L.Rudokienę žmonės pažįsta kaip tvirtą, drąsią moterį, kuri viską sugeba pati. Visada besišypsančią, lyg neturėtų problemų. Neieškančią paguodos ir nesidalijančią bėdomis, o jų netrūko nuo pat vaikystės. Užsigrūdinusi ir tvirta – tokia aplinkiniams atrodė Laima.
„Tačiau supratau, kad, jei neparodysiu visiems, jog nesu tokia, kokią jie mane mato išorėje, niekada nepadėsiu savo vaikui. Todėl sugebėjau visiškai sulaužyti savo asmenybę. Turiu tai padaryti, nes kito kelio išgelbėti sūnų nematau. Aš mama. Aš privalau. Aš neturiu teisės abejoti“, – 15min.lt atviravo moteris, išdrįsusi apsinuoginti prieš visą Lietuvą.
Sugebėjau visiškai sulaužyti savo asmenybę. Turiu tai padaryti, nes kito kelio išgelbėti sūnų nematau.
L.Rudokienė žino: jos šeimos istorija sulauks piktų, tulžingų, žeidžiančių komentarų: „Tačiau tai manęs visai negąsdina. Orientuojuosi į tuos, kurie dar gali išgirsti ir padėti – ir tai svarbiausia.“
Septynerių pradėjo klupti
Rudokų šeima augina keturis vaikus: 18-metė Agnė šiemet baigia gimnaziją. Lėjai – 14-a, Justui – dešimt, o pagrandukui Dominykui – vos dveji.
Prieš trejus metus, kai Laima laukėsi Dominyko, Rudokams teko sunkus išbandymas – žinia apie sunkią ir retą Justo genetinę ligą smogė lyg perkūnas iš giedro dangaus.
Tiesa, nerimą keliančių ženklų buvo – sulaukęs septynerių Justas pradėjo klupti. „Tarsi už ko nors užkliūtų“, – pirmuosius ligos simptomus prisimena L.Rudokienė. Anuomet nieko baisaus ji neįtarė.
Justas ruošėsi pirmai klasei, todėl dar pavasarį Laima sūnų registravo pas specialistus medicininėms pažymoms gauti.
Tą dieną prisimenu, kaip baisiausią savo gyvenime – siaubas, baimė, meilė, skausmas.
„Apsilankius pas neurologę papasakojau apie sūnaus suklupimus. Ji sukluso ir patarė vykti į Vilnių nuodugniau ištirti raumenų pajėgumą“, – pasakoja mama.
Birželio 21-ąją Justas buvo apžiūrėtas specialistų. Tąkart berniukas atliko viską, ko gydytojai prašė. Nepaisant to, grįžus į Šiaulius Laimą kankino bloga nuojauta – kažkas negerai.
Žemė išslydo iš po kojų
Įtariant įgimtą raumenų distrofiją Justui buvo atlikti genetiniai tyrimai. Laukdama atsakymų Laima save guodė – gal bus kokia nors lengva ligos forma, pavyzdžiui, Bekerio raumenų distrofija.
Tačiau lapkričio 27-ąją iš medikų lūpų nuskambėjo žiauresnė diagnozė – Diušeno raumenų distrofija: „Tada pirmą kartą supratau, ką iš tikrųjų reiškia posakis „Žemė išslydo iš po kojų“. Tą dieną prisimenu, kaip baisiausią savo gyvenime – siaubas, baimė, meilė, skausmas“, – liūdnai konstatuoja Laima.
Diušeno raumenų distrofija yra paveldima, su X chromosoma susijusi liga, kurios dažnis 1 iš 3600–6000 berniukų.
Pirmi simptomai – nevikrumas, kliuvimas už daiktų, virtimai, nestabilumas. Į gydytojus dažniausiai kreipiamasi, kai vaikui darosi sunku lipti laiptais, atsistoti nuo grindų. Ligai progresuojant darosi sunku vaikščioti, eisena primena anties krypavimą.
