Kas yra Laimo liga?
Laimo liga, arba sisteminė erkinė boreliozė, pasak gydytojos, – Borrelia rūšies spirochetų sukelta liga, pasireiškianti daugiasisteminiu žmogaus odos, vidaus organų ir centrinės nervų sistemos pažeidimu. Borelijų rezervuaras gamtoje – smulkieji graužikai, elniai ir kiti laukiniai gyvūnai, rečiau – naminiai žinduoliai, paukščiai ir driežai.
„Iš vieno gyvūno į kitą borelijas perneša Ixodes rūšies erkės. Žmogus užsikrečia įsisegus nimfoms arba suaugusioms erkėms. Tačiau per karvių ir ožkų pieną Laimo liga neplinta. Ja gali susirgti tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o rizika padidėja tiems, kurie daug laiko praleidžia miškingose vietovėse, – pasakojo infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone ir pridūrė, jog, užsikrėtus borelijomis, nebūtinai susergama Laimo liga.
– Boreliozės eiga gali būti subklinikinė – susidaro specifiniai B. Burgdorferi antikūnai, o ligos požymių nebūna – tuomet gydymas neskiriamas.“ Esant simptominei ligai, gydymas paprastai trunka 2–4 savaites.
Kokie yra negydomos Laimo ligos padariniai?
Nediagnozuota ir negydoma Laimo liga, infekcinių ligų gydytojos teigimu, gali sukelti rimtų pasekmių, kurios gali paveikti įvairias kūno sistemas ir organus. Viena dažniausiai pasitaikančių negydomos šios ligos pasekmių yra lėtinis artritas, kuris gali sukelti ilgalaikį sąnarių skausmą ir raumenų silpnumą.
„Gali kilti ir neurologinių sutrikimų, pavyzdžiui, lėtinė periferinė neuropatija, kuriai būdingi įvairūs jutimo sutrikimai, arba lėtinis encefalomielitas, kuriam būdinga pusiausvyros sutrikimai, galūnių silpnumas ir nevaldymas, šlapimo pūslės inervacijos, psichikos sutrikimai, paralyžiai“, – vardijo infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone.
Negydoma Laimo liga taip pat gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti karditą, širdies ritmo ir kitus širdies bei kraujagyslių sutrikimus. Taip pat gali pasireikšti odos atrofija. Retais atvejais pažeidžiamos ir akys.
Gydytoja patarė prisiminti, kad laiku diagnozuota Laimo liga yra lengviau gydoma ir mažiau tikėtina, kad sukels rimtų pasekmių, todėl svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti.
Kaip atpažinti Laimo ligą?
Laimo ligos simptomai gali skirtis, priklausomai nuo ligos stadijos.
- Ankstyvosios stadijos simptomai (3–30 dienų po erkių įsisegimo):
Raudona dėmė arba migruojanti eritema, plintanti iš erkių įsisegimo vietos, – dažniausia Laimo ligos klinikinė forma. Pasak specialistės, paprastai paraudimas iš centro plinta į išorę, jis neskausmingas, ryškiais kraštais, skersmuo – daugiau nei 5 cm. Paraudimo vietoje oda nepatinusi, neniežti, nėra karšta, limfiniai mazgai nedidėja. Net ir negydant migruojanti eritema dažniausiai per mėnesį išnyksta. Kartais ją lydi bendrieji infekcijos požymiai: karščiavimas, silpnumas, raumenų skausmas, bendras negalavimas. Tai atsitinka apie 20 proc. atvejų.
Gydytoja paminėjo ir gerybinę odos limfocitomą, sudarančią 1–3 proc. Laimo ligos klinikinių formų: „Šis odos pažeidimas nepriskiriamas kuriai nors konkrečiai stadijai, nes gali atsirasti pradžioje, išlikti ilgai arba atsirasti vėlai. Gerybinė odos limfocitoma – tai raudonos ar melsvai violetinės spalvos putlus, neskausmingas mazgelis (iki 5 cm), dažniausiai susidarantis ausų kaušelių, krūtų spenelių ar sėklidžių srityje. Tai labiau būdinga vaikams.“
- Ankstyvosios diseminuotosios stadijos simptomai (kelios savaitės / mėnesiai nuo erkės įsisegimo):
Šioje stadijoje pažeidžiama nervų sistema, sąnariai, laidžioji širdies sistema, retai – akys. Vienam pacientui dažniausiai pažeidžiama kuri nors viena sistema (kelios sistemos – retai).
Nervų sistemos pažeidimui, pasak infekcinių ligų gydytojos G.Gaižutytė-Monteleone, būdingas meningitas su radikuloneuritu ar veido nervų neuritu: „Pagrindinis požymis – skausmas, kuris nepraeina nuo analgetikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, ypač skauda naktį. Skausmo lokacija priklauso nuo to, kurios nervų šaknelės pažeistos – juosmuo, kryžmens sritis, pečių juosta. Galvos skausmas ir karščiavimas nėra būdingi simptomai. Dažnai pasireiškia veidinio nervo parezė, sutrinka mimika (net apie 50 proc. atvejų abiejose pusėse).“
Pagrindinis požymis – skausmas, kuris nepraeina nuo analgetikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.
Sąnarių pažeidimui būdingas vieno ar nedidelio kiekio stambiųjų sąnarių pažeidimas. Dažniausiai pažeidžiami kelio, alkūnių sąnariai. Būdingas pilnas artrito vaizdas: sąnarys sutinęs, paraudęs, karštas ir skausmingas. Anot gydytojos, dauginių sąnarių skausmas, nesant artritui, nėra būdingas Laimo ligos simptomas ir daugiau tikėtinas reumatinių ar neurologinių ligų atvejais.
Širdis pažeidžiama labai retai (iki 3 proc. atvejų). Dažniausiai tai – širdies ritmo sutrikimai (atrioventrikulinė blokada ar ekstrasistolija). Odoje gali atsirasti daugybinių migruojančių eritemų. Dažnai kartu ir karščiuojama, jaučiami bendri infekcijos simptomai.
- Įsisenėjusios Laimo ligos požymiai (praėjus mėnesiams ar metams po infekcijos patekimo):
Ši stadija, anot infekcinių ligų gydytojos, – reta, diagnozuojama praėjus 6 mėnesiams, esant objektyviam sąnarių, nervų sistemos ir odos pažeidimui. Priešingai nei pirmosios ir antrosios ligos stadijos, vėlyvosios ligos stadijos prognozė nėra palanki, mat savaime nepasveikstama, net ir paskyrus antibakterinį gydymą, būklė dažniausiai tik truputį pagerėja. Nervų sistemos pažeidimui dažniausiai būdingas lėtinis encefalomielitas arba lėtinė periferinė polineuropatija.
„Lėtinis artritas išsivysto kartojantis negydomo ūmaus artrito atakoms, labai sutrinka sąnarių funkcija. Odos pažeidimui būdingas lėtinis atrofinis akrodermatitas, kuriuo dažniausiai serga vyresnio amžiaus asmenys – dažniau moterys nei vyrai. Pažeidžiama galūnių, dažniausiai tiesiamųjų paviršių, oda, – pasakojo infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone.
– Tačiau ne visiems pacientams būtinai pasireiškia visi simptomai ir jie gali skirtis, priklausomai nuo ligos stadijos ir paciento amžiaus. Mano patarimas – jei odoje po erkės įsisegimo, stebint vieną mėnesį, kartais ir ilgiau, atsiranda didėjantis raudonas ratilas, tikslinga kreiptis į šeimos gydytoją ar infektologą.“
Suprantama, ne visi pastebi erkės įsisegimą, mat nimfos yra labai mažos ir lengvai nukrinta, todėl keistas odos paraudimas, kartais apibūdinamas kaip Laimo ligos bėrimas, turėtų priversti pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Visais kitais ligos atvejais pacientas turėtų būti nukreipiamas pas infekcinių ligų gydytoją, kuris žinos, kaip patvirtinti diagnozę.
Kaip nustatoma Laimo liga?
Pirmoje stadijoje ši liga diagnozuojama iš klinikinių simptomų. Pasak specialistės, kraujo tyrimus atlikti netikslinga, nes imuninis atsakas ne visada spėja susiformuoti ir imunologiniai tyrimai dažnai būna neigiami. Atsiradus migruojančiai eritemai, iš karto skiriamas antibakterinis gydymas.
„Šeimos gydytojui turint abejonių dėl paciento migruojančios eritemos, geriau iškart jį siųsti pasikonsultuoti su gydytoju infektologu. Serologiniai Laimo ligos tyrimai padeda infektologui antroje ir trečioje ligos stadijose. Šiai diagnostikai naudojamas specifinių IgM ir IgG antikūnų nustatymas ELISA metodu, tačiau jie neparodo pačios ligos, tik buvusį kontaktą su Laimo ligos sukėlėju.
Vien teigiamas IgM nepatvirtina ligos diagnozės, nes gali būti klaidingai teigiamas dėl kitų organizme vykstančių procesų – antigeninio persidengimo esant kitoms ligoms (autoimuninėms, reumatologinėms, neurologinėms) ar esant kitoms infekcijoms. Jeigu tikrai buvo kontaktas su Laimo ligos sukėlėju, susidaro teigiami IgG“, – paaiškino infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone.
Susirgus borelioze, susidarę antikūnai išlieka ilgai, bet nerodo ligos aktyvumo, gydymo efektyvumo ir pasveikimo. Kai rezultatai abejotini, anot gydytojos, tikslinga atlikti Western Blot (WB) tyrimą, kuris yra jautresnis ir specifiškesnis nei ELISA:
„WB IgG ir IgM tyrimus rekomenduojama atlikti kaip patvirtinamuosius, kai Laimo ligos IgG/IgM antikūnų serologiniai tyrimai pateikia dviprasmiškus arba ribinius rezultatus. Tai reikalinga, norint tiksliai diferencijuoti Laimo ligą, nes antikūnų tyrimai gali rodyti ir kitas panašias, rečiau pasitaikančias giminingas bakterijas ar organizmo patologijas, arba esant reikalui atmesti klaidingai teigiamus rezultatus.“
Norint patvirtinti neuroboreliozę, kaip teigė infekcinių ligų gydytoja, neužtenka atlikti vien tik serologinius tyrimus iš kraujo, būtina ir liumbalinė punkcija bei smegenų skysčio ištyrimas.
„Norėčiau pabrėžti, jog Laimo ligos diagnostika, nesant migruojančios eritemos, yra labai sudėtinga, todėl visada rekomenduočiau pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju, o ne remtis artimųjų patarimais ar patiems skubėti atlikti laboratorinius Laimo ligos tyrimus. Gavęs teigiamus rezultatus dažnas labai išsigąsta, tačiau ne visada teigiamas serologinio tyrimo rezultatas rodo, jog sergama Laimo liga. O esant migruojančiai eritemai, diagnozė yra simptominė ir nereikia atlikti laboratorinių tyrimų“, – kalbėjo infekcinių ligų gydytoja.
Laimo ligos gydymas
Nors esant daugumai Laimo ligos sindromų pasveikstama savaime, gydytoja pabrėžė, jog antibakterinis gydymas vis tiek būtinas – skiriami antibiotikai nuo Laimo ligos. Gydymo tikslas – pagreitinti simptomų išnykimą ir neleisti ligai pereiti į kitas stadijas. Paprastai Laimo ligos gydymas trunka 10–30 dienų. Tai priklauso nuo stadijos, simptomų pasireiškimo.
Paprastai Laimo ligos gydymas trunka 10–30 dienų.
„Pagrindinis preparatas – geriamasis doksiciklinas, vaikams ir nėščioms moterims skiriamas amoksicilinas. Esant neuroboreliozei, gali būti gydoma ir intraveniniais antibiotikais. Esant vėlyvai stadijai, vien antibakterinio gydymo gali neužtekti – tenka derinti antibakterinį gydymą su simptominiu, kineziterapija, reabilitacija ar psichoterapija.
Tikslią gydymo schemą, atsižvelgęs į kiekvieno paciento simptomus, stadiją, parenka šeimos arba infekcinių ligų gydytojas“, – sakė infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone.
Kaip apsisaugoti nuo Laimo ligos?
Deja, skiepų nuo Laimo ligos nėra, todėl apsisaugoti padės bendrosios profilaktikos priemonės, neleidžiančios erkei įsisegti: tinkama apranga einant į mišką, repelentai, kūno apžiūra.
Pasak specialistės, užsikrėtimo Laimo liga rizika yra tuo didesnė, kuo ilgiau erkė būna įsisegusi į odą, todėl svarbu kuo greičiau nurinkti erkes nuo kūno. Tačiau tirti, ar nurinktos erkės yra borelijų nešiotojos, gydytojos teigimu, nėra prasmės, nes net ir nustačius, jog erkė infekuota, nežinoma, ar borelijos jau buvo perduotos žmogui ir net jei žmogus ir buvo infekuotas, ar jis susirgs.
„Serologinis tyrimas dėl Laimo ligos po erkės įsisegimo ar praėjus 1–2 mėnesiams po įsisegimo nėra tikslingas. Reikia stebėti simptomus. Įsisiurbus erkei profilaktiškai vartoti antibiotikus nerekomenduojama. Persirgus Laimo liga ilgalaikis imunitetas nesusiformuoja, galima pasikartojanti Laimo liga, todėl po kiekvieno erkės įsisegimo reikia išlikti budriems ir stebėti galimus simptomus“, – patarė infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Pirmiausia patariama kuo greičiau pašalinti erkę ir pažeistą vietą dezinfekuoti. Galima vietinė alerginė reakcija – paraudimas, bet tai normalu – neišsigąskite. Minėtą vietą visą inkubacinį periodą (3–30 d.) gydytoja patarė stebėti, ar neatsiranda migruojančios eritemos (iš centro besiplečiančio raudono žiedo) bei kitų Laimo ligos simptomų.
Kadangi erkės perduoda ir erkinio encefalito ligą, reikia būti budriems ir stebėti, ar nepasireiškia karščiavimas, pykinimas, vėmimas, gripoidinio sindromo bei pusiausvyros sutrikimas. Erkės tirti laboratorijoje infektologai nerekomenduoja.
Kada kreiptis į gydytojus?
Atsiradus minėtiems simptomams, ypač migruojančiai eritemai, reikėtų kreiptis į gydytojus.
„Taip pat esant erkių įsisegimui ir norint pasikonsultuoti su infekcinių ligų gydytoju, mielai padėsime ir patarsime, kaip elgtis atsiradus vieniems ar kitiems klinikiniams simptomams. Po erkių įsisegimo nerekomenduojama atlikti laboratorinių tyrimų ar profilaktinės antibiotikoterapijos“, – teigė infekcinių ligų gydytoja G.Gaižutytė-Monteleone.
