šonais patrinti virš viršutinės lūpos (per vidurį) ir po apatine lūpa. Galiausiai patrinti iš karto už ausų.
