Pagrindinės priežastys – netinkama mityba ir gyvenimo būdas
„Eurovaistinės“ vaistininkės Elvyros Ramaškienės teigimu, netinkama mityba yra viena iš svarbiausių vidurių užkietėjimo priežasčių.
„Valgoma per mažai skaidulinio maisto, t. y. duonos, kruopų gaminių, šviežių vaisių ir daržovių, ankštinių kultūrų. Dažniau valgomas greitas, perdirbtas, riebus maistas, kuriame nėra ląstelienos“, – sakė vaistininkė, įvardindama ir dar vieną problemą – skysčių trūkumą. Jos teigimu, visi mes dažniausiai suvartojame ir per mažai skysčių, t.y. sriubų, vandens, natūralių sulčių, tačiau per daug išgeriame kofeino turinčių gėrimų, kurie savaime mažina vandens kiekį organizme.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti ir kai kurių vaistų bei dažnas alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas ir netgi piktnaudžiavimas laisvinamaisiais vaistais.
Dar bėda – vangus šiuolaikinis gyvenimo būdas, kai ant kėdės praleidžiame didžiąją dalį darbo laiko, o po darbo taip pat mažai judame. Tačiau labiausiai vidurių užkietėjimas vargina vyresnius žmones, mažus vaikus, nėščias moteris, žmones po traumų, operacijų, ligonius, kurie priversti gulėti.
Vaistininkė perspėja, kad šią problemą taip pat sukelti ir kai kurių vaistų bei dažnas alkoholio vartojimas, rūkymas, stresas ir netgi piktnaudžiavimas laisvinamaisiais vaistais.
Kas gali padėti?
Nusiskundus „sustojusiais reikalais“ dažnai iš aplinkinių išgirstame patarimus „išgerti kefyro“ ir „pavalgyti džiovintų slyvų“. Tačiau ar tai tikrai padeda?
Anot vaistininkės E.Ramaškienės – taip, iš dalies. „Esant vidurių užkietėjimui, rekomenduojama vartoti tik raugintus pieno produktus, t.y. rūgpienį, pasukas, išrūgas. Juose bus mažiau riebalų ir daugiau gerųjų žarnyno bakterijų, darančių gerą įtaką žarnyno veiklai. Vaisiuose, tiek šviežiuose, tiek džiovintuose, kuriuos prieš vartojimą reikia pamirkyti, yra gausu ląstelienos, kuri neleidžia susiformuoti vidurių užkietėjimui“, – sakė pašnekovė.
Užkietėjus viduriams specialistė pirmiausia pataria pakeisti savo mitybą, kurioje trečdalį dienos raciono turi sudaryti vaisiai ir daržovės, tada sureguliuoti suvartojamų skysčių kiekį, t.y. išgerti ne mažiau kaip 1,5-2 litrų vandens per parą. Taip pat labai svarbu sureguliuoti fizinį aktyvumą, bent jau rytais daryti mankštą, vartoti B grupės vitaminų, keisti tuštinimosi įpročius (sąmoningai dėl kažkokių priežasčių neslopinti tuštinimosi refleksų). Jeigu nepadeda šios visos priemonės, E.Ramaškienė rekomenduoja pasitarti su vaistininku ir įsigyti saugių laisvinamųjų vaistų, kurie padės skysčiams keliauti žarnynu, taip suminkštindami jo turinį, ir žmogus galės normaliai pasituštinti.
Gali signalizuoti rimtas ligas
Kas kiek laiko žmogui normalu tuštintis ir ar visiems ta norma yra vienoda? Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės, vienam žmogui normalu tuštintis net ir 3 kartus per dieną, vos ne po kiekvieno pavalgymo, o kitas gali tuštintis tik kas 3 dienos, nes suvalgytas maistas gali būti virškinamas 1-3 paras. Kiekvienas žmogus yra skirtingas individas su skirtinga medžiagų apykaita ir įpročiais.
Vidurių užkietėjimą gali sukelti įvairios neurologinės ar medžiagų apykaitos, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, insultas, Parkinsono liga.
Tačiau specialistė perspėja: jeigu tuštinamasi rečiau negu 3 kartus per savaitę ir tai tęsiasi nuolat arba sunkiai tuštinimasi smarkiai stanginantis, tai jau yra laikoma lėtiniu vidurių užkietėjimu. Reikia kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti priežastis bei imtis priemonių, kad galėtume išvengti tolimesnių problemų.
E.Ramaškienės teigimu, vidurių užkietėjimas gali signalizuoti ir apie slypinčias ligas. Šį virškinimo sistemos sutrikimą sukelti įvairios neurologinės ar medžiagų apykaitos, skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, insultas, Parkinsono liga. Taip pat įvairios žarnyno ligos – tai sąaugos, žarnų nepraeinamumas, įvairūs žarnų augliai, dirgliosios žarnos sindromas.
Todėl staiga atsiradus vidurių užkietėjimui be priežasties, ko anksčiau nėra buvę, vaistininkė pataria kuo greičiau kreiptis pas gydytoją. Nes lėtiniu tapęs vidurių užkietėjimas yra ne mažiau pavojingas: gali susiformuoti hemorojiniai mazgai, išangės įplyšimai, atsirasti kraujavimai iš žarnyno, susiformuoti išmatų kamščiai, išsivystyti žarnyno uždegimas, žarnyno gleivinės iškritimas. Taip pat lėtiniai vidurių užkietėjimai didina riziką susirgti žarnyno vėžiu.
