– Ar visos spanguolės jau prinokusios?
– Jos tikrai turėtų būti sunokusios. Stambiauogės spanguolės šiais metais sunoko anksčiau, jas pradėjau rinkti dešimčia dienų anksčiau nei įprastai. Manau, kad ir paprastosios, augančios aukštapelkėse, turi būti sunokusios.
– Ar sunokusi spanguolė visa turi būti raudona?
– Stambiauogės spanguolės spalva nieko nereiškia. Jos ilgai gali būti raudonos, o kad uoga prinokusi, rodo rudos jos sėklos. Stambiauogę spanguolę reikia perpjauti per pusę ir pasižiūrėti, kaip atrodo sėklytės. Jeigu jos žalios, uoga nesunokusi. Žinoma, spanguolynuose viena uoga yra krūmo viršuje, o kita – kažkur giliai, tad vienodai jos niekada nesunoksta. Bet, jei didžioji dalis sunokusi, galima derlių nuimti.
– Ar spanguolės gali baigti nokti namuose?
– Jos dar šiek tiek paraudonuoja. Tačiau pastebėjau, kad uogos, laikomos namuose, kur yra mažiau šviesos, pradeda pūti, ir jas tenka išmesti. Laikomos lauke, saulėtoje vietoje, spanguolės dar paraudonuoja ir panoksta.
– Kokių naudingų savybių turi spanguolės?
– Svarbiausia – tai uoga nuo avitaminozės. Spanguolės turi daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, pastarųjų aptinkama net 25. Yra daug kalio, fosforo, geležies. Tiems, kas turi vadinamąjį „blogą“ kraują, spanguolės tikrai tinkama uoga.
Taip pat šios uogos turi tonizuojančių savybių. Spanguolių sulčių PH yra labai mažas, jos rūgščios, todėl pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Tokioje terpėje patogeniniai mikroorganizmai gali vystytis labai menkai. Spanguolės turi antiseptinių, priešuždegiminių savybių, gali prisidėti prie kai kurių susirgimų, susijusių su šlapimo pūsle, tulžimi ir pan., gydymo.
– Kuo skiriasi miške užaugusios spanguolės nuo kultūrinių?
– Mokslininkai tiria cheminę sudėtį tiek spanguolių, augančių miškuose, tiek stambiauogių, kurios introdukuotos iš Šiaurės Amerikos. Morfologinės uogų savybės labai skiriasi. Mūsų paprastoji spanguolė turi daugiau vandens, daugiau sulčių, o stambiauogė pasižymi miltinga, kieta medžiaga.
Tačiau cheminiai mokslininkų tyrimai rodo, kad uogos labai panašios. Žinoma, kai kurios veislės turi daugiau tam tikrų elementų, kai kurios – mažiau. Savybės priklauso ne tik nuo veislių, bet ir nuo auginimo sąlygų. Stambiauogė spanguolė išties nėra menkesnė už paprastąją.
– Kaip iš spanguolių gauti 90 proc. naudos?
– Visada sakiau, kad geriausia valgyti šviežią ir neperdirbtą uogą. Jei turite saują spanguolių, šilauogių, aviečių ar kitų uogų, skinkite jas nuo krūmo ir valgykite. Tam, kad organizmas sustiprėtų ir įgautų imunitetą, žiemą nereikėtų gerti tos aviečių arbatos iš perdirbtų uogienių ir pan. Tačiau, jei turite daug uogų ir negalite jų suvalgyti iš karto, kad jos nesugestų, rekomenduojama sumalti spanguoles mėsmale.
Paprastąsias spanguoles galima ir sutrinti. Tokias uogas galima sumaišyti su cukrumi ar medumi. Jokiu būdu nereikia jų virti – galima tiesiog laikyti šaldytuve ir, vos pajutus pirmuosius peršalimo simptomus, tiesiog išsitraukti ir valgyti po šaukštą. Stambiauoges spanguoles galima laikyti šaldiklyje, o jas išėmus – virti kompotus, kisielius, spausti sultis ar maišyti su medumi ir valgyti šviežią tyrę.
– Spaudžiant spanguolių sultis, atsiskiria jų sėklytės ir luobelės. Ar tiesa, kad taip prarandama daug naudingų medžiagų?
– Be abejo, juk daug naudingų medžiagų yra ir obuolio, net ir bulvės luobelėje. Spanguolių luobelėje jų taip pat yra, o štai sėklose naudingųjų medžiagų – kiek mažiau. Norint neprarasti tų medžiagų, galima sultis suvartoti, o luobeles sudžiovinti ir vėliau įdėti į pyragus ar iš jų pasidaryti arbatos.
– Kokios neigiamos spanguolių savybės?
– Sergant opalige ar padidėjus skrandžio rūgštingumui, vartoti spanguolių nepatartina. Galbūt vertėtų maišyti jas su neutraliomis uogomis, bet vien spanguolių vartoti nepatartina.
