Kai kurie kvapai gali susilpninti imunitetą, padidinti sergamumą ar net sutrumpinti gyvenimo trukmę.
Kvapas yra medžiagos ypatybė paveikti uoslę. Jis neegzistuoja be teršalo, kuris yra kvapo atsiradimo priežastis. Daugelis ūkinės komercinės veiklos objektų yra aplinkos oro organizuoti ir neorganizuoti taršos šaltiniai.
Kaip pavyzdys paminėtini gyvulininkystės, paukštininkystės, žemės ūkio įmonių objektai, nuotekų valymo įrenginiai, sąvartynai, kiti ūkio subjektai, kurie savo veikloje naudoja įvairias chemines medžiagas, kompozicijas ar gaminius ir gamybinės veiklos metu susidaro įvairios cheminės medžiagos, kurios po tam tikrų technologinių procesų yra pašalinamos ir patenka į mus supančią aplinką.
Teršalų kvapo atsiradimas, jo pasklidimas aplinkoje, kvapo koncentracijos tyrimas ir kontrolė yra aktuali ir opi problema. Tam tikri kvapai, didelė jų koncentracija neigiamai veikia žmonių sveikatą, didina sergamumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų, trumpina vidutinę gyvenimo trukmę, blogina gyvenimo kokybę bei socialinę aplinką.
Kvapų atsiradimo priežastimi daugeliu atvejų yra nepakankamai pažangių technologijų taikymas ūkinėje veikloje, išmetamo į aplinką oro valymo įrenginių nebuvimas ar jų nenaudojimas, netinkamas statinių inžinerinių sistemų įrengimas (pavyzdžiui, vėdinimo sistemų) ar jų nenaudojimas, statinių, jų dalių ar inžinerinių įrenginių nesandarios konstrukcijos, statinių naudojimas ne pagal paskirtį ir pan.
Pavojingos cheminės medžiagos
Kenksmingomis medžiagomis laikomos tos, kurias įkvėpus pasireiškia žala organizmui. Dažniausiai aplinkoje pasitaikančios cheminės medžiagos, kurios gali daryti neigiamą poveikį sveikatai:
-
Amoniakas – dirgina kvėpavimo takus, akis, odą. Kyla kosulys, dusulys. Veikia centrinę nervų sistemą. Nors amoniakas ir žinomas kaip vaistas atgauti sąmonę, tačiau per didelė jo koncentracija gali sukelti sąmonės praradimą. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti žmogų, šiltai užkloti, duoti kvėpuoti vandens garų. Gerti šilto pieno su soda. Odą, akis, gleivinę plauti 2 proc. boro rūgšties tirpalu.
-
Anglies monoksidas – dar kitaip vadinamas smalkėmis. Jis veikia kraują, sukelia deguonies badą. Skauda galvą, atsiranda bendras silpnumas, pykinimas, pagreitėja širdies plakimas. Pirmoji pagalba: grynas oras, deguonis, ramybė.
-
Azoto dioksidas – veikia odą, akis, kvėpavimo takus. Apsinuodijimo požymiai: kosulys, galvos skausmai, vėmimas, akių uždegimas, silpnėja kvėpavimas ir širdies veikla. Išėjus iš užterštos vietos, apsinuodijimo požymiai gali išnykti ir vėl pasireikšti po 6–12 val. Pirmoji pagalba: grynas oras; akis, odą, gleivinę plauti vandeniu ir 2 proc. sodos tirpalu.
-
Gyvsidabris – apsinuodijimo požymiai išryškėja gerokai vėliau. Tai galvos skausmai, atminties susilpnėjimas. Apsinuodijus būtina medikų pagalba.
-
Chloras – apsinuodijus kyla sausas kosulys, ima pykinti, pradeda skaudėti krūtinę, akis. Žmogus pradeda dusti. Pirmoji pagalba: grynas oras, paguldyti, šiltai užkloti. Duoti pakvėpuoti vandens ar alkoholio garų, daryti 0,5 proc. geriamos sodos inhaliacijas. Plauti odą 2 proc. geriamos sodos tirpalu.
-
Metanolis (metilo alkoholis) – veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Apsinuodijimo požymiai: galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimas. Pirmoji pagalba: išnešti į gryną orą, sukelti vėmimą, akis, odą plauti vandeniu.
Kaip atliekami kvapų tyrimai?
Kvapai mus supančiame aplinkos ore dažniausiai tiriami jutiminiais ir cheminiais bei fizikiniais kvapus sukeliančių cheminių medžiagų tradiciniais analizės metodais (dujų ir skysčių chromatografija, spektrometrija, kiti analizės metodai).
Aplinkos oro mėginio kvapo cheminės sudėties nustatymui, cheminio teršalo koncentracijos aplinkos oro ar vandens mėginyje įvertinimui paprastai naudojami įprastiniai cheminiai bei fizikiniai analizės metodai. Tačiau taikant šiuos tradicinius analizės metodus neįmanoma nustatyti kvapo kokybės – intensyvumo, hedoninio pobūdžio, patvarumo.
Dujinio mėginio kvapo kokybės (koncentracijos) įvertinimui naudojamas objektyvaus nustatymo metodas taikant dinaminę olfaktometriją (mėginio kvapo koncentracijos matavimas) dalyvaujant atrinktiems ir patikrintiems vertintojams.
Naudojami įvairūs aplinkos oro kvapiųjų medžiagų mišinių kvapo tyrimo vertinimo kriterijai: kvapo intensyvumas (įvairiose šalyse naudojamos skirtingos kvapo intensyvumo skalės), ribinės vertės, lygiai, kvapą skleidžiančios cheminės medžiagos koncentracija, kvapo buvimo dažnis ir jo poveikio trukmė.
Svarbūs faktoriai apibūdinant kvapo keliamą nemalonų pojūtį, suerzinimą, yra kvapo pobūdis, patvarumas. Kvapiųjų medžiagų mišinių kvapo emisija reguliuojama imantis priemonių, ribojančių kvapų išsiskyrimą, surenkant kvapus (biologinis apdorojimas, absorbavimas, deginimas ir kt.).
Vertinant galimą ūkinės komercinės veiklos poveikį aplinkai, prognozuojant ir numatant galimą kvapiųjų medžiagų mišinių kvapo poveikį, naudojami kvapo sklaidos modeliai, kurie padeda numatyti/prognozuoti kvapo paplitimą aplinkoje, nuspręsti, kur statyti tam tikrus objektus, planuoti kontrolės priemones ir kt.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kartu su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) Lietuvoje vykdo valstybinę kvapų kontrolę gyvenamosios aplinkos ore. NVSPL funkcija yra atlikti aplinkos oro mėginių kvapo koncentracijos matavimus dinaminės olfaktometrijos metodu.
2022 metų rugpjūčio 31 d. įsigaliojo naujas europinio standarto leidimas, kuris pakeitė galiojusį standartą. Vienas iš esminių naujo europinio standarto pasikeitimų yra sugriežtinti reikalavimai kvapų matavimo įrangai. Šiuo metu kvapo koncentracijos matavimams NVSPL naudoja olfaktometrą TO-8, kurį gamintojai profesionaliai atnaujino pagal naujo europinio standarto reikalavimus. Gauti laboratorinių tyrimų kiekybiniai duomenys yra naudojami kvapo sklaidos aplinkoje modeliavimui.
