Vienas pagrindinių veiksnių, darančių įtaką vaiko elgesiui – tvirto ir atviro ryšio su tėvais, globėjais palaikymas. Suprantant jų vaidmens svarbą ir beprasidedant mokinių vasaros atostogoms, Savivaldybė kreipiasi į tėvus ir globėjus, drąsindama juos kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą. Specialistai parengė patarimų, kaip tokiam pokalbiui pasiruošti, jį pradėti, tęsti ir baigti, taip pat kur kreiptis, jei vaikas vartojo psichoaktyviąsias medžiagas.
„Specialistų teikiamų rekomendacijų tėvams ir globėjams tikslas – įgalinti, suteikti daugiau žinių, padrąsinti būti aktyviais psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijoje. Siekiame, kad augant tėvų sąmoningumui, didės motyvacija kreiptis pagalbos, nelaukiant priklausomybės ligos atsiradimo, o jai esant – nebus ignoruojamos prieinamos ir nemokamos gydymo paslaugos. Informacija, kokios paslaugos ir pagalba prieinama Vilniaus mieste bus dalijamasi tiek viešoje erdvėje, tiek kreipiantis tiesiogiai per mokyklų bendruomenes, elektroninius dienynus“, – teigia Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, apie trečdalį (32 proc.) apklaustųjų pirmą kartą alkoholio išgėrė iki 13 metų, 29 proc. per pastarąjį mėnesį rūkė elektroninę cigaretę, o septintadalis (15 proc.) bent kartą gyvenime yra vartoję kanapių. Lyginant su 2020 m., padaugėjo jaunuolių, kurie vartojo migdomųjų ar raminamųjų vaistų be gydytojo paskyrimo. Vertinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo tendencijas ir kontekstą (psichoaktyviųjų medžiagų maišymą, naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumus ir kt.) bei lyginant rezultatus su Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, galima teigti, kad tai ne vieno konkretaus Lietuvos miesto, o visos šalies ir net Europos iššūkis.
Priežasčių, lemiančių jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, yra labai daug: nuo asmeninių savybių ir malonumų pojūčio paieškų iki socialinių ir ekonominių bei aplinkos veiksnių. Įgyvendindami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones, turime mažinti ar panaikinti rizikas (silpni socialiniai įgūdžiai ir ryšys su tėvais, pozityvių santykių su mokytojais stoka ir kt.) ir didinti apsauginius veiksnius (geri socialiniai įgūdžiai, gebėjimas įveikti stresą, nerimą ir baimę, laisvalaikis su šeima, stipri mokymosi motyvacija ir kt.).
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, įtraukiant artimiausią jauno žmogaus aplinką: šeimą, mokyklą, bendraamžius ir laisvalaikio veiklose dalyvaujančius žmones.
Tėvų ryšys ir bendravimas su vaiku, aiškus elgesio taisyklių nustatymas, šeimai skiriamas laikas ir žinojimas, kur ir su kuo vaikas leidžia laisvalaikį – vieni iš apsauginių veiksnių, lemiančių vaiko elgesį, susijusį su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. Vadovaujantis 2022 m. Vilniaus mokinių tyrimo rezultatais, didelė jaunuolių dalis teigia turinti pozityvius santykius su tėvais ar globėjais – 8 iš 10 (82 proc.) mokinių lengvai gauna užuojautos ir šilumos iš tėvų. Vis dėlto, daugiau nei pusė (55 proc.) vaikų savaitgalius leidžia ne su tėvais, o daugiau nei trečdalis (36 proc.) neturi aiškių taisyklių, kada vakarais turi grįžti namo.
„Buvimas lauke vėlyvu paros metu siejamas ne tik su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, bet ir su rizikinga elgsena, todėl aiškios tėvų nustatytos taisyklės ir jų laikymasis yra ypač svarbūs. Tyrimo rezultatai rodo, kad 18 proc. mokinių vieną ar daugiau kartų per pastarąją savaitę grįžo namo po vidurnakčio. Lyginant su 2020 m. vaikų, galinčių kalbėtis asmeniniais klausimais su tėvais ir leidžiančių laisvalaikį su šeima, sumažėjo beveik 10 proc. Tiek pat sumažėjo mokinių, kuriems tėvai nustato aiškias taisykles, ir mokinių, kurių tėvai pažįstą jų draugų tėvus,“ – teigia Visuomenės sveikatos stebėsenos ir strateginio planavimo skyriaus koordinatorė Emilija Gaidytė.
Vilniaus miesto savivaldybė ir „Vilnius sveikiau“ vaikų ir jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos modelį „Planet Youth“ įgyvendina nuo 2020 metų. Modelio tikslas – išvengti ar sumažinti jaunų žmonių įsitraukimą į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą: didinti jų užimtumą, sudaryti galimybių įsitraukti į prasmingą veiklą ir sustiprinti sveikatą, santykius su aplinka ir ryšį su bendruomene.
Tyrimas, kaip privaloma jo dalis, atliekamas kas dvejus metus Vilniuje tarp 10-tų (II gimnazijos) klasių mokinių. Jį sudaro klausimai ne tik apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą, bet ir paauglių santykį su šeima, bendraamžiais ir mokykla, jų laisvalaikį.
Įtarus, kad nepilnametis apsinuodijo psichoaktyviomis medžiagomis, raginama nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
„Psichoaktyviomis medžiagomis apsinuodiję vaikai patenka į Vilniaus miesto klinikinės ligoninę. Per pirmuosius 5 mėnesius hospitalizuoti 58 vaikai ir paaugliai, iš kurių: 35 buvo apsinuodiję alkoholiu, 9 – narkotikais, 6 mėgino žudytis. Tai sudaro net 37 procentus visų Intensyviosios terapijos skyriuje gydomų vaikų. Pastebime, kad paaugliai alkoholį maišo su narkotinėmis medžiagomis. Apsinuodijimai pasireiškia traukuliais, sąmonės netekimu, širdies ritmo, kvėpavimo sutrikimais, alpimais, aukštu kraujospūdžiu, dideliu nerimu, agresija“, – pasakojo ligoninės direktorė dr. Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
