Vaizdo įraše – skaudžios išpažintys
Lietuvos kurčiųjų draugija pasidalino vaizdo įrašu, kuriame kurtieji atvirai pasakoja apie savo skaudžias patirtis, su kuriomis jiems teko susidurti įvairiose situacijose ir valstybinėse institucijose. Taip siekiama priminti valdžios atstovams, kad vertimas į gestų kalbą šiems žmonėms būtinas bent nuotoliniu būdu visą parą.
„Mano sūnus pateko į avariją. Tai buvo šeštadienis. Aš apie tai sužinojau vėliau. Kai tik gavau žinią, iškart atvykau į įvykio vietą. Aplink buvo daug apvirtusių mašinų. Žmonių jau nebuvo – jie buvo išvežti į ligoninę. Su policija negalėjau susikalbėti, nežinojau, kur yra mano sūnus. Pasipūtę policininkai man nieko nepaaiškino. Likau nežinomybėje. Negalėjau paskambinti į ligonines ir sužinoti. Tą naktį negalėjau užmigti.
Kitą dieną paaiškėjo, kad sūnaus jau nebėra. Girdintys draugai man padėjo paskambinti ir tik tuomet sužinojau, kad sūnus vakar mirė. Vakar! Gal būčiau dar galėjęs su juo pasikalbėti, sužinoti, kas įvyko.
Jis buvo sužeistas, po avarijos leisgyvis gestais dar kalbėjo šalia gulinčiam žmogui. Pastarasis man perdavė sūnaus žodžius. Bet aš pats su sūnumi nebesusitikau“, – vaizdo įraše pasakoja kurčias vyras.
„Mano tėtis pasijuto blogai ir paprašė mano brolio iškviesti greitąją. Jis nubėgo pas kaimynus. Buvo 11-ta valanda vakaro. Apie pusę valandos jis beldėsi į duris, bet kaimynai buvo senyvo amžiaus, todėl jiems buvo baisu atidaryti duris taip vėlai vakare. Per uždaras duris jie klausė mano brolio, kas jis toks, bet brolis negirdi. Jis tik beldėsi tol, kol pagaliau jie atidarė ir iškvietė greitąją.
Atbėgęs namo, brolis tėtį rado jau gulintį be sąmonės. Atvažiavusi greitoji dar bandė jį gaivinti, tačiau nespėjo. Tėtis mirė. Manau, jeigu brolis būtų turėjęs galimybę vaizdo skambučiu susisiekti su vertėju, papasakoti situaciją medikams, jie būtų patarę, kaip elgtis ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Mano tėtis dabar galėtų būti gyvas“, – antrino savo skaudžia patirtimi kurčia jauna moteris.
Svajoja apie oresnį gyvenimą
Tai tik kelios patirtys iš minėto vaizdo įrašo. Kiti jame kalbantys kurtieji kalba apie tai, kaip su jais elgiasi medikai ir kaip jie dėl to jaučiasi, apgailestauja, kad norėdami ko nors paklausti apie planuojamą įsigyti daiktą, dažnai negali to padaryti čia ir dabar, o kitą dieną jis jau būna nupirktas.
„Aš nežinojau, kaip tinkamai ją praryti, ir vos neuždusau, greitai pats ištraukiau. Siaubinga... Turėjo paaiškinti, ką daryti, kaip kvėpuoti, o čia sugrūdo žarną į gerklę. Buvo tiesiog košmariška...“
„Jei būčiau informuotas, kad po kraujo paėmimo iš karto galiu važiuoti namo, o aš be reikalo taip ilgai laukiau, kol policininkai man patys pasakė, kad galiu eiti...“
„Girdintys gali bet kada susiskambinti telefonu. Kurtieji nėra jiems lygūs. Jaučiuosi blogai, menkesnis už kitus. Visada rytais per televiziją žiūriu laidą „Labas rytas“. Ten būna viktorina, kai reikia atspėti tam tikras užduotis. Būna pateiktas telefono numeris, bet nėra galimybės rašyti žinutę. Jeigu paskambinęs į studiją pasakai teisingą atsakymą, gali laimėti prizą. Labai norėčiau pabandyti, bet negaliu, 7 val. vertėjai nedirba...“
Visi šie ir kiti vaizdo įraše pasisakantys kurtieji pabrėžia, kad galimybė bet kuriuo paros metu susisiekti su vertėju ne tik palengvintų jiems gyvenimą, bet ir leistų pasijusti oriau.
Lietuvoje – per 5 tūkst. kurčiųjų ir tik 115 vertėjų
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė neabejoja, kad gestų kalbos vertimo paslaugos prieinamumas visą parą kurtiesiems tikrai labai reikalingas.
„Sunku kalbėti, kaip dažnai iškyla tokia būtinybė, kai dega tavo namas ar ant rankų miršta tavo vaikas, o tu negali išsikviesti pagalbos. Pagaliau pasaulyje atliktais tyrimais pripažinta, kad daugiausiai smurtaujama prieš kurčias moteris. Mūsų įstatymai dabar palankesni smurto aukoms, bet kaip kurčiai moteriai išsikviesti policiją? Belieka bėgti pas kaimynus, jeigu jie yra ir jeigu jie geranoriški.
Mūsų įstatymai dabar palankesni smurto aukoms, bet kaip kurčiai moteriai išsikviesti policiją? Belieka bėgti pas kaimynus.
Pastaruoju metu jau daroma labai daug, kad vertimo paslauga kurtiesiems būtų prieinama, bet yra techninių dalykų, kurie iki galo neišspręsti. Tenka pripažinti, kad gestų vertėjo profesija – viena rečiausių Lietuvoje. Šiuo metu turime 115 žmonių, o gestų kalbos vartotojų, kurčiųjų draugijų registracijos duomenimis, – apie 5 tūkst. Tačiau iš tiesų jų yra gerokai daugiau, nes ne visi kurtieji stoja į draugijas“, – svarstė pašnekovė.
Pasak jos, be abejo, labai reikia, kad ši paslauga būtų teikiama visą parą, tačiau ne su tokiu vertėjų skaičiumi. Visi esami vertėjai jau dabar yra be galo apkrauti. Tiesa, kasmet etatų skaičius didinamas, bet šių specialistų rasti sunku.
Gestų vertėjo profesija – viena rečiausių Lietuvoje.
Mat ši profesija turi savo specifiką. Renginiuose vertėjui dažniausiai tenka stovėti prieš auditoriją. Taigi žmonės turi gebėti nugalėti scenos, viešumo, kameros baimę, pagaliau gebėti atlaikyti fizinį krūvį, nes ši kalba reikalauja ne tik rankų gestų, bet viso kūno. Jeigu tu stovi įsitempęs, vėliau ir nugarą skauda. Todėl ne kiekvienas, pabandęs šią profesiją, ryžtasi joje pasilikti
Šiuo metu Lietuvoje yra penki gestų vertėjų centrai, kurie aptarnauja po dvi apskritis. Dalis centrų veikia nuo nuo 8 iki 17 val., o kai kurie jau dabar prailginę darbo laiką iki 20 val. Kai kuriuose miestuose yra ir laisvai samdomų vertėjų, kurie dirba renginiuose, kuriuose numatytas biudžetas tokiam vertimui. Tačiau vertėjų, pasak R.Leonavičienės, vis tiek per mažai.
Kai miršta kūdikis, statistika neįdomi
Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos vadovės teigimu, labiausiai gelbėja nuotolinio ryšio paslauga Skype ar kitokiu vaizdo ryšiu. Ši paslauga labiausiai pritaikyta ekstremalioms situacijoms: mobiliuoju telefonu kurčiasis gali susisiekti su vertėju, kuris iškviečia reikalingą pagalbą, paskambina į mokyklą, darželį ar dar kažkur ir perspėja dėl tam tikros situacijos.
„Kiek žinau, Neįgaliųjų reikalų departamentas svarsto šį klausimą, ieško kompromiso su kurčiųjų bendruomene ir gestų vertėjų centrais, kad ir naktį nuotoliniu būdu būtų galima susisiekti su vertėju. Šiaulių vertėjų centras tokią paslaugą teikia tik geranoriškais pagrindais – su vertėjais sutarta, kad vienas vertėjas namuose nakčiai pasiimtų budintį telefoną.
Visai neseniai jiems teko spręsti skaudžią situaciją. Kurčios moters kūdikiui naktį prireikė medikų pagalbos. Greitoji buvo iškviesta, deja, 10 mėnesių mergytė visgi mirė ant motinos rankų nuo staigios kūdikio mirties sindromo. Tačiau iš tiesų šiems etatams turėtų būti skirtas finansavimas. Nemanau, kad Lietuvos mastu tai dideli pinigai – tai papildomi 4–6 etatai“, – pasakojo R.Leonavičienė.
Gestų kalba – viena sudėtingiausių pasaulyje
Pasak pašnekovės, idealiu atveju specialistai – policininkai, medikai, gaisrininkai – galėtų turėti planšetinį kompiuterį, kuriuo, susidūrę su kurčiu žmogumi, paskambintų vertėjui. Tai neturėtų būti 80-metės kurčios močiutės, kuri nemoka naudotis technologijomis, galvos skausmas.
„Užsienyje nuotolinio vertimo paslauga yra labai populiari. Amerikoje netgi ligoninėse yra stovai su ratukais, ant jų pastatytas planšetinis kompiuteris, kuris naudojamas netgi operacijų metu, jeigu reikia ką nors pasakyti kurčiam ligoniui. Taip taupomas laikas, nes per tą laiką, kol vertėjas atvažiuotų, jis suteiks papildomą vertimo paslaugą. Skandinavijos šalyse, kurios pakankamai turtingos, yra ir judrusis vertėjas, kuris, esant būtinybei, skubiai iškviečiamas į vietą“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, kurtieji Lietuvoje iš visų neįgaliųjų turi ir mažiausiai galimybių studijuoti.
„Jie turi savo kalbą, tai jų gimtoji kalba, pripažinta Lietuvoje dar 1995 m., bet mes šios kalbos nemokame, o pastatyti po vertėją prie kiekvieno studento yra sudėtinga. Kita vertus, nemanau, kad yra bent viena šalis, kuri šimtu procentų užtikrina visų paskaitų vertimą į kurčiųjų kalbą. Mat vienas vertėjas produktyviai verčia daugiausiai dvi valandas.
Pirma, tai sinchroninis vertimas, antra, gestų kalbos vertėjai neturi galimybės specializuotis vienoje srityje ir išmanyti visų įmanomų terminų. Vilniaus kolegijoje gestų kalbos mokama tik trejus metus. Tai per trumpas laikas, kad išmoktum kalbą tobulai.
Norint tapti stipriu vertėju, dar reikia nemažai praktikos. Juolab kad tai kalba, išdėstyta erdvėje ir reikalaujanti vaizdinės atminties, o mūsų atmintis įpratusi dirbti su garsu“, – aiškino R.Leonavičienė.
Nemanau, kad yra bent viena šalis, kuri šimtu procentų užtikrina visų paskaitų vertimą į kurčiųjų kalbą, – sako R.Leonavičienė.
Visgi į ateitį pašnekovė žvelgia optimistiškai. Pasak jos, gestų vertimo paslaugų klausimas valstybinėse institucijose keliamas nuolat, ieškoma jam finansinių išteklių, tobulinamos vertėjų mokymo programos. Per metus greičiausiai atsiras ir visą parą budintys vertėjai.
Ką parodė kurčiųjų apklausa
Vilniaus universiteto tyrėjai atliko apklausą dėl vertėjų darbo laiko, kurioje dalyvavo 320 respondentų, turinčių kurtumo negalią. 85 proc. jų pasisakę už vertėjų darbo laiko prailginimą.
50 proc. respondentų atsakė negavę vertėjo norėdami iškviesti skubiąją pagalbą.
Apklausos rezultatai parodė, jog vertėjų centrų klientai daugiausia vertėjų paslaugomis naudojasi gydymo įstaigose, darbo vietoje ir valstybinėse įstaigose. Mažiausias vertėjų poreikis pagal apklausos respondentų atsakymus – teismuose, studijose, religinėse įstaigose ar asmeninėse šventėse.
80,6 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems vertėjo dažniausiai prireikia įprastu vertėjų centrų darbo laiku – 8–17 valandomis. Kiek daugiau nei pusei (59,6 proc.) vertėjo prireikia darbo dienų vakarais, o savaitgalių dienomis vertėjų paslaugų prireikia 53,2 proc. respondentų.
Apklausos respondentų buvo klausiama, ar yra buvę situacijų, kai jie negavo vertėjo paslaugų. „Taip“ atsakė 48 proc. respondentų. Didžioji dalis jų paslaugų negavo darbo dienomis vakare ar savaitgaliais. Tačiau 53,3 proc. tiriamųjų teigė, jog yra patekę į situacijas, kai negavo vertėjo ir darbo metu (8–17 valandomis). Dažniausios priežastys: nebuvo laisvo vertėjo ir vertėjų centras norimu laiku nedirbo.
Net 50 proc. respondentų atsakė turėję patirties, kai vertėjo negavo norėdami iškviesti skubiąją pagalbą. Dar daugiau asmenų teko verstis be vertėjų gydymo įstaigose.
Paklausti, kokia prailginto vertėjų darbo laiko forma tiriamiesiems būtų patraukliausia, daugiausia (58 proc.) jų atsakė, kad norėtų visą parą per Skype budinčio vertėjo, į kurį galima kreiptis bet kokiais klausimais. Taip pat nemaža dalis (49 proc.) atsakė, kad jiems reikėtų visą parą budinčio vertėjo, kurį galima būtų iškviesti ypatingiems atvejams kartu su pagalbos tarnyba. Mažiausiai apklaustųjų (11 proc.) buvo patenkinti esamu vertėjų darbo laiku.
„Galimybė prailginti gestų vertėjų centrų darbo laiko realiai svarstoma. Mes sutinkame, kad vertimo paslauga turėtų būti užtikrinta visą parą, tačiau nuotoliniu būdu. Terminai, kada tai pavyks įgyvendinti, kol kas svarstomi. Jie susiję su finansavimu ir darbo organizavimo struktūros pokyčiais. Tačiau tikrai apie tai kalbama ir to link einama“, – patvirtino Neįgaliųjų reikalų departamento direktorės pavaduotoja Jolanta Šliužienė.
Planuojama pertvarkyti apskričių gestų kalbos vertėjų centrus
Trečiadienį Vyriausybė pritarė siūlymui pertvarkyti apskričių gestų kalbos vertėjų centrus. Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskričių gestų kalbos vertėjų centrai bus prijungti prie Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro, jį pervadinant į Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą, skelbiama išplatintame pranešime. Po pertvarkos Lietuvių gestų kalbos vertimo centro savininko teises ir pareigas įgyvendins Neįgaliųjų reikalų departamentas.
„Planuojama, kad po pertvarkos sumažinus administravimo ir pagalbinių funkcijų etatų, padaugės gestų kalbos vertėjų etatų. Centralizuotai bus teikiamos nuotolinės vertimo paslaugos, bus galimybių skirti budintį vertėją, ilginti vertimo paslaugų teikimo laiką, pradėti jas teikti savaitgaliais ir didinti televizijos programų prieinamumą kurtiesiems“, – dėstoma pranešime
„Klausos negalią turintys žmonės gestų kalbos vertimo paslaugas turi gauti bet kuriuo metu, įskaitant nedarbo valandas, švenčių ar nedarbo dienas. Matome, kad pradėję šias paslaugas teikti centralizuotai, galėsime padėti jiems susikurti kokybiškesnę kasdienybę", – sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Šiuo metu šalyje veikia 5 gestų kalbos vertėjų centrai, pavaldūs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Kiekvienas iš jų teikia vertimo paslaugas dviejose apskrityse. Per metus 103 gestų kalbos vertėjai suteikia beveik 55,5 tūkst. vertimo paslaugų maždaug 3,6 tūkst. klausos negalią turinčių žmonių. Iš viso šalyse yra maždaug 5,3 tūkst. tokią negalią turinčiųjų.
Analizuojama, kad vertimo paslaugų poreikis didėja, jų trūksta po darbo valandų, savaitgaliais, švenčių ir renginių metu, televizijos programose, nėra vertėjų Bendrajame pagalbos centre.
