Labai dažnai pacientai neskuba kreiptis į specialistus, ligą bando gydyti
patys, dar blogiau – neretai GPH simptomus tiesiog ignoruoja. Ilgą laiką vienintelis veiksmingas gydymo būdas buvo operacija, šiandien sumažinti ligos simptomus ir pažaboti ligą galima pasitelkiant veiksmingą medikamentinį gydymą. Tai iliustruoja ir portalo skaitytojo Kazimiero istorija.
Stabdė operacijos baimė
Kaip ir dauguma nuo GPH kenčiančių pacientų, Kazimieras jautė tipinius simptomus. „Šlapintis būdavo sunku net ir esant pilnai šlapimo pūslei. Nepriklausomai nuo to, kiek skysčių dienos metu ar prieš miegą suvartodavau, gerokai padažnėjo poreikis eiti į tualetą. Anksčiau visą naktį galėdavau miegoti ramiai neprabusdamas, tačiau iki gydymo naktimis į tualetą tekdavo keltis po kelis kartus. Ir šlapimo srovė buvo gerokai susilpnėjusi“, – ligos sukeltus nepatogumus vardija pašnekovas.
Kazimieras pasakoja, kad jausdamas simptomus žiniasklaidoje vis dažniau atkreipdavo dėmesį į publikacijas apie prostatos ligas. Nors vyras įtarė, kad problemos galėjo kilti dėl prostatos padidėjimo, to sau pripažinti neskubėjo. „Galvodavau, kad dar palauksiu mėnesį, o tada žiūrėsiu, ką daryti toliau. Po to – dar mėnesį ir taip toliau. Nežinau, kiek tokių mėnesių praėjo. Turbūt kokie aštuoni“, – skaičiuoja vyras. Supratęs, kad daugiau kentėti jis nebenori, ryžosi registruotis vizitui pas urologą.
Paklaustas, kokios priežastys neleido tokio sprendimo priimti anksčiau, Kazimieras neslepia – jį stabdė operacijos baimė. Nors apie GPH simptomus vyras buvo skaitęs žiniasklaidoje, tačiau į medikamentinio gydymo galimybes nebuvo įsigilinęs. „Galvodavau, kad nejaugi mane dabar tokiame amžiuje (58 metų – red.) ims ir pjaustys dėl to, kad per dažnai į tualetą lakstau? Labai gąsdino tai, kad net ir pačios sėkmingiausios operacija kartais nepavyksta. Jei atvirai, nenorėjau dėl kokios menkos gydytojo klaidos likti impotentu visam gyvenimui“, – prisiminęs dabar šmaikštauja jis.
Ką pavyko sužinoti specialisto kabinete? Kazimieras pasakoja, kad nė nespėjęs išvardinti jį kamuojančių simptomų, puolė iš karto aiškintis apie visus įmanomus gydymo būdus. „Visi tyrimai patvirtino, kad mano prostata padidėjusi. Pasirodo, kad neklydau. Gydytojas iš karto paaiškino apie šiuolaikinių vaistų galimybes, nes jokio kito varianto gydytis aš ir nebūčiau svarstęs. Kaip ir sakiau, operacijai kažin ar būčiau pasiryžęs“, – pasakoja pacientas. Dar po kelių vizitų vyras pradėjo vartoti vaistus, taip pat atsižvelgė ir į gydytojo pasiūlytas rekomendacijas dėl gyvenimo būdo korekcijų.
Palyginęs savo savijautą ligos pradžioje ir beveik įpusėjus gydymui vaistais, Kazimieras sako, kad skirtumas tikrai akivaizdus. „Tabletes išgerti tikrai nėra kažkoks sudėtingas darbas, palyginus su tuo, kad vėl galiu miegoti iki ryto, nereikia barškinti tualeto durimis kas valandą“, – atskleidžia jis.
Klaipėdos Respublikinės ligoninės gydytojo-urologo Ruslano Baltrimavičiaus komentaras:
Svarbu paminėti, kad prostatos dydis tiesiogiai su jaučiamais simptomais nėra susijęs. Kai kurių vyrų prostata gali būti labai išvešėjusi, tačiau jokių simptomų jie nejus. Galimas ir atvirkštinis variantas – nedaug padidėjusi prostata kels rūpesčių, bus jaučiami nemalonūs simptomai.
GPH nėra momentinis reiškinys, todėl simptomus galima pastebėti anksčiau. Prostatai padidėjus, ji spaudžia pro ją einančią šlaplę, todėl būna sunkiau šlapintis. Šlapimo srovė tampa nutrūkstama, silpna. Kamuoja nepilno nusišlapinimo jausmas, kyla dažnas staigus noras šlapintis. Ypač vargina šlapinimasis naktį.
Nuo tam tikro amžiaus rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją netgi neturint jokių nusiskundimų – tam, kad būtų galima ankstyvoje stadijoje diagnozuoti ligą ir pradėti gydymą arba rekomenduoti profilaktiką.
Jei giminėje nuo GPH kentėjo kiti giminės vyrai, patartina pradėti tikrintis tikrintis sulaukus 40-45 metų. Pagrindinis rizikos faktorius yra amžius. Daug įtakos turi mityba ir fizinis aktyvumas. Visa tai susiveda į bendrus dalykus – sendamas žmogus tampa mažiau fiziškai aktyvus, prastėja jo virškinimas. Alkoholio vartojimas, rūkymas taip pat didina riziką.
Kreipiantis dėl GPH gydytojo kabinete atliekami elementarūs dalykai. Pirmiausia žmogus apklausiamas, surenkami žmogaus nusiskundimai. Po to daroma echoskopija – bandoma įvertinti pačią prostatą, jos tūrį, struktūrą. Įvertinama, kaip žmogus šlapinasi ir kiek šlapimo liekanų yra. Kai kuriems viena iš nemalonesnių procedūrų gali pasirodyti prostatos apčiuopa per tiesiąją žarną. Tai tikrai nėra skausminga, tik kai kuriems psichologiškai nepriimtina ir nepatogu.
Žmogus turėtų būti suinteresuotas laiku kreiptis į gydytoją, nes šiai medikamentinis gydymas yra labai efektyvus ir duoda teigiamų rezultatų. Chirurginio gydymo prireikia nedažnai – tai labiau pavieniai atvejai. Praktika rodo, kad tinkamai parenkant medikamentinį gydymą operacijų skaičius tikrai sumažėja.
Rinkoje yra kelios pagrindinės dominuojančios vaistų grupės. Tačiau pagrindinės medžiagos gydant GPH simptomus yra alfa blokatoriai, kurie padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės kaklelio ir prostatos raumenis, ir ir 5-alfa reduktazės inhibitoriai. Jie blokuoja procesą, kurio metu testosteronas virsta dihidrotestosteronu. Ši medžiaga yra įvardijama kaip esminis prostatos didėjimo faktorius.
Tęsiant gydymą vaistais, sumažinami šlapinimosi sutrikimai, o tai ir yra gydymo vaistais tikslas. Kuo anksčiau pavyksta ligą nustatyti, kuo greičiau paskiriama veiksmingų vaistų, tuo geresnis rezultatas gaunamas. Pacientams neretai patariame keisti gyvenimo būdą, ypač fizinį aktyvumą ir mitybą.
Svarbu kreiptis laiku ir nebijoti urologų. Mūsų darbas – padėti žmonėms.
Prostatos testą galite rasti www.vyrureikalas.lt
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligų profilaktiką rasite www.sveikata.gsk.lt
LT/URO/0004/16, patvirtinta 2016 05
