Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė Raminta Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje. Diskusija apie laiko sukiojimą tęsiasi iki šių dienų, teigia portalas manodaktaras.lt, remdamasis santa.lt informacija.
Vienos valandos pokytis blogina sveikatą
2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai teigė, jog laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų).
„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 proc., didėja galvos smegenų insulto rizika.
Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja R.Masaitienė.
Pažeidžiamas organizmo paros ritmas
Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, ypač vaikams, moksleiviams ir vadinamosioms pelėdoms.
„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego–budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas: miego–budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo. Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – kalba R.Masaitienė.
Cirkadinių procesų darnią veiklą reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą. Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.
Taigi, už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai veiksniai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag).
Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti , o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9–10 val. Šis pavyzdys rodo, kad individualiam žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.
„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas, galime nustatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.
Yra apskaičiuota, jog daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais Europos gyventojams siūlo rinktis standartinį laiką, t. y. žiemos laiką. Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos–tamsos režimu.
Ekspertai savo išvadose nurodo ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (antsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė, sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų, pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).
Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 proc. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų.
Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna labai sumažėjęs. Vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R.Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.
Kas padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio
Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms. Be to, gretutinės ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę miego sutrikimai ar miego trūkumas) pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių.
Ypatingą dėmesį R.Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, ryte jaučiasi ne taip blogai. Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.
„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką, žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pablogina jų savijautą“, – dėsto R.Masaitienė.
Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje. Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų Parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis.
Norėta, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas. Paradoksas tas, kad tie patys britai (kartu su kitų šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams bei padidėjusiam avaringumui.