Lėtesnė medžiagų apykaita nėra nutukimo priežastis
Pasak Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos gydytojos vaikų endokrinologės dr. Natalijos Smetaninos, tik apie 10 proc. vaikų nutukimo atvejų yra „tikrieji“: nulemti genetikos, endokrininės sistemos sutrikimų ar kitų antrinių priežasčių. Anot jos, pagrindinė vaikų nutukimo priežastis yra netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
„Neretai tėvai teigia, kad jie nuo vaikystės buvo stambūs ir jų vaikas gimė stambus, auga apkūnus. Tačiau dažniausiai tokiose šeimose būna susiklosčiusi perteklinės mitybos tradicija, prie kurios vaikas nuo mažų dienų yra pratinamas“, – endokrinologė pabrėžia, jog genetinis polinkis į nutukimą rodo tik tai, kad žmogus turi lėtesnę medžiagų apykaitą – gyvenimo būdo veiksniai gali užtikrinti teigiamą energijos balansą.
VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų gastroenterologas doc. dr. Vaidotas Urbonas antrina, jog šiais laikais vaikų nutukimo problema ypač aktuali: „Prastesnės kokybės ir ne visai sveikas maistas, auganti jo pasiūla bei reklama skatina perteklinį vartojimą. Gyvenimo gerėjimas savo ruožtu lemia mažesnį vaikų judrumą. Šiems veiksniams būdingas ir tiesioginis ryšys – juk sėdėjimą prie kompiuterio, sėdimus žaidimus dažnai lydi nuolatinis užkandžiavimas.“
Jau paaugliai gydomi nuo aukšto kraujospūdžio
Kalbėdamas apie nutukimo įtaką vaiko sveikatai, V.Urbonas pabrėžia, kad jis neigiamai veikia visas organizmo sistemas.
„Nors dėl nutukimo atsirandančios širdies ir kraujagyslių, kaulų, sąnarių, kepenų, onkologinės ligos vaikų amžiuje pasireiškia retai, komplikacijos vystosi palaipsniui ir gali progresuoti į rimtus sveikatos sutrikimus“, – sako gastroenterologas. Pasak jo, jau ir vaikams palaipsniui vystosi kepenų suriebėjimas (dėl ko vėliau atsiranda kepenų cirozė), arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (kartu didėja insulto, infarkto rizika vėlesniame amžiuje), didėja onkologinių susirgimų rizika.
N.Smetanina papildo, jog vaikai dėl nutukimo pradeda netoleruoti fizinio krūvio, vengia judėjimo, patiria įvairius kūno skausmus, dusulį, nuolatinį diskomfortą, susiduria su ortopedinėmis problemomis, vidaus organų funkciniais sutrikimais; juos vargina psichologinis nepasitenkinimas, kompleksai bei depresyvi nuotaika.
„Šiandien turime daug paauglių pacientų, kurie gydomi suaugusiųjų vaistais dėl arterinės hipertenzijos. Jau ir 10–15 metų amžiaus vaikams atsiranda cholesterolio, angliavandenių apykaitos sutrikimų. Diagnozuojami ir pavieniai antro tipo diabeto atvejai, o atsiradęs atsparumas insulinui ypač neigiamai veikia vaiko brendimą“, – galimas nutukimo pasekmes išskiria medikė.
Didžiausias pavojus – kai pradeda lankyti mokyklą
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, sparčiai didėja nutukimu sergančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Pasak N.Smetaninos, ypač didėja nutukusių vaikų pradinėse klasėse. „Mokykliniame amžiuje pasikeičia vaikų kasdienis ritmas: jie mažiau laiko praleidžia lauke ar aktyviai žaisdami. Be to, jei darželyje bent jau valgoma reguliariai, mokykloje prasideda chaosas“, – priežastis įvardija endrokrinologė.
Kaip teigia „Kardiolitos“ gydytoja dietologė Eugenija Časaitytė, problema yra ta, kad apie 70 procentų mokyklinio amžiaus vaikų nepusryčiauja, daug jų – valgo gausiai apdorotą, greitai įsisavinamą maistą. Be to, mokyklose dažnai lengvai pasiekiami gaivieji gėrimai ir saldūs užkandžiai.
Ji priduria, jog nutukimu sergantiems vaikams būdinga didelė rizika sirgti ir suaugusiame amžiuje, todėl labai svarbu, kad tėvai savo pavyzdžiu formuotų tinkamus vaiko mitybos įpročius: „Pirmiausia, pusryčiai turi būti neginčijama būtinybė: tuomet per dieną mažiau užkandžiaujama, o ir mokymosi rezultatai būna geresni. Reikėtų valgyti bent 3 kartus per dieną ir tik prie stalo, atsisakyti greitai įsisavinamų angliavandenių produktų, vengti saldžiųjų vaisvandenių, sulčių, rinktis becukres arbatas, vandenį.“
Dietologė išskiria ir fizinio aktyvumo svarbą: vaikams kasdien reikėtų skirti bent valandą aktyviai veiklai (pvz., pasivaikščiojimams, žygiams gamtoje).
Jei vaikas nevalgo sveikesnio maisto
E.Časaitytė pastebi, jog neretai tėvai susiduria su problema, kai vaikas nenori keisti mitybos įpročių. Pasak dietologės, jei vaikas atsisako sveikesnių maisto produktų, naudinga sumažinti įprasto maisto porcijas parenkant mažesnio dydžio, neįprasto dizaino lėkštes. Taip pat galima patiekti daugiau tinkamo, mažiau – netinkamo maisto.
„Svarbu vaiką sudominti sveiku maistu per edukaciją, žaidimus. Dažnai mažesni vaikai nevalgo daržovių, tačiau tėvai turėtų nuolat skatinti jas ragauti, pateikti įvairiomis formomis, kol vaikas jas pamėgs. Naudinga ir kartu su vaiku auginti daržoves, jas prižiūrėti, stebėti, kaip išauga“, – dietologė teigia, jog nereikia iš vaikų per daug reikalauti – saugus vaiko svorio metimas turi vykti iš lėto.
Paklausta, ar neatsiranda efektyvesnių metodų, padedančių vaikams įveikti nutukimą, N.Smetanina nuliūdina, kad stebuklingų priemonių, deja, nėra.
„Šiandien neturime jokių registruotų vaistų, skirtų vaikų nutukimui gydyti – kad ir kaip dažnai tėvai to tikisi, – kalba endokrinologė. – Nutukimas yra iki tol buvusio gyvenimo būdo rezultatas, todėl gydymas prasideda kasdienių įpročių keitimu. Svarbu, kad į tai įsitrauktų visa šeima – galima įsigyti šunį su sąlyga, kad vaikas jį taip pat vedžios, ar sugalvoti aktyvią veiklą laisvalaikiui – vaikas turi jausti artimųjų palaikymą, o pokyčiai jam turi teikti malonumą.“
Reikia nusiteikti ilgam procesui
Pasak N.Smetaninos, suvaldyti vaiko nutukimą ypač sunku, jei tėvai nemato savo vaidmens sprendžiant problemą. Taip pastangos tarsi atsimuša į sieną. „Dažnai tėvai teigia, kad neturi laiko maisto gaminimui ar aktyviai veiklai. Teko girdėti pasakymų iš tėvų: „Tu nevalgyk to, tau gydytojai neleido, o mes per seni pokyčiams.“ Lyg nutukimas būtų tik vaiko rūpestis“, – priduria endokrinologė.
Anot V.Urbono, kai vaikas nutukęs, reikėtų nusiteikti, kad gydymas truks ne mėnesį ar du: „Neretai tokiais atvejais prireikia ir psichologo pagalbos, kadangi nutukę vaikai dažnai patiria patyčias – juos pravardžiuoja, įžeidinėja, dėl to jie užsisklendžia ar dar daugiau valgo, ramindami save maistu.“
Pasak jo, gydymo metu vaikas yra apribojamas, todėl labai svarbu, kad jis žinotų to priežastis. „Kartais mažesni vaikai sako: „Aš jaučiuosi gerai, kodėl negaliu valgyti to ir to?“ Būtina motyvuoti vaiką, įtikinti, kad visa tai – jo labui“, – sako medikas, pabrėždamas, kad pirmiausia reikia rūpintis profilaktika, kad vaikui netektų susidurti su nutukimu ir jo pasekmėmis.
