Kaip išlaviruoti tarp „nepraleisk“ ir „neapsirik“
Žaibišku plitimu ir vyresnio amžiaus žmonių mirtimis pasaulį išgąsdinęs SARS-CoV-2 virusas per trumpą savo gyvavimo laiką jau pakankamai gerai ištyrinėtas. Tai reiškia, kad žinome apie jį vis daugiau. Pavyzdžiui, mokslininkai atrado, kad jeigu žmogus turi imunitetą giminingiems koronavirusams, gali susiformuoti tam tikras kryžminis imunitetas ir šiam. Tuo galima paaiškinti, kodėl nustatoma labai daug besimptomių ar lengvų ligos formų.
Taip pat tiek užsienyje, tiek Lietuvoje pradedamas kelti klausimas, ar gali teigiamas testo dėl COVID-19 ligos rezultatas atsirasti dėl užsikrėtimo ne baisiuoju SARS-CoV-2, o kitais, jam giminingais virusais. Užkrečiamų ligų ir AIDS centro vadovas, virusologas prof. Saulius Čaplinskas tokią galimybę patvirtino. Pasak mediko, tiek kryžminių reakcijų metu gali susiformuoti ląstelinis arba humoralinis imunitetas giminingiems virusams, tiek tos pačios kryžminės reakcijos gali atsispindėti testo rezultate.
Vienintelė išeitis – kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį žmogų ir jo kontaktus, – svarstė S.Čaplinskas.
„Mokslininkai stengiasi, kad vakcinos būtų kuo universalesnės ir sukeltų kuo didesnį imunologinį atsaką. Diagnostiniai testai, priešingai, kuriami kuo labiau specifiniai. Jų gali būti įvairių. Vadinamieji atrankiniai testai kuriami pagal principą „nepraleisk“, t.y. jie turi būti labai jautrūs, todėl kartais gali parodyti ir kryžmines reakcijas su giminingais virusais.
Vadinamieji patvirtinamieji testai kuriami pagal principą „neapsirik“, t.y. juos kuriant ypač svarbu, kad nebūtų gautas klaidingai teigiamas rezultatas. Todėl pastarieji paprastai atliekami po atrankinių, jie yra sudėtingesni ir brangesni. Tokie yra bendri virusologiniai užkrečiamų ligų diagnostikos dėsniai“, – aiškino pašnekovas.
Kodėl PGR gali būti klaidingai teigiamas ar neigimas
Kaip tai atrodo konkrečiai? Jeigu diagnostika atliekama PGR metodu, kurio metu iš nosiaryklės imamas mėginys ir jame ieškoma SARS-CoV-2 viruso, jau žinoma, kad apie 30–40 proc. atvejų gali būti gautas klaidingai neigiamas rezultatas. Priežastys įvairios – pradedant tepinėlio paėmimu, laboratorijos arba testo kokybe, baigiant tuo, kurioje stadijoje yra infekcija.
„Gali būti, kad virusas jau nukeliavo žemyn ir nosiaryklėje jo nebėra. Pavyzdžiui, su išmatomis virusas išskiriamas dar iki 13 dienų, kai jo neberandama nosiaryklėje“, – teigė S.Čaplinskas.
Kita vertus, teigiamas PGR testo rezultatas gali reikšti, kad nustatytos viruso dalelės yra ne SARS-CoV-2, o kitų giminingų virusų, arba virusas tas, bet jis yra nevisavertis, t.y. paskleistas į aplinką nesusargdins kito žmogaus. Kiek virusas yra pavojingas, gali atsakyti vadinamasis viruso kultūros tyrimas, kai virusą bandoma identifikuoti pasitelkus tam tikrą sterilią ląstelių kultūrą.
Užsienyje tokie tyrimai atliekami. Ypač dažnai vaikams, PGR metodu nustačius koronaviruso RNR, kultūros tyrimo metu virusas neišskiriamas. Kaip jau minėta, tai reiškia, kad nors jie yra infekuoti ir platina virusą, šis nėra visavertis, todėl ir jie patys neturi ligos simptomų, ir aplinkinių neužkrečia. Tačiau Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami.
Teigiamas PGR testo rezultatas gali reikšti, kad nustatytos viruso dalelės yra ne SARS-CoV-2, arba virusas yra nevisavertis.
Tokie patys dėsniai galioja ir antikūnų tyrimams. Būtent todėl tiksliai diagnostikai dažnai neužtenka tik vieno ar kito tyrimo.
„Kuo didesnį įvairių diagnostikos metodų rinkinį turėsime, tuo tiksliau diagnozuosime ligą tiek konkrečiam žmogui, tiek bus lengviau atsekti klasterius, kuriuose virusas cirkuliuoja. O jeigu nėra aišku, kur ir nuo ko žmogus užsikrėtė, tai reiškia, kad pačioje pradžioje nebuvo identifikuoti žmonės, kurie įvežė ir platino virusą, nebuvo tiriami jų kontaktai.
Reikia suprasti, kad virusas cirkuliuoja mūsų populiacijoje ir cirkuliuos visą laiką. Ir jokiais karantinais mes jo nesustabdysime. Tai padės tik laikinai pristabdyti ligos plitimą. Jeigu kažkas vis dar „kliedi“ apie karantiną, vadinasi, nesuvokia, kaip valdyti šią infekciją. Vienintelė išeitis – kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusį žmogų ir jo kontaktus“, – svarstė virusologas.
Apie nereikalingus bauginimus
Pasak mediko, labai svarbu, kad žmonės nebijotų tirtis ir suprastų, kaip reikia saugotis.
„Tik klausimas, ar reikalinga tokia ilga, griežta ir, net norisi pasakyti, kvaila saviizoliacija, kai žmogus negali išvesti net savo šuns į lauką. Todėl visada raginau, kad reikia žmonėms pateikti teisingą, paprastą ir mokslu pagrįstą informaciją ir kuo greičiau bei tiksliau testuoti. Testų pasiūla šiuo metu tikrai didelė, tereikia atsirinkti naujausius ir patikimiausius. Iš lotynų kalbos atėjęs posakis „kas neina pirmyn, eina atgal“ puikiai tinka ir mūsų dienoms.
Tačiau pažanga pati savaime pas mus neateis, jeigu nebus diegiami nauji diagnostikos metodai ir žmonėms, užuot juos gąsdinus, nebus pateikiama paprasta ir aiški informacija apie koronavirusą. Šiuo tikslu turi būti pritrauktas kuo platesnis ratas specialistų.
Deja, dabar viešojoje erdvėje nei matau, nei girdžiu virusologų nuomonės šioje srityje. Apie testus kalba žmonės, kurie patys jų neišmano. Todėl ir girdime tik bauginimus, o ne įvairiais tyrimų metodais paremtos situacijos apžvalgas – nuolat skelbiama, kiek atvejų diagnozuota, kur tie atvejai ir pan. Vis kalbama, kad vieną ar kitą savaitę bus intensyviau atliekami tyrimai X savivaldybėse. O kokie tų tyrimų rezultatai? Neskelbiama. O juk žmonėms labai svarbu suprasti, kaip visuomenėje plinta virusas.
Užtenka vien prisiminti, kaip vasarą žmonės buvo gąsdinami dėl Palangos – esą sausakimšuose paplūdimiuose kils koronaviruso protrūkis. Tačiau nėra jokių duomenų, kad kas nors Palangos paplūdimyje būtų užsikrėtęs koronavirusu. Ir tai logiška: atvirame ore virusą išsklaido vėjas, neutralizuoja saulės ultravioletiniai spinduliai. Jo neįmanoma daug įkvėpti netgi būnant netoli infekuoto žmogaus.
Lygiai tas pats galioja Kryžkalnio memorialo atidengimo atvejui – abejoju, ar šiame renginyje, kuris vyko gryname ore, galėjo kas nors užsikrėsti. Kitas dalykas, jeigu žmonės važiavo tuo pačiu automobiliu ar autobusu“, – aiškino pašnekovas.
