Laimo liga ir erkiniu encefalitu susirgusi mokytoja į darbą negrįžo: vaikščioti gali tik su ramentais

Vienu metu Laimo liga ir erkiniu encefalitu užsikrėtusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aldona Rinkevičienė ligoninėje buvo suparalyžiuota. Ilgai gydėsi, 40 dienų praleido reabilitacijoje, tačiau į mokyklą nebegrįžo – neleido sveikata.
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas
Klasėje / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Mažytis parazitas, o tiek problemų likusiam gyvenimui!“ – sakė ponia Aldona, su 15min pasidalijusi savo istorija.

123rf.com/Erkė
123rf.com/Erkė

Po kairės pusės paralyžiaus viena jos koja taip ir liko be jėgos. „Atmintis nebe ta, labai sutriko miegas, gerai, kad nors rankos nebedreba taip, kaip baisiai drebėjo ligoninėje: negalėjau nei pavalgyti, nei atsigerti“, – erkinio encefalito pasekmes vardijo ponia A.Rinkevičienė.

Parsinešė 7 erkes

Moteris kaip dabar atsimena į ligoninę patekusi mokslo metų pradžioje, 2008-ųjų rugsėjo 10 dieną, o rugsėjo 14-ąją suparalyžiavo: „Buvo skirtas intensyvus gydymas. Tiek tų vaistų, kad visa subadyta buvau, nes ir nuo Laimo ligos, ir nuo erkinio encefalito gydė. Kai dūrių vietose pradėjo pūliuoti, kateterius statė. Žodžiu, buvo baisu“.

Varėnos rajone Gudžių pagrindinėje mokykloje vaikus lietuvių kalbos ir literatūros mokiusi A.Rinkevičienė labai mėgo grybauti, tačiau nuo erkinio encefalito, prieš kurį nėra vaistų, nebuvo pasiskiepijusi. Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau ši liga bent jau gydoma antibiotikais.

Prieš užsikrėsdama abiem erkių platinamomis ligomis mokytoja atsimena iš miško parsinešusi net septynias erkes.

Jei ne auksinės širdies žmogus, būtų likusi vežimėlyje

Į užkratus organizmas reagavo peršalimo simptopmais, tad ir gydytojai iš pradžių nieko blogo neįtarė. Kai pradėjo vemti, vis labiau skaudėti galvą, A.Rinkevičienė buvo išvežta į ligoninę. Kraujo tyrimai ir nugaros smegenų punkcija parodė erkinį encefalitą ir Laimo ligą.

123RF.com nuotr./Kraujo tyrimai
123RF.com nuotr./Kraujo tyrimai

„Ligoninėje suparalyžiuota kairė koja silpna ir dabar. Iš pradžių vaikščiojau su dviem ramentais, o po kokių penkerių metų jau galėjau paeiti ir su vienu. Kad ir kaip būtų, sveikajai kojai teko didesnis krūvis, tad prireikė dešinės pusės klubo operacijos. Vėl su dviem ramentais vaikštau“, – sakė mokytoja.

Už tai, kad nors ir pasiremdama ramentais, bet vis dėlto gali pati eiti, ponia Aldona dėkinga Druskininkų „Eglės sanatorijos“ kineziterapeutui: „Žinokit, jis – auksinės širdies žmogus, ne tik savo darbo valandomis, bet ir papildomai su manimi dirbo, mankštino paralyžiuotąją koją. Jeigu ne jis, būčiau likusi judėti tik vežimėlyje.

Vienu metu užklupo visos bėdos

Visos bėdos ponią Aldoną užklupo vienu metu. Prieš Laimo ligą ir erkinį encefalitą bei paralyžių, ji palaidojo vyrą, namuose liko ir po ligoninių mokėsi gyventi viena: „Ką darysi, reikėjo apsiprasti. Labai padėjo vaikai, kaimynai, nes reikėjo ir namą kūrenti, kad radiatoriai neužšaltų, o šildymo katilas juk rūsyje. Dabar pati nulipu, bet be pagalbinių priemonių nė žingsnio negaliu žengti“.

Prisimindama mokyklą, vaikus ir kolegas mokytojus ponia Aldona jaudinosi. Jei ne erkinio encefalito padariniai, dar būtų dirbusi: „ Labai gaila, kad nebegalėjau grįžti į mokyklą, nes po ligos iš karto pirmą neįgalumo grupę davė. Ir dabar ją turiu. Darbingumas tik 20 proc., žodžiu, pasekmės – baisios“.

Po to, ką teko išgyventi, ponia Aldona visiems pataria būtinai skiepytis nuo erkinio encefalito. „Turiu mažytę anūkutę, kuri nepaskiepyta, tai sakau, kad būtinai paskiepyti nuo erkinio encefalito reikia, nes kitaip bus ir bus baisu“, – sako mokytoja.

123RF.com nuotr./Skiepai nuo erkinio encefalito
123RF.com nuotr./Skiepai nuo erkinio encefalito

Prof. A.Mickienė: mitas, kad vyresniame amžiuje skiepytis nebeverta

Kodėl vieniems erkinis encefalitas pasireiškia besimptome forma, o kitus ištinka paralyžius ir net mirtis, paprašėme pakomentuoti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovės prof. A.Mickienės.

Pasak profesorės, veiksnių labai daug, iki galo priežastys neaiškios, tačiau pastebėta, kad įtakos turi tam tikri genetiniai veiksniai, gretutinės ligos, o labiausiai – amžiaus. Kuo vyresnis žmogus suserga, tuo tikėtinos sunkesnės ligos formos.

„Vaikai serga lengviau nei suaugusieji, bet tikrai nėra amžiaus limito, kad jie visai nesirgtų ar sirgtų labai labai lengvai. Yra buvę netgi labai sunkių registruotų ligos atvejų naujagimiams“, – komentavo klinikos vadovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Auksė Mickienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Auksė Mickienė

Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie mano, kad per gyvenimą jau turbūt bus persirgę besimptome erkinio encefalito forma ir nebeverta skiepytis, prof. A.Mickienė sako, kad tai netiesa.

„Taip galėtume pasakyti nebent apie Laimo ligą, kuri labai paplitusi. Mes Kauno rajone tuos pačius žmones tyrėme nuo abiejų erkių platinamų ligų – Laimo ir erkinio encefalito. Kaip parodė duomenys, erkinio encefalito antikūnų turėjo vos 3 proc. nuo šios ligos neskiepytų žmonių, nepriklausomai nuo amžiaus, o štai Laimo ligos antikūnų aptikta beveik 40 proc. vyresnių nei 50 metų amžiaus žmonių kraujyje. Nepasiskiepijusiam nuo erkinio encefalito vyresnio amžiaus žmogui būtinai reikia tą padaryti, nes kuo vyresniame amžiuje susergama erkiniu encefalitu, tuo ligos formos sunkesnės“, – pakartojo profesorė.

Pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus

Erkinis encefalitas – tai sunki, erkių platinama liga, pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus.

Maždaug kas trečias, persirgęs erkiniu encefalitu, nevisiškai pasveiksta. Dažniausi liekamieji reiškiniai: negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai. Rečiau – paralyžius.

Veiksmingiausia apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai.

80 proc. atvejų Laimo ligą išduoda dėmė

Erkių platinama Laimo liga, kuri taip pat buvo nustatyta mokytojai A.Rinkevičienei, dar vadinama borelioze, nes ją sukelia bakterijos borelijos.

Erkės įkandimas / 123rf.com nuotr.
Erkės įkandimas / 123rf.com nuotr.

Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, dažniausiai ši liga pasireiškia lokalizuota „klaidžiojančia“ eritema, kuri atsiranda praėjus 2–30 d. po erkės įsisiurbimo. Ji išsivysto apie 80 proc. ligonių. Dažniausiai dėmė atsiranda erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali ir kitoje. Odos paraudimas būna didesnis nei 3–5 cm, kuris plečiasi ir gali pasiekti net iki 70–80 cm. ir didesnes apimtis. Kartu su odos paraudimu gali būti jaučiami sąnarių, raumenų, galvos skausmai, atsirasti patinimas aplink akis, akies junginės paraudimas, asmuo gali sukarščiuoti ar jausti silpnumą.

Pasekmės gali išlįsti po savaičių ar net metų

Apie 20–30 proc. ligonių, užsikrėtusių Laimo liga, migruojančios eritemos gali nebūti. Praėjus 2 savaitėms po erkės įsisiurbimo, gali atsirasti į gripą panašių simptomų: drebulys, karščiavimas, mieguistumas, nuovargis, silpnumas, galvos, raumenų ir sąnarių skausmai. Ligoniui negavus gydymo infekcija gali išplisti ir paveikti nervų sistemą, sąnarius ir širdį, gali vystytis antriniai odos pažeidimo simptomai. Laimo ligos pasekmės gali pasirodyti po kelių savaičių, mėnesių ar netgi metų.

Laimo liga sėkmingai išgydoma antibiotikais. Tačiau jei liga laiku nediagnozuojama arba neteisingai diagnozuojama, gali išsivystyti neurologinės sistemos, širdies ir sąnarių komplikacijos, kurių gydymas sudėtingas ir ilgai trunka.

Skirtingai nuo erkinio encefalito, kurio galima išvengti pasiskiepijus, vakcinos nuo Laimo ligos nėra, persirgus imunitetas nesusidaro, todėl žmogus gali sirgti kelis kartus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis