Erkė gyvena nuo trejų iki penkerių metų. Jos dauginasi lytiniu būdu, tai reiškia, kad patinėlis apvaisina patelę. Patelė padeda tūkstančius kiaušinėlių, iš kurių išsirita mažos lervos.
Lerva yra maždaug 1 milimetro ilgio, įprastai ji minta paukščių ir graužikų krauju. Iš jos išsivysto nimfos. Nimfos minta šiltakraujų žinduolių krauju, įskaitant naminius gyvūnus ir žmones. Jos būna prisisiurbusios kelias dienas ir, pakankamai prisisotinusios, nukrenta.
Žmonėms dažniausiai įsisiurbia nimfos, nes mažo dydžio erkes yra sunkiau pastebėti nei suaugusias erkes. Taigi, dažniausiai boreliozės infekciją perduoda nimfos.
Galiausiai iš nimfos išsivysto visiškai suaugusi erkė. Suaugę erkių patinėliai yra maždaug dviejų milimetrų ilgio. Erkių patelės yra kiek didesnės ir siekia 3-4-is milimetrus.
Dažniausiai boreliozės infekciją perduoda nimfos.
Visiškai suaugę patinėliai į šeimininkų organizmą neįsisiurbia, bet patelėms reikia daugiau kraujo, kad jos galėtų sudėti kiaušinius. Kaip ir nimfos stadijoje, jos mielai maitinasi žinduolių krauju, įskaitant naminius ir kitus gyvūnus.
Suaugusi erkė prisisiurbusi prie šeimininko išbūna maždaug savaitę. Siurbdama kraujo ji padidėja iki žirnio dydžio. Tada ji atkrenta ir yra pasirengusi sudėti kitos erkių kartos kiaušinėlius.
Kai kurie ekspertai teigia, kad dėl palankesnių klimato savybių erkių reprodukcijos ciklas trumpėja. Trumpesnis reprodukcijos ciklas reiškia, kad per trumpesnį laiką gims daugiau erkių.
Informacijos šaltinis – http://www.stoperkes.lt/