„Azijos populiacijos žmones tyrusi studija pateikia tyrimus, kad sergant refliuksu bene 1,5 karto išauga tikimybė susirgti šia onkologine liga. Su gastroezofaginio refliukso liga siejamos ir stemplės onkologinės ligos, pavyzdžiui, stemplės adenokarcinoma. Anksčiau svarbiausias akcentas buvo skiriamas medikamentiniams gydymui – refliukso simptomų mažinimui per rūgštingumo mažinimą, o šiandien atsigręžiama į mitybą“, – teigia medikė.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad atliekant sergančiųjų gastroezofaginio refliukso liga stemplės biopsiją, akivaizdžiai matyti, kad joje vyksta uždegiminis procesas, kuris visada yra susijęs su gleivinės vientisumu, jos pokyčiais ir su nervų sistemos įsitraukimu, o visa tai lemia imuninės sistemos veiklą. Todėl mityba turėtų užtikrinti uždegiminių procesų organizme mažinimą.
Kalbėdama apie mitybos ypatumus sergant refliukso liga, gydytoja A.Žvirblienė išskiria mitybos rizikos veiksnius, kurie paryškina ligos simptomus.
Produktų grupės, kurių rekomenduojama vengti:
- Citrusiniai vaisiai;
- Pomidorai ir viskas, kas iš jų gaminama;
- Mėtos, pipirmėtės (išimtis, jeigu refliukso liga persipina su dirgliosios žarnos sindromu, tai šios ligos gydymui pipirmėtės aliejus yra vaistas Nr.1.);
- Kava, juodoji ir žalioji arbata. Visi gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino;
- Šokoladas (ypač pieniškas, nes jame didesnis kiekis riebalų);
- Aštrūs prieskoniai, ypač tie, kurie savo sudėtyje turi didelį kiekį tam tikrų alkakoloidų (ypatingai kapsaicino: jalapenas, čili pipirai). Būdinga meksikietiškai, azijietiškai virtuvėms;
- Riebalai (riebaluose virtas, keptas maistas: spurgos, žagarėliai, skrudinti vištos kepsneliai ir pan.);
- Saldumynai, kuriuose taip pat gausu riebalų ir cukraus (pyragaičiai, tortai, įvairūs gaminiai su kremu ir pan.);
- Alkoholiniai gėrimai. (O taip pat ne su mityba siejamas žalingas įprotis – rūkymas);
„Riebus maistas lėtina skrandžio motoriką, skrandis ne taip greitai ištuštėja, maistas ne taip greitai nuslenka žemyn į žarnyną. Tokiu būdu atsiranda sąlygos refliuko simptomams pasireikšti“, – paaiškina gydytoja A.Žvirblienė. Pasak jos, nutukimas taip pat yra siejamas su refliukso simptomais. Moksliškai jau yra įrodyta, kad numetus nuo 5 iki 10 proc. kūno svorio, akivaizdžiai pagerėja refliukso simptomų valdymas.
Pasak medikės, valgymo dažnis, užkandžiavimai taip pat turi didžiulę įtaką refliukso simptomų atsiradimui. „Dažniau refliukso simptomus kenčia tie žmonės, kurie valgo retai: 1–2 kartus per dieną. Tai siejama su tuo, kad tokiu režimu valgydami jie vienu metu suvalgo kur kas didesnį maisto kiekį. Taip pat nerekomenduojamas ir dažnas užkandžiavimas. 1–2 valgymai per parą neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Idealu valgyti per dieną 3 pagrindinius valgymus ir 1–2 užkandžius. Protarpinis badavimas, kuomet valgymo periodu nesilaikoma sveikos mitybos principų bei persivalgoma, refliukso ligos sukeliamų simptomų nepadės sumažinti“, – tvirtina gydytoja A.Žvirblienė.
Kokie produktai yra rekomenduojami?
Medikė įspėja, jog pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kodėl organizme vyksta uždegiminiai procesai. Kalbant apie refliukso liga sergančius žmones, reikia nepamiršti, kad jų organizme, konkrečiai stemplėje, nuolat vyksta uždegimas, kurį parodo atlikti histologiniai tyrimai.
„Mokslininkai vis garsiau kalba apie šios ligos sąsajas su virškinamojo trakto onkologinėmis ligomis, todėl tenka konstatuoti, jog dažniausiai susiduriame su mitybos nepakankamumu, kuris įvardijamas kaip B mitybos nepakankamumas. Mes tarsi valgome užtektinai, t. y. gauname reikiamą kiekį kalorijų, tačiau suvalgome „tuščią“ maistą, kuriame nėra reikiamo kiekio mineralų ir vitaminų. Todėl organizmas gyvenimo eigoje pritrūksta tų svarbių medžiagų. O be jų organizmo mikroflora negali normaliai funkcionuoti, todėl ir prasideda uždegiminiai procesai“, – pasakoja gydytoja A.Žvirblienė.
Todėl renkantis maistą dietologė pataria vadovautis sveikos mitybos taisyklėmis, rinktis dietą, kurioje būtų subalansuotas kiekis baltymų, riebalų ir angliavandenių, maiste turi būti pakankamas kiekis skaidulų. Mažiau kaip 20 gramų per parą skaidulų suvartojimas siejamas su refliukso liga. Pasak gydytojos, skaidulų suvartojimo padidinimas iki normos akivaizdžiai sumažina refliukso simptomų pasireiškimą, netgi sumažėja šios ligos epizodų per tam tikrą laikotarpį. Skaidulos sustiprina apatinį stemplės raumeninį rauką, kuris neretai būna „kaltas“ dėl refliukso ligos.
„Mityba turi būti gausi daržovių. Skaidulų vidutinė norma nuo 25 iki 35 gramų per parą. Jų gausu linų sėmenyse (100 g. yra 38 g. skaidulų) – tai mūsų lietuviškas produktas. Nereikia iš jų virti kisieliaus, tiesiog sumalti ir dėti visur, kur tik patinka: į košes, salotas, glotnučius, varškę, galima užbarstyti ant sumuštinio. Reikėtų suvalgyti nuo 2 iki 4 arbatinių šaukštelių. Galima rinkti gysločių sėklų miltelius, kurių patogu įsigyti vaistinėse. Na, o jeigu nesinori terliotis su milteliais, galima vartoti specialiai pagamintus gysločių sėklų preparatus. Iš jų galima pasigaminti gėrimą“, – pataria gydytoja dietologė.
Mityba turi būti gausi daržovių.
Daug skaidulų taip pat yra lietuvių pamėgtose ispaninio šalavijo sėklose, ankštinėse daržovėse (avinžirniuose, baltosiose pupelėse), grikiuose, pilno grūdo duonoje, kviečių sėlenose. Pasak medikės, daržovės ir skaidulinės medžiagos organizmą veikia šarminamai, o tai prisideda prie bet kokio uždegiminio proceso slopinimo, taip pat ir refliukso ligos simptomų mažinimo.
Medikė atkreipia dėmesį, jog pastaruoju metu yra per daug propaguojama baltymų reikšmė, jų suvartojame per daug.
„Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog baltymų kasdienėje mityboje yra per mažai, bet didesnio jų kiekio reikia sergantiems ligoninėje gulintiems žmonėms, kuriems neretai ir būna diagnozuojamas baltymų nepakankamumas. Jų gali trūkti vyresnio amžiaus žmonėms, kurie natūraliai nori mažiau valgyti ar vargingiau gyvenantiems žmonėms. Jiems ir būna skiriamas specialus gydymas su padidintu baltymu kiekiu“, – paaiškina gydytoja A.Žvirblienė.
Medikės teigimu, sveikiems žmonėms per didelis baltymų kiekis nėra gerai. Jais galima paskatinti organizmo rūgštingumą. Yra moksliškai įrodyta, kad kuo didesnis baltymų kiekis, tuo daugiau išsiskiria pepsinogeno, tai yra agresyvi medžiaga ir yra vienas iš refliukso patogenetinių veiksnių.
„Vieno valgymo metu neturėtume viršyti 20–30 gramų baltymų normos. Su per dideliu kiekiu baltymų organizmas tiesiog nesusitvarko, jie gali pavirsti riebalais. Vasaros metu visi labai mėgsta kepsnius ant grilio. Reikia suprasti, kad 100 gramų mėsos mums suteikia apie 20 gramų baltymų. O vizualiai tai nedidelis į delną telpantis kepsniukas, tokio ir turėtų užtekti per vieną valgymą, deja, realybė yra kitokia. Tokių kepsniukų suvalgome tikrai ne po vieną, ir net ne po du. O po to skundžiamės refliukso ligos simptomais“, – stebisi gydytoja dietologė.
Medikė teigia, kad mokslininkai labai intensyviai pradeda analizuoti probiotikų (gerųjų bakterijų) reikšmę refliukso ligos gydymui. Jos labai svarbios bendram organizmo uždegimo mažinimui, tad tikėtina, jog ateityje tinkama mityba bus dar efektyvesnė kovojant su šios ligos simptomais.
