Vynuogės
 |
| Shutterstock nuotr./Vynuogės |
Anksčiau mūsų soduose prisirpdavo nedidukių, labai rūgščių uogelių. Pastaraisiais metais užsiauginame didesnių ir saldesnių, todėl tikrtai nevertėtų leisti joms supūti. Vynuogės spartina medžiagų apykaitą, skatina skysčių išsiskyrimą, gerina žarnyno peristaltiką. Be to, jei kasdien valgysite vynuogių, sustiprės sveikata, paskaistės oda, sumažės maišeliai po akimis, mažiau pastebimas pasidarys celiulitas. Jokios paslapties čia nėra. Kalis, kurio vynuogėse ypač gausu, skatina išsiskirti skysčius. Kartu su nereikalingais skysčiais iš organizmo pasišalina ir kenksmingos medžiagos. Be to, vynuogėse nemažai pektinų. Jie šiek tiek laisvina vidurius. Tai irgi padeda valyti organizmą.
Kiti vynuogėse esantys vitaminai ir mineralinės medžiagos (C, B grupės, PP, kalcis, geležis, magnis, cinkas, varis, boras) maitina odą „iš vidaus”, aprūpina drėgme. Ir atvežtinėse, ir mūsų klimato sąlygomis sunokusiose vynuogėse yra nemažai antioksidantų. Kai kurie jų – gana reti. Pavyzdžiui, kvarcetinas. Be vynuogių, jo yra tik svogūnuose ir arbatžolėse. Antioksidantai svarbūs sveikatai, nes labai veiksmingai mažina žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Nustatyta, kad vynuogėse esantis antioksidantų derinys trukdo susidaryti trombams, palaiko kraujagyslių elastingumą. Be to, neleidžia organizmui „surūgštėti“. O taip gali atsitikti, kai valgoma daug mėsos ir mažai daržovių. Ilgalaikio organizmo „surūgštėjimo“ požymiai išties nemalonūs: nuolatinis nuovargis, galvos skausmai, polinkis į odos ligas. Daugiausia antioksidantų yra vynuogių odelėje ir sėklose. Beje, raudonos spalvos vynuogės vertingesnės už žalias.
Obuoliai
 |
| Fotolia nuotr./Obuoliai |
Obuoliais šiuo metų laiku nieko nenustebinsi: mūsų klimato juostoje tai patys populiariausi vaisiai. Nors ne itin vertinami, iš tiesų jie yra labai vertingi. Pora obuolių, kas vakarą suvalgomų prieš miegą, gali pastebimai sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Antaninių obuolių rūgštis gali sunaikinti net dizenterijos sukėlėjus. Rytų medicinoje obuolių sultys iš seno žinomos kaip puikus vaistas nuo perkaitimo saulėje. Sulčių rekomenduojama gerti perpus skiestų su vandeniu – tokias organizmas lengviau pasisavina. Pektinai, kurių gausu visų veislių obuoliuose, mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Tarkuotų obuolių košelė yra vienas geriausių vaistų nuo viduriavimo. Obuolių sveika valgyti pasunkėjus kvėpavimui. Kepti obuoliai – geras vaistas sausam kosuliui gydyti. Pravartu sukrimsti ir kelias obuolių sėklas – jose yra jodo. Tik reikėtų žinoti, kad per dieną užtenka 5–6 sėklų (nuo didelio kiekio galima pajusti apsinuodijimo požymių).
Kriaušės
 |
| Shutterstock nuotr./Kriaušės |
Šie vaisiai taip pat naudingi, kaip ir obuoliai, tik greičiau genda… Sultingose kriaušėse gausu biologiškai aktyvių medžiagų. Nors vertingų medžiagų (ypač pektinų) kriaušėse mažiau nei obuoliuose, jos yra puikus vitamino C ir kalio šaltinis. Be to, kriaušėse nemažai boro – mikroelemento, gerinančio smegenų veiklą. Todėl ir teigiama, kad kriaušės skaidrina mintis. Šie vaisiai puikiai valo organizmą. Rekomenduojama tokia valomoji dieta: visą savaitę prieš pusryčius ir prieš pietus reikia išgerti po stiklinę kriaušių sulčių, o dieną valgyti pačių vaisių. Skrandžiui tokia dieta tinka, nes kriaušėse mažai rūgščių ir daug lengvai pasisavinamos fruktozės. Tik pilvas kartais „maištauja“ – gali pūsti vidurius. To nesunkiai išvengsite, jei kriaušių valgysite ne kaip deserto po sočių pietų, o kaip atskiro užkandžio, t. y. nemaišysite su kitais produktais.
Daugelio specialistų nuomone, kriaušių minkštimas, nors ir grūdėtas, yra lengviau virškinamas negu obuolių. Tiesa, ne visai prinokusios, gaižaus skonio kriaušės virškinamos sunkiau. Kriaušių sultys – puikus diuretikas. Vertėtų žinoti, kad kriaušių sultys ne tik gerina šlapimo išsiskyrimą, bet ir valo jį, sunaikindamos nemažai bakterijų. Beje, kuo kriaušės aromatingesnės, tuo naudingesnės. Įdomus faktas: kriaušės yra vieni iš nedaugelio produktų, kurie padeda apsinuodijus grybais. Džiovintų kriaušių nuoviras tinka viduriavimui stabdyti. Taip veikia rauginės medžiagos, kurių kriaušėse būna net iki 20 proc. Vertėtų neišmesti ir šių vaisių sėklų – jos yra veiksmingas vaistas nuo organizmo parazitų.
Slyvos
 |
| Fotolia nuotr./Slyvos |
Įvairių veislių slyvų skonis labai skiriasi: vienos būna saldžios it persikai, kitos – rūgščios kaip agrastai. Nuo to saldumo priklauso ir poveikis organizmui: saldūs kaulavaisiai laisvina vidurius, o rūgštūs, kitaip nei daugelis įsitikinę, kietina. Visų veislių slyvos padeda išlaikyti ląstelių rūgščių ir šarmų pusiausvyrą (užteršto organizmo ji būna sutrikusi), spartina medžiagų apykaitą, mažina aterosklerozės, reumato, podagros riziką, padeda išsaugoti liekną figūrą, ypač plokščią pilvuką. Ląsteliena, kurios gausu slyvose, lėtina angliavandenių, kurių gausu visuose vaisiuose, pasisavinimą – cukraus kiekis kraujyje ilgiau išlieka pastovus, ne taip greitai išalkstama.
Aktinidijos
 |
| Shutterstock nuotr./Aktinidijos |
Šie į miniatiūrinius kivius panašūs vaisiai – tikros vitamino C saugyklos. Aktinidijose gausu mineralinių medžiagų, tačiau labiausiai jos vertinamos būtent dėl vitamino C. 100 g dailiųjų aktinidijų vaisių jo yra apie 400 mg, o margalapių – net 1400 mg. Palyginkite: 100 g citrinų yra apie 100 mg vitamino C. Šis vitaminas labai neatsparus aukštai temperatūrai, todėl naudingiausia aktinidijų valgyti šviežių (tik nereikėtų vienu metu suvalgyti per daug, ypač vaikams – gali išberti). Užderėjus gausesniam derliui verta pasiruošti žaliosios uogienės – aktinidijas sutrinti su cukrumi. Šaldiklyje tokią uogienę galima laikyti visus metus!
